Lietuvoje

2021.06.25 12:43

Pasitikrinkite: mokytojai pateikia istorijos egzamino užduoties atsakymus

atnaujinta 16.04
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.25 12:43

Šiandien per 8,5 tūkst. abiturientų laikė istorijos valstybinį brandos egzaminą. Šiais metais istorijos egzaminą pasirinko beveik 400 kandidatų mažiau nei praėjusią egzaminų sesiją. Pernai laikiusiųjų skaičius siekė 8942.

Su egzamino užduotimi galite susipažinti čia.

Užduotį atliko “Alfa klasės” mokytojai.

„Alfa klasės“ mokytoja Gabija Daunoravičiūtė mano, kad egzaminas nebuvo sunkus, paliestas platus temų laukas.

„Tačiau dalis klausimų labai nekonkretūs, pavyzdžiui, 33 klausimas. Nepaisant to, tikrai galima surinkti taškų aukštesniam lygiui“, – mano ji.

Istorikė Liveta Urbonaitė tikra, kad egzaminas neturėjo būti ypač sunkus mokiniams, nors pastaruosius mėnesius jie ir mokėsi nuotoliniu būdu.

„Daug taškų egzamine buvo galima surinkti gerai gebant nagrinėti istorijos šaltinius, pasitaikė temos, kurios yra gana dažnos egzaminų užduotyse – LDK istorija, Prancūzijos Didžioji revoliucija, tad ir, nežinant visko tobulai, buvo galima iš šaltinių, kontekstinių žinių surinkti nemažai taškų“, – įsitikinusi mokytoja.

ATSAKYMAI

Testinė dalis:

1.B
2. B
3.D
4. D
5. C
6. D
7. C
8. B
9. B
10. A
11. B
12. D
13. D
14. B
15. D
16. A
17. C
18. A
19. A
20. D
21. D
22. A
23. C
24. C
25. A

Šaltinių užduočių atsakymai:
26. Gediminas leido savo valdose skleisti tikėjimą
Gediminas laiške išreiškė norą krikštytis.

27. Galimi atsakymo variantai:
Gedimino norui krikštytis priešinosi ordino pakurstyti pagonys žemaičiai.
Priešiškumą Gediminio krikštui rodė LDK stačiatikiai slavai.
Nesiliaujantys ordino puldinėjimai.

28.
Problema: metropolitas laimino slavų kovas prieš kunigaikštį
Prašo suteikti kitą metropolitą rytinėms LDK žemėms.

29. Galimi atsakymo variantai:
Šios žemės sudarė didžiąją LDK teritorijos dalį
Siekė įtvirtinti LDK pozicijas naujai prijungtose žemėse.
Siekė gauti stačiatikių paramą kovoje su kryžiuočiais.

30. Problema – Žemaitijos žemių priklausomybė
Pagal 1411 m. Torunės taiką Žemaitija iki Vytauto ir Jogailos mirties buvo priskirta valdyti LDK.
Žemaičiai save vadino „lietuviais ir niekada žemaičiais“, kalba ta pačia kalba.
Lietuviai atgavus Žemaitiją ordinas kaltino Lietuvą sąmokslu.

31. Gediminas – Volynė;
Algirdas – Kijevo žemė; Černigovo-Severų žemė;
Vytautas – Smolensko žemė;
Daugiausiai žemių prijungė Algirdas.

32. Galimi atsakymo variantai:
Gediminas – sėkminga diplomatinė veikla; sudaryta taika su Kryžiuočių ordinu; skatinta amatininkų ir pirklių migracija iš Vakarų Europos. Išplėstos LDK valdos į Rytus.
Algirdas – ypač išplėtė LDK žemes į Rytus; atremta suintensyvėjusi kryžiuočių agresija.
Vytautas – laimėjus Žalgirio mūšį nutraukta ilgalaikė kryžiuočių ordino agresija, susigrąžinta Žemaitija.

33. Nusiteikę veikti ryžtingai;
Nusiteikę veikti iki galo, kol bus įgyvendinti jų keliami reikalavimai.

34 Norėjo panaikinti absoliutinę monarchiją.
Įtvirtinti konstitucinę monarchiją.

35 Galimi atsakymo variantai:
Susirinkimas apribojo karaliaus valdžią;
Karalius laikomas kaip kalinys Paryžiuje;
Nebeaišku kam priklauso aukščiausia valdžia anksčiau priklausiusi karaliui.
Valdžia užgrobė siaurų interesų grupės – klubai.
Prancūzijos monarchui reikia užsienio šalių paramos, siekiant atstatyti prieš revoliuciją buvusį valdymą.

36. Vidaus – išduoti revoliucijos idealai; valstybinėse įstaigos užpildytos kontrrevoliucionieriais.
Išorės – įvėlė nepasirengusią Prancūziją į karą su užsienio valstybėmis.

37. Žirondistai – bajorija, stambioji buržua.
Jakobinai – valstiečiai, varguomenė, smulkieji savininkai.

38. 1. Monarchistus
2. Asmenys, manančius jog revoliucija „nuėjo per toli“, nepritarę revoliucijos tolesniam tęsimui.

39. Galimi atsakymo variantai:
1) Teigia, kad Robespjeras buvo šiuolaikinių Europos diktatorių prototipas;
2) Teigia, Robespjerą buvusį „kruvinu fanatiku“.
3) Turėjo absoliučią galią.
Pagrindimas – M. Robespjero vadovaujamiems jakobinams įvedus diktatūrą buvo vykdomas masinis teroras, žudomi esami ir tariami revoliucijos priešai.

40. Konstitucinė monarchija – paskelbta Prancūzijos konstitucija;
Respublika – Liudviko XVI giljotinavimas;
Jakobinų diktatūra – priešų išstumimas iš Prancūzijos teritorijos;

41. 1) Radikalus nacionalizmas.
2) Naujai susikūrusių valstybių tarpusavio nesutarimai, pretenzijos viena kitai.
3) Jos buvo susiskaldžiusios viduje, nebuvo vientisos.

42. Lietuva – siekė prisijungti etnografines žemes, Klaipėdos kraštą, bet paramos nesulaukė.
Lenkija – piktinosi Lietuvos nepriklausomybės siekiu, kadangi siekė prisijungti Lietuvos teritorijas.
Vengrija – šalis buvo apkarpyta, daug vengrų atsidūrė gretimų valstybių teritorijose.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.

43. Svarbiausias laimėjimas – nubrėžtas Naujos Europos žemėlapis.
Priežastys: 1) Britanija, Prancūzija ir JAV per anksti atitraukė kariuomenes iš užimtų teritorijų; nepasirūpinta ilgesniu maisto ir kreditų tiekimu.
2) Europos teritorijų perdalijimas vyko paskubomis, sienos buvo nubrėžtos apytikriai.

44. 1) V. Vilsonas buvo laikomas „šiuolaikiniu Išganytoju iš Naujojo Pasaulio“.
2) V. Vilsono veikla konferencijos metu, nepaisant jo įvaizdžio, buvo nedemokratiška.

45. 1) Iškelta atvirų taikos derybų idėja
2) Tautų apsisprendimo teisės idėjos įgyvendinimas.
3) Įkurti Tautų Sąjungą.

46. Pagrindinė mintis – Tautų Sąjungai bus per sunku užtikrinti taiką Europoje.
Galimi atsakymo variantai:
Europa po karo buvo silpna ir susiskaldžiusi
Tautų Sąjungos veikloje atsisakė dalyvauti JAV;
Vykdyta Sąjungos nuolaidžiavimo politika valstybių agresorių atžvilgiu.
Sąjunga neturėjo savo karinių pajėgų, kurios būtų sustiprinusios jos įtaką.

47. Vokietijos revanšizmas;
Didžioji ekonomikos krizė, sudariusi prielaidą į valdžią ateiti naciams Vokietijoje.
Demokratinių tradicijų didesnėje Europos valstybių dalyje nebuvimas
Totalitarinių valstybių militarizmas/ekspansinė užsienio politika.

48. Vidaus – bolševikinė valdžia yra okupacinė, todėl ji neturinti teisės organizuoti rinkimų krašte.
Tarptautinės – Lietuvos įjungimas į SSRS nėra pripažintas nei vienos užsienio valstybės.
Būtų atimta galimybė tarptautinėje taikos konferencijoje „apginti Lietuvos nepriklausomybę“.

49. Lietuvos santvarka – demokratinė respublika
Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

50. Vaidmuo – aukščiausias tautos politinis organas.
Tikslas – Lietuvos valstybingumo atkūrimas.

51. Jonas Žemaitis – Vytautas;
Adolfas Ramanauskas – Vanagas;
Juozas Šibaila – Merainis;
Aleksandras Grybinas – Faustas
Galimi ir kiti atsakymo variantai.

52. 1) Naudotos agentūrinės-kovinės grupės partizanų šnipinėjimui.
Infiltruojantis į partizanų grupių vidų ir jas užpuolant iš vidaus

53. Galimi atsakymo variantai.
I etapas
Partizanų gretos gausiausios,
Nesuderinti partizanų grupių tarpusavio veiksmai.
Šiame etape partizanai nevengdavo stoti į atvirą kovą su sovietine kariuomene.

II etapas
Partizanai išsiskirstė į mažesnes grupeles, įsirengė gerai užmaskuotus bunkerius;
Pagrindine kovine operacija tapo pasala;
Įvairėjo kovos būdai (atsišaukimai, spauda);
Okupuotosios Lietuvos teritorija suskirstyta partizanų apygardomis;
Į partizanų gretas buvo infiltruojama vis daugiau agentų.

III etapas
Maži partizanų buriai.
Tačiau kolektyvizacija pakirto partizanų rėmėjų atramą kaime.
Sukurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS),

54.
Įrodyta, kad 1940 m. vasarą Lietuva prie SSRS buvo prijungta prieš tautos valią.
Išlaikyta tautinė savimonė ir laisvės siekis.
Švelnesnė sovietizacija nei kitose respublikose

Paskatino pagalvoti apie kaimyninę šalį

Ramus iš istorijos egzamino, dar jam nė nesibaigus, išėjo Šv. Kristoforo gimnazijos abiturientas Vykintas Tvaronas.

„Istorija man patinka ir ją moku, tad manau, kad sekėsi gerai. Egzaminas nebuvo sudėtingas, manau, kad bus mažai žmonių, kurie neišlaikys. Galima sakyti, užduotys buvo gana lengvos. Jei žmonės lankė pamokas, kad ir nuotolines, turėtų bent ką nors prisiminti. Gal
taškų bus ir mažiau, bet išlaikyti turėtų visi. Bent mano klasė išlaikys, mūsų mokytojas tikrai gerai paruošė egzaminui“, – kalbėjo Vykintas.

Vaikinas tikisi surinkti 80 taškų.

Sudėtingesnis V. Tvaronui pasirodė nebent klausimas apie LDK, mat tai ne itin jį dominanti istorijos tema, o užduotys apie Prancūzijos revoliuciją, Pirmąjį pasaulinį karą, partizaninį karą vaikinui buvo arti širdies.

Klausimas apie partizaninį karą Vykintą paskatino darsyk pagalvoti apie aktualijas – tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje.

„Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra labai baisu. Lukašenka per daug sau leidžia. Žmonės negali išeiti į lauką vilkėdami raudonais ir baltais drabužiais, uždraustas Kalėdų Senelis. Tai nesuvokiama“, – kalbėjo abiturientas.

Nerimo dėl koronaviruso ir pavojaus užsikrėsti per egzaminus Vykintas nejuto, mat tiek jis pats, tiek tėvai, tiek seneliai yra pasiskiepiję.

„Kur kas labiau neramu dėl Lietuvos ekonomikos“, – sakė abiturientas, ketinantis studijuoti politologiją.

Istoriją pamėgo dėl mokytojo

Vykinto bendramokslė Giedrė tikra, kad pelnys per 50 taškų.

„Mes turėjome gerą mokytoją, jis skirdavo daug egzamininių užduočių, tad esu tikra, kad pasiruošiau neblogai. Egzaminas tikrai nebuvo sudėtingas“, – sakė mergina.

„Jei moki, parašai. Jei nemoki, neparašai“, – nedaugžodžiavo vilnietis abiturientas Nojus Neimantas, vos išėjęs iš egzaminų centro, kuriame laikė istorijos egzaminą. Jis tikras, kad užduotys nebuvo sudėtingos, o nuotolinis mokymas tiems, kas netingėjo ir mokėsi, neturėtų nurėžti balų.

„Istorijos mokslas nėra sunkus. Priklauso ir nuo mokytojo metodikos, bet kur kas labiau – nuo pačių mokinių: jei skyrei laiko mokymuisi, tai ir moki. O mūsų mokytojas – labai stiprus“, – gyrė dvyliktokas.

Jo bendramokslis Erikas Dervinis, ketinantis tapti pasieniečiu, tikras, kad ir menkai laiko istorijai skyrusieji galėtų šiemetinį egzaminą bent minimaliu balu išlaikyti.

Mindaugui Kliučnik iš Šv. Kristoforo gimnazijos egzaminas neatrodė sudėtingas, nors jis ir vylėsi, kad bus daugiau užduočių iš Naujųjų laikų. Stojant jam istorijos rezultatas nereikės, o egzaminą laikė, nes istorija pastaraisiais metais jam patinka.

„Anksčiau istorijos nemėgau, bet kai atėjau mokytis į gimnaziją, turėjau labai gerą mokytoją Mindaugą Nefą, tad istoriją pamėgau būtent dėl mokytojo“, – sakė automechaniką ketinantis studijuoti Mindaugas.

Norėjo tik pasitikrinti jėgas

M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientas Dovydas Vižinis ruošdamasis egzaminui daugiau dėmesio skyrė Šaltajam karui, II pasauliniam karui, tačiau per egzaminą to neprireikė.

„Stojant lietuvių ir anglų kalbų egzaminai man svarbiausi, istoriją pasirinkau laikyti tik dėl savęs. Jei neišlaikysiu, nebus bėdos“, – sakė produktų dizainą arba scenografiją Dailės akademijoje ketinantis studijuoti vaikinas.

Būsimai tapytojai Majai Kačerauskaitė istorijos egzaminas tapo galimybe išmėginti savo jėgas, pasitikrinti, ko išmokusi. Ji tikisi gauti 70 taškų. Istorijos egzamino rezultato Majai stojant neprireiks.

„Prancūzijos revoliucija – mano mėgstama tema“, – kas labiausiai patiko per egzaminą, sakė mergina.

Pakanka 16 taškų

Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, tai yra pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 procentų užduočių sudarys pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine bus pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.

Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

Egzaminas truko 3 val. 15 min.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.