Lietuvoje

2021.06.23 11:14

Prezidento patarėjas: jei nepasieksime skiepijimo tikslų, rudenį gali iškilti griežto karantino grėsmių

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.23 11:14

Jei nepasieksime skiepijimo tikslų, gali būti, kad rudenį vėl susidursime su griežtesniu karantinu, sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, vasara yra tas laikas, kai institucijos turi ne atostogauti, o ruoštis vakcinacijos procesams ir rudeniui.

Trečiadienį vykusiame Sveikatos ekspertų tarybos susitikime kalbėta apie vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą, jaunimo skiepijimą, taip pat apžvelgta epidemiologinė situacija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas S. Krėpšta pažymėjo, kad reikėtų tikslinti vakcinavimo skiepijimo priemones pagal atskiras žmonių grupes – anot jo, tos priemonės, kurios tinka vyresniems, yra mažiau aktualios jaunesnei žmonių grupei, todėl jaunesnius reikėtų skatinti kitais būdais.

„Prezidento nuomone, jei nepasieksime ambicingų skiepijimo tikslų vakcinuojant žmones, didinsime riziką, kad rudenį vėl iškils karantino grėsmės ir būtinybės. Tą rodo ir Jungtinės Karalystės patirtis, matome, kad sparčiai užkrečiama delta atmaina sukelia rizikų tarp nepaskiepytų žmonių. Vasara yra tas laikas, kai institucijos turi ne atostogauti, o ruoštis“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Prezidento patarėjo teigimu, pagrindinis uždavinys yra išvengti griežto karantino ir apsaugos priemonių imtis kitais būdais. Pasak jo, turime saugias ir efektyvias vakcinas, kurios yra veiksmingos ir prieš delta atmainą.

„Turime spartinti skiepijimą, tai leis išvengti griežto karantino. (...) Tai yra esminis uždavinys“, – akcentavo prezidento patarėjas.

Jei nebus daugiau vakcinuotų žmonių, rudenį galimai vėl susidursime su griežtesniais apribojimais, pridūrė jis: „Vakcinų turime daugiau nei pakankamai, tačiau dabar stokojame žmonių, ateinančių vakcinuotis“, – teigė S. Krėpšta.

Jis taip pat sukritikavo vykusį nuotolinį ugdymą. Anot prezidento patarėjo, taip ilgai vaikus mokyti nuotoliniu būdu buvo klaida, paveikusi vaikų emocinę sveikatą.

„Vis dėlto buvo klaida taip ilgai mokyti nuotoliniu ugdymu. Nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardijo, pavirto į nuostolinį ugdymą. Daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – vardijo S. Krėpšta.

Trečdalis vaikų susiduria su emociniais sutrikimais

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto prof. dr. Roma Jusienė taip pat antrino, kad ugdymo įstaigų uždarymas karantino metu buvo per ilgas. Todėl, sakė ji, kai problemos nesprendžiamos, jos pereina į sutrikimus.

„Šiuo metu turime maždaug trečdalį vaikų ir paauglių, siekiančių klinikinio sutrikimo lygį, kai kalbame apie emocinius sutrikimus. Tai labiausiai neramina“, – teigė R. Jusienė.

Pasak jos, vaikams pasireiškiantys sutrikimai dažniausiai būna emocinio pobūdžio – didelis prislėgtumas, aukštas nerimo lygis, įvairios savižalos formos, psichosomatiniai sutrikimai, įvairaus pobūdžio skausmai, neturintys aiškios priežasties ir simbolizuojantys emocines problemas.

Tarp vaikų išreikšti ir dėmesio sutrikimai, negalėjimas susikaupti bei tikslingai atlikti užduotis, taip pat mažėja motyvacijos mokytis.

„Neturime pamiršti emocinės būsenos. (...) Būtina investuoti į žmogiškuosius resursus, ne tik į technologijas. (...) Nespręsti suaugusiųjų problemų vaikų sąskaita“, – kalbėjo R. Jusienė.

Abejoja vaikų skiepijimo nauda

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Kęstutis Petrikonis pastebėjo, kad, skiepydami viena doze, jau 5 proc. atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Šiuo metu pagal vakcinavimą abejomis dozėmis patenkame į dešimtuką.

Taip pat išsiskiriame geresniais jaunesnių žmonių skiepijimo rodikliais – anot profesoriaus, taip yra dėl to, kad juos pradėjome skiepyti anksčiau nei kitos valstybės.

K. Petrikonio teigimu, pagal vyresnių žmonių skiepijimą esame priartėję prie 70 proc. ribos. Nors tokie rodikliai gali džiuginti, LSMU profesorius atkreipė dėmesį, kad kitos šalys jau yra aukščiau.

Kalbėdamas apie vaikų skiepijimą nuo COVID-19, profesorius sakė, kad „vaikų skiepijimu negalima užkamšyti suaugusių skiepijimo problemos“. Jei nepaskiepijame vyresnių žmonių, nereikėtų leistis žemyn per amžiaus grupę ir skiepyti vaikus, nes vaikų skiepijimas neturi didelės reikšmės suvaldant pandemiją, teigė K. Petrikonis.

Jis taip pat akcentavo, kad delta atmaina nėra paskutinė, kuri atsiras iki rudens. Anot K. Petrikonio, gali atsirasti dar sparčiau plintančių atmainų.

Trys scenarijai

LSMU profesorius pateikė tris vakcinacijos scenarijus.

Pirmasis – jei vakcinavimo tempai grįžta iki gegužės mėnesio rodiklių, 70 proc. suaugusiųjų pavyktų paskiepyti per liepos mėnesį. Šis scenarijus, pridūrė K. Petrikonis, yra realus, jei būtų įgyvendintos visos priemonės.

Antrasis scenarijus – jei skiepijimo tempai lieka tokie, kokie yra dabar. Tokiu atveju 70 proc. suaugusiųjų žmonių pavyktų paskiepyti iki rugsėjo.

Pagal trečiąjį scenarijų skiepijimo tempai lėtėtų, o pasitelkiamos skatinimo priemonės neveiktų. Tokiu atveju kiltų grėsmė, kad pandeminė situacija taptų panaši į tokią, kokia šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje.

„Turimas vakcinas turime išnaudoti efektyviausiu tempu“, – ragino profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.