Lietuvoje

2021.06.23 08:46

Konservatoriai kritikuoja Nausėdą dėl pozicijos EVT, tačiau kuriam laikui nuo klausimo atsitraukia

Benas Brunalas, ELTA2021.06.23 08:46

Kurį laiką Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių santykius temdęs atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimas gali būti kuriam laikui išimtas iš politinės darbotvarkės. Konservatoriams nesugebėjus įtikinti prezidento, kad jam reikia ne į visus EVT posėdžius vykti, kad tam tikrais klausimais tą daryti gali ir premjerė Ingrida Šimonytė, valdančiųjų atstovai sako, kad bent jau artimiausiu metu klausimas, kas turėtų šaliai atstovauti EVT nebus keliamas. Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėniene, nors ir kritikuoja prezidentą, kuris, pasak jos, nesileidęs į kompromisą su valdančiaisiais parodė nesilaikąs pažadų telkti ir vienyti, kartu pažymi, kad šią savaitę jos vedamas komitetas klausimo, kas turėtų vykti į ES viršūnių posėdį, nebekels.

Tuo tarpu vienas iš garsiausiai kalbėjusių apie iniciatyvą keisti atstovavimo EVT tvarką parlamentaras Matas Maldeikis leidžia suprasti, kad prie šio klausimo bus grįžta, ko gero, tik rudenį. Tada, tikina konservatorių frakcijai priklausantis politikas, jis tikrai paruoš įstatymo projektą, reglamentuojantį atstovavimo EVT tvarką.

Trečiadienį klausimas, kas turi atstovauti Seimo komitetuose neturėtų būti keliamas

Trečiadienį ERK ir Užsienio reikalų komitetas svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu EVT posėdžiu. Nors kelis kartus anksčiau prieš analogiškus posėdžius ir kalbėta, kad komitetas gali pasiūlyti į EVT vykti premjerei, šį kartą, teigia, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, tokios intrigos nebėra. Klausimas, kas (prezidentas ar premjerė) turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, sako politikė, vargu ar bus keliamas.

„Artėjančioje EVT daugiausiai dėmesio bus skiriama nelegalios migracijos srautų suvaldymui bei ES išorės santykiams su Rusija ir Turkija. Todėl manau, kad galbūt komiteto nariai šįkart klausimo, ar turėtų vykti Vyriausybės vadovė, gali ir nekelti“, – Eltai sakė ERK pirmininkė.

Visgi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė apgailestaujanti, kad su prezidentu nepavyko susitarti. Anot jos, tai rodo, kad G. Nausėda nesilaiko rinkiminės kampanijos metu deklaruotų pažadų, kas, politikės teigimu, trukdo efektyviau įgyvendinti Lietuvos nacionalinius interesus.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidentas neatsižvelgė į dviejų Seimo komitetų oficialų raginimą susitarti dėl galimybės ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, dalyvauti EVT posėdžiuose. Dėl to tenka apgailestauti, kad prezidentas nesilaiko savo deklaruojamų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. Mano manymu, nuo to nukenčia Lietuvos užsienio ir Europos politikos efektyvumas bei geresnis nacionalinių interesų įgyvendinimas“, – sakė konservatorė.

M. Maldeikis žada, kad prie EVT klausimo bus grįžta rudenį

Dėl to, kad nepavyko surasti abipusiai priimtino sprendimo apgailestavo ir atstovavimo klausimą kone garsiausiai kėlęs konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Matas Maldeikis.

„Visų pirma noriu apgailestauti, kad prezidentas neišgirdo kvietimo diskusijai ir premjerės laiško...“, – Eltai sakė M. Maldeikis. Pasak jo, G. Nausėdos atsakymas I. Šimonytei, siūliusiai keisti susiklosčiusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką, rodo, kad šiuo klausimu apskritai susitarti nepavyks.

Todėl, sako M. Maldeikis, ko gero, nebereikia tikėtis, kad bus dar kartą stabtelta ruošiant EVT atstovavimo tvarką reglamentuojantį įstatymą.

Tai, kad bus parengtas įstatymas dėl atstovavimo EVT, M. Maldeikis žadėjo dar žiemą, tačiau tokios kalbos kol kas ir liko tik kalbomis. Be to, jis ir pats buvo apie tokio įstatymo projekto rengimo sustabdymą užsiminęs. Politikas balandį Eltai sakė tikįs, kad ERK turi visus įgaliojimus į EVT deleguoti premjerę, tad atskiro įstatymo esą nereikia.

Kaip tik tuo metu valdantieji komunikavo apie ERK iniciatyvą imtis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Tačiau komitetas tokio sprendimo nė prieš vieną vykusią EVT nepriėmė.

Padėties nesprendė ir iš Seimo komitetų pasklidę raginimai premjerę Ingridą Šimonytę bei šalies vadovą Gitaną Nausėdą patiems susitarti dėl EVT. Situacijos nė kiek nepakeitė ir prezidento bei premjerės apsikeitimas laiškais.

„Prezidento laiškas parodė, kad prezidentas neturi tokių planų ir man lieka tik apgailestauti“, – sakė konservatorių frakcijai priklausantis politikas.

Kartu M. Maldeikis pripažino, kad klausimas, kas nuo Lietuvos turėtų vykti į EVT, neturėtų būti keliams ne tik prieš artimiausią ES viršūnių susitikimą šią savaitę, bet bent jau ir iki rudens. Būtent rudens sesijoje, dar kartą deklaravo užmojus M. Maldeikis, jis stengsis pagaliau pateikti įstatymo projektą, dėl atstovavimo EVT.

„Per vasarą bei rudens sesijai prasidėjus, sėsdamas ir išklausydamas ir buvusių ministrų pirmininkų ir pažiūrėdamas visus teisnius kelius, ramiai konsultuodamasis su teisininkais... Reikia rasti kažkokį variantą, kažkokį teisinį sprendimą šiai situacijai. Tai būtų jau rudens sesijoje, nes šioje sesijoje, be abejo, nespėsime“, – sakė jis, pridurdamas, kad, sprendžiant iš Prezidentūros laikysenos, veikiausiai nebeturėtų kilti ir jokių aplinkybių, kurios galėtų atitraukti dėmesį nuo idėjos parengti įstatymą.

Galiausiai politikas sakė, kad tą daryti esą yra būtina. Nepaisant to, kad tiek dalis Konstitucijos ekspertų, tiek buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė yra pažymėję, kad būtent Lietuvos Konstitucija įgalina prezidentui toliau tęsti atstovavimą EVT.

„Aš visiškai suprantu ponios Grybauskaitės poziciją. Ji turi ginti tą poziciją, ką ji 10 metų ir darė. Būtų labai keista, jei ji pasakytų, žiūrėkite, bet aš 10 metų truputį dariau ne viską pagal įstatymo raidę. Todėl jos pozicija yra suprantama“, – sakė M. Maldeikis.

„Tai yra politinė pozicija legitimizuojant savo dešimties metų buvusią praktiką“, – pridūrė jis.

Komentuodama konservatorių ir G. Nausėdos diskusijas dėl atstovavimo EVT, D. Grybauskaitė pažymėjo mananti, kad būtent prezidento pusėje yra konstituciniai argumentai, išlaikyti dar jos prezidentavimo metu susiformavusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

„Mano nuomone, konstituciniai argumentai – ir čia noriu paminėti, kad nepriklausomai nuo asmenybių, patinka ar nepatinka – konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje, o politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo“, – teigė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad G. Nausėda pavasariui baigiantis atsakė į premjerės I. Šimonytės laišką, kuriuo Vyriausybės vadovė siūlė keisti susiklosčiusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką. Visgi prezidentas neatsižvelgė į premjerės raginimą sudaryti galimybes ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, keliauti į EVT posėdžius.

Komentuodama prezidento atsakymą, I. Šimonytė žurnalistams sakė neturinti ketinimų rašyti dar vieno laiško.

Klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra iki šiol tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kai Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.