Lietuvoje

2021.06.25 14:07

Vengrijos pusėn stojęs Nausėda Lietuvoje sukėlė audrą – vieni kalba apie signalus visuomenei, kiti apie prastėjančią padėtį ES

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.06.25 14:07

Nestebinanti, bet pagalius į ratus galinti kišti pozicija. Taip portalo LRT.lt kalbinti politikai ir ekspertai kalbėjo apie tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepasirašė laiško, raginančio užtikrinti LGBTQ asmenų teises, o vėliau dar ir teigė, kad nereikėtų teisti Vengrijos, priėmusios kontroversišką ir su žmogaus teisėmis prasilenkiantį įstatymą.

Iš viso 17-os Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas palaikymas LGBTQ asmenų teisių gynimui. Taip ES valstybių galvos sureagavo į Vengrijoje priimtą įstatymą, kuriuo draudžiama informaciją apie LGBTQ asmenis skelbti nepilnamečiams asmenims.

Nors Vengrija tiesiogiai laiške paminėta nebuvo, 17-os valstybių lyderiai pasmerkė, kaip rašoma, grėsmę pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui. Laišką pasirašė Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Suomija ir Švedija.

Taip pat skaitykite

Tačiau Lietuvos prezidento G. Nausėdos parašas ant laiško nenugulė. Vėliau paklaustas, kodėl atsisakė pasirašyti laišką, šalies vadovas žurnalistams atsakė, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“.

Kai kurių ES valstybių lyderiai pradėjo kelti klausimą, ar apskritai Vengrijai tebėra vietos bendrijoje, tačiau G. Nausėda apie tai kalbėdamas pasakė, kad teisėjo vaidmens imtis kol kas yra per anksti.

Taip pat skaitykite

Kai kurie politikai portalui LRT.lt teigė tokiai prezidento pozicijai nepritariantys, nors ji nė kiek ir nestebina. Tiesa, kiti mano priešingai – sako, kad G. Nausėdos pareiškimai yra ne tik stebinantys, bet ir nepriimtini.

Tuo metu ekspertai svarsto, kad tokia pozicija gali kišti pagalius į ratus Lietuvos padėčiai ES.

P. Auštrevičius: selektyvus vertybių palaikymas neturi ateities

Pasipiktinimą G. Nausėdos pozicija ir pareiškimais išsakė Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius. Portalui LRT.lt jis teigė esąs nustebęs dėl tokios šalies vadovo pozicijos.

Europarlamentaras komentavo, kad kalbant apie vertybinius klausimus, Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybė jau seniai yra žinoma, kaip pažeidžianti demokratijos principus arba vienaip ar kitaip bandanti tarp jų vinguriuoti.

„Vengrijos visuomenei tai yra absoliučiai neigiamas signalas. Žinant, kaip Vengrijoje yra užspausta opozicija, kaip yra užspausti kitaip mąstantys žmonės, apskritai, žinant V. Orbano veiklos metodus, manau, kad Lietuva, atstovaujama G. Nausėdos, atsistojo V. Orbano pusėn ir man tai yra nepriimtina“, – dėstė P. Auštrevičius.

Nežinau, kas dar turi įvykti, kad suprastume, jog tas selektyvus vertybių palaikymas, propagavimas neturi jokios ateities.

P. Auštrevičius

Pasak jo, matyti, kad ES yra skilusi ar susiskirsčiusi į Vakarų ir ne Vakarų valstybes ir tas susiskirstymas yra nulemtas ne geografijos, o mąstymo ir vertybių. Kaip sakė EP narys, tai nėra gerai.

„Tai nereiškia, kad mes norime diktuoti kažkam gyvenimo sąlygas. Anaiptol. Bet manau, kad visi norime tolerantiškos, atviros visuomenės, kur kiekvienas jaustųsi gerai“, – sakė europarlamentaras.

Negana to, P. Auštrevičiaus manymu, tai gali susilpninti Lietuvos, kaip kitų valstybių demokratiją ginančios šalies, pozicijas.

„Matote, kur yra esmė – pasirodo, Lietuva vertybes pasirenka pasirinktinai. Vienos tinka, o kitos – ne. Tai, žinoma, silpnina mūsų, kaip advokatės, aktyvios valstybės, visiškai pagrįstai ir suprantamai ginančios žmogaus teisių ir demokratijos reikalus Rytuose – Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje – autoritetą.

Nežinau, kas dar turi įvykti, kad suprastume, jog tas selektyvus vertybių palaikymas, propagavimas neturi jokios ateities“, – portalui LRT.lt kalbėjo P. Auštrevičius.

ERK pirmininkė: žmogaus teisės yra svarbus dėmuo

Parlamentinio Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui LRT.lt sakė, kad prezidentas turi teisę į savo matymą ir pasirinkimą, tačiau ES vertybės yra pagarba kiekvienam ir kiekvieno žmogaus orumo užtikrinimas.

„Man atrodo, kad žmogaus teisės yra svarbus dėmuo ir kiekvienas šioje visuomenėje turėtų jaustis ir oriai, ir gerbiamas, ir vertinamas“, – teigė ERK pirmininkė.

Paklausta, ar tokia situacija nesutrukdys Lietuvos siekiams įsilieti tarp vakarietiškų valstybių, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė nenorinti prezidento pozicijos vertinti per šią prizmę. Tiesa, ji kalbėjo besitikinti, kad Lietuvos laikysena ES pagrindinių vertybių atžvilgiu nėra pakitusi.

„Kad vis tik yra svarbu žmogaus teisės, demokratija, kad kiekvienas jaustųsi oriai ir vertinamas mūsų visuomenėje. Manau, kad tai yra svarbiausia ir būtų gerai tą prisiminti“, – sakė parlamentarė.

Mano, kad prezidentas yra nuoseklus

Tuo metu ERK dirbantis opozicijos atstovas, socialdemokratas Gintautas Paluckas portalui LRT.lt komentavo, kad į šią situaciją galima žiūrėti dvejopai. Jis teigė, kad, viena vertus, deklaracijos ar laiškai iš tikro nėra tos priemonės, kurios iš esmės spręstų problemas.

Tai, kad prezidentas nedemonstruoja lyderystės, yra jo, kaip valstybės vadovo, pasirinkimas.

G. Paluckas

„Kita vertus, tai sukuria politinę erdvę, parodo tam tikrą tendenciją, politinį užnugarį, kuris yra už vienos ar kitos idėjos. Todėl sakyti, kad tai yra bereikšmiai dalykai, tikrai negalime.

Laiško pasirašymas tiesiog būtų pademonstravęs ne tik mūsų šalies vadovo, bet ir visos šalies poziciją tais klausimais. Matyt, prezidentas <...> nusprendė, kad čia politinės lyderystės ar tam tikro progresyvumo rodyti nereikia“, – dėstė G. Paluckas.

Socialdemokratas teigė, kad pats prezidento pozicijos nepalaiko ir yra kitokios žmogaus teisių vizijos šalininkas, tačiau jis taip pat teigė, kad G. Nausėda, atsisakydamas pasirašyti laišką, laikosi nuoseklios savo pozicijos.

„Daugelis jį kaltina stuburo neturėjimu, bet yra atvirkščiai – jis demonstruoja stuburą. Galbūt ne taip, kaip aš asmeniškai pageidaučiau iš savo politinių pozicijų, bet prezidentas laikosi savo nuostatų. <...>

Žmogaus teisių srityje prezidentas yra nuoseklus, nelabai ir nustebino. <...> Tai, kad prezidentas nedemonstruoja lyderystės, yra jo, kaip valstybės vadovo, pasirinkimas“, – kalbėjo G. Paluckas.

Persekiojimo sulaukti gali ir „Haris Poteris“

Į tai, kad G. Nausėda atsisakė palaikyti Vengrijos LGBTQ bendruomenę, sureagavo Lietuvos žmogaus teisių centras. Socialiniame tinkle centro atstovai teigė apgailestaujantys dėl tokio šalies vadovo sprendimo.

„Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nuosekliai siaurina demokratines laisves ir teises. Paskutinio įstatymo, kuriuo draudžiamas homoseksaulumo vaizdavimas ir propagavimas, priėmimas – tik dar viena vinis Vengrijos demokratijos karste“, – rašoma centro paviešintame įraše.

Jame taip pat nurodoma, kad svarbu yra tai, jog homoseksualumo vaizdavimo draudimo nuostata atsirado įstatyme, kuriuo siekiama kovoti prieš pedofiliją. Anot jų, taip suponuojama, kad homoseksualumas ir pedofilija susiję reiškiniai, nors statistika rodo, kad didžioji dalis pedofilų yra heteroseksualūs asmenys.

„Pedofilijos siejimas su viena ar kita seksualine orientacija – apskritai nekorektiška praktika. Priimtas įstatymas pratikoje reškia, kad bet kokia informacija, kurioje vaizduojami homoseksualūs santykiai ar homoseksualūs veikėjai, gali būti cenzūruojama, rodoma tik vėlyvu laiku. Tai gali apimti tiek televizijos laidas, tiek reklamą, tiek ugdymo turinį.

Taip kuriama atmosfera, kurioje persekiojimo gali sulaukti visi, kurie kalba bei diskutuoja apie LGBT+ bendruomenę. Įskaitant ir tokius filmus kaip „Haris Poteris“, – rašė centro atstovai, primindami, kad ir Lietuvoje veikia panašus įstatymas.

Savo įraše Lietuvos žmogaus teisių centras rašė, kad tenka apgailestauti, kad šiuo žingsniu prezidentas rodo paramą ne demokratinėms, Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms – nediskriminavimo, lygiateisiškumo, žodžio laisvės principams – bet stoja į autokratinio lyderio pusę.

Nesutarimai gali plėstis

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala portalui LRT.lt komentavo, kad žinant, koks šiuo metu yra Vengrijos įvaizdis ES, tokia Lietuvos prezidento pozicija sukelia papildomų kontroversijų.

„Žinome, koks yra Vengrijos įvaizdis ES, susijęs su daugybe veiksnių – su vidaus situacija, su V. Orbano Vyriausybės veikla ir net jo vykdoma užsienio politika Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Tas faktorius, ko gero, sukelia papildomų kontroversijų.

Nepaisant to fakto, kad nemaža dalis valstybių, greta Lietuvos, yra tarp nepasirašiusių, vis tik, tai sukels papildomų diskusijų ir tas politinis, kultūrinis, vertybinis nesutarimas turi potencialo dar labiau plėstis“, – komentavo L. Kojala.

Tiesa, jis kalbėjo, kad sakyti, jog vienas balsavimas ar vieno laiško nepasirašymas galėtų kažką kardinaliai keisti, negalima. Jis pabrėžė, kad Lietuva nebuvo vienintelė laiško nepasirašiusi valstybė, bet mūsų šalies stovėjimas vienose gretose su Vengrija gali kelti papildomų klausimų.

„Aš suprantu, kad prezidentas pats save vadina konservatyviu. Ko gero, šiuo atžvilgiu jis bandė savo idėjinę, politinę laikyseną atspindėti šiuo konkrečiu sprendimu. Visa kita yra jau yra normatyvinis vertinimas, kas yra gerai, o kas yra blogai, kas yra paskaičiuota, o kas nepaskaičiuota.

Nepaisant to fakto, kad nemaža dalis valstybių, greta Lietuvos, yra tarp nepasirašiusių, vis tik, tai sukels papildomų diskusijų ir tas politinis, kultūrinis, vertybinis nesutarimas dėl turi potencialo dar labiau plėstis.

L. Kojala

Šiuo atveju sunku pasakyti, kokių papildomų pasekmių šis konkretus sprendimas gali turėti“, – komentavo RESC vadovas.

Stojome prie ES atstumtųjų?

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad žibalo į ugnį šioje situacijoje įpylė prezidento komunikacija. Anot eksperto, jei G. Nausėda būtų apie nepasirašymą komunikavęs sumaniai, tokie atgarsiai nebūtų kilę.

„Jei tai būtų tik nepasirašymas ir sumani komunikacija, tai aš didelės problemos nematyčiau. Galima buvo, turint tokią vertybinę poziciją, problemą, užsienio politikos prasme, buvo galima minimizuoti.

Problema yra ta, kad mes, kaip valstybė, šiuo prezidento sprendimu ir ypatingai tolesne komunikacija, stojome į V. Orbano pusę. Čia yra problema dėl to, kad V. Orbano Vengrija ES yra nuolatiniai atstumtieji, bent jau senųjų ES šalių požiūriu“, – kalbėjo VPAI analitikas.

Pasak M. Laurinavičiaus, muziką Europos Sąjungoje užsako ne Vengrija ar Lenkija, o didžiosios bendrijos šalys, ypatingai tos, kurios sukūrė ES. Todėl, jo teigimu, atsidurti atstumtųjų draugijoje nėra naudinga Lietuvai.

„Vengrijos pozicija ne tik dėl šio, bet ir dėl daugelio įstatymų, yra visiškai neatitinkanti tų valstybių, kurios sukūrė ES ir kurios priėmė į klubą Vengriją, vertybių.

Todėl mes atsiduriame tokioje situacijoje, kai mums kažko reikia, tarkime, mums labai aktualus klausimas dėl Astravo AE. Yra mūsų pozicija ir yra Latvijos pozicija, kurios nesutampa. Jei tą klausimą pradeda spręsti ES, tai yra tiesiog koalicijų įtikinimo klausimas.

Kodėl dabar mes turėtume tikėtis, kad esant tokiam klausimui, kai Latvija pasirašė laišką ir stojo bendrijos šalių vertybių pusėn, kažkodėl ES valstybės, kurioms tos vertybės svarbios, turėtų palaikyti mus, o ne Latviją?“ – dėstė M. Laurinavičius, bandydamas supaprastintai paaiškinti, kodėl tokia situacija gali būti pavojinga Lietuvai veiklos ES prasme.

Vengrijos pozicija ne tik dėl šio, bet ir dėl daugelio įstatymų, yra visiškai neatitinkanti tų valstybių, kurios sukūrė ES ir kurios priėmė į klubą Vengriją, vertybių.

M. Laurinavičius

Jis kalbėjo, kad Lietuva ES turi daugybę nacionalinių interesų, kurių dalis yra susiję su šalies nacionaliniu saugumu. Todėl, kaip teigė M. Laurinavičius, būti silpnųjų ir atstumtųjų pusėje, yra visiškai neatitinkanti Lietuvos interesų pozicija.

Ekspertas pabrėžė, kad diplomatijoje nėra taip, jog padarius klaidą jos nebūtų galima ištaisyti. Tačiau, anot jo, jei toliau bus judama ta pačia linkme, Lietuva gali atsidurti vienoje kompanijoje su Vengrija.

„O aš tikrai nemanau, kad Vengrijos padėtis ES yra labai dėkinga“, – tvirtino M. Laurinavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.