Lietuvoje

2021.06.23 14:06

Premjerė po prezidentūros kritikos dėl ilgai trukusio nuotolinio mokymo: į mokyklas buvo galima grįžti nuo kovo

atnaujinta 14.34
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.23 14:06

Po prezidentūros kritikos, kad nuotolinis mokymas Lietuvoje užtruko per ilgai, premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad šalies mokyklos turėjo galimybę dalį vaikų susigrąžinti nuo kovo mėnesio. 

„Nenuotoliniu būdu galėjo jau nuo kovo pradėti mokyti tų savivaldybių mokyklos, kuriose epideminė padėtis buvo gera, arba tos mokyklos, kurių tėvų bendruomenės ir mokyklų bendruomenės sutiko vaikus į mokyklą grąžinti saugiai“, – pabrėžė premjerė.

Šalies mokyklos, kurios buvo prastesnės epideminės padėties, galėjo vaikus į klases susigrąžinti testuodamos mokyklų bendruomenę dėl COVID-19.

Premjerė apgailestavo, kad buvo daug tėvų ir mokyklų bendruomenių, kurios vis dėlto dėl tikrų ar tariamų baimių nusprendė, kad vaikams grįžti į mokyklas neverta.

„Tos mokyklos, kurios pritaikė testavimo metodus, tikrai grįžo saugiai ir netgi atsitikus vienam ar kitam atvejui nereikėdavo visų mokinių tuoj pat grąžinti į nuotolį“, – pabrėžėI. Šimonytė.

Pasak jos, išmėgintus saugaus sugrįžimo į mokyklas algoritmus, kuriuos išbandė dalis mokyklų, bus galima taikyti plačiai ir rudenį, jei to prireiktų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimas Simonas Krėpšta trečiadienį sakė, kad klaida buvo taip ilgai vaikus mokyti nuotoliniu būdu, tai atsiliepė vaikų pažymiams ir emocinei sveikatai.

„Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą ir tas nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą – daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Krėpšta.

„Tai yra be galo neraminantys signalai, kurie rodo, kad žvelgiant į kitus mokslo metus turime daryti viską, kad ugdymas grįžtų į kontaktinį būdą“, – pridūrė jis.

Vilniaus universiteto (VU) profesorė Roma Jusienė sakė, kad yra trečdalis vaikų ir paauglių, kuriems pasireiškė klinikiniai emociniai sutrikimai.

„Labiausiai tai yra emociniai sutrikimai – didelis prislėgtumas, aukštas nerimo lygis, deja, savižala su tuo eina įvairiomis formomis, taip pat psichosomatiniai sutrikimai, tai – įvairaus pobūdžio skausmai, pradedant galvos skausmais, pilvo, kvėpavimo sutrikimais, neturinčiais aiškios medicininės priežasties“, – teigė profesorė.

Ji taip pat pridūrė, kad yra sumažėjusi vaikų ir paauglių motyvacija mokytis.

Nuotoliniu būdu moksleiviai mokėsi su pertraukomis nuo pirmojo karantino, kai kurie mokiniai į klases taip ir negrįžo, savivaldybėms neatnaujinus kontaktinio ugdymo.

Premjerė priminė, kad yra svarbu galvoti ir apie vaikų skiepijimą, juolab laukiant kitų mokslo metų.

„Man atrodo, jei mes saugome ne kažkokią abstrakciją – visuomeninę sveikatą ar kažką, ko žmonės su savimi nenori tiesiogiai sieti, jeigu saugome savo artimuosius, savo tėvus, savo senelius, savo vaikus galiausiai, kurie rudenį turės grįžti į mokyklas, tai visi, kas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų skiepytis, turėtų šį sprendimą apsvarstyti rimtai, ir labai raginčiau tai padaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad plečiamos galimybes pasiskiepyti.

„Skiepytis ar ne, priklauso nuo kiekvieno žmogaus apsisprendimo. Lietuvoje nėra privalomo skiepijimo ir nemanau, kad bus. Yra logistiniai sprendimai, kuriuos ir dabar Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, ar tai būtų skiepijimas be jokios išankstinės registracijos, ar tai būtų skiepijimas tokiose vietose, kaip, pavyzdžiui, prie prekybos centrų ar bažnyčių sekmadieniais, įvairiose vietose, kur žmonės susirenka, Palangoje, kur dabar nemažai Lietuvos leidžia laiką ateityje turbūt bandys dar daugiau žmonių laiką leisti“, – kalbėjo premjerė.

Ji sakė, kad skiepijimas itin svarbus galvojant apie viruso atmainų grėsmę, kuri jau kelia iššūkių kitoms šalims.

„Iš savo pusės tik norėčiau priminti labai paprastą dalyką: net tos šalys, kurios turi labai aukštus vakcinavimo rodiklius, tarkime, Izraelis, Jungtinė Karalystė, dabar jau stebi atvejų augimą, kurį sukelia naujoji viruso atmaina. Mes turime aiškiai suprasti, kad tol, kol mes, o ir visas pasaulis, nebus maksimaliai pasiskiepijęs, tol rizika užsikrėsti nauja viruso mutacija išliks, ir ypač tiems, kurie nesiskiepija“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Į klausimą, ar Lietuva atsisakytų ieškinio dėl „Astra Zeneca“, I. Šimonytė sakė nemananti, kad taip galėtų būti.

„Nemanau, nes susitarimai, įsipareigojimai buvo pažeisti. Ir jie buvo pažeisti labai nepalankiu metu, kai tikrai epideminė padėtis Lietuvoje ir daugelyje kitų valstybių buvo prasta. Ir reikšmingas tiekimų sumažėjimas, manome, mums taip pat kainavo ir žmonių gyvybes. Nemanau, kad būtų pagrindas ieškinio atsisakyti. Tačiau, kalbant apie ateitį, turint mintyje, kad dabar mes kuo toliau, tuo labiau turėsime gintis nuo naujų atmainų, didesnį statymą teks daryti ant tų vakcinų, kurios gali būti greitai adaptuojamos“, – kalbėjo premjerė.

Ji sakė, kad Europos Sąjunga orientuojasi būtent į tokias vakcinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.