Lietuvoje

2021.06.22 20:49

Politologė apie prieštaringą Birželio sukilimą: istorija naudojama kaip informacinio karo įrankis

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.06.22 20:49

Birželio sukilimas – istorinis įvykis, bene labiausiai skaldantis visuomenę. Lietuviai sukilimą matė kaip pasipriešinimą sovietų okupacijai, tačiau žydams jis simbolizuoja antisemitinių veiksmų pradžią. Ir anksčiau vykdavo diskusijos ir net aštresnės, tačiau jos taip stipriai neaudrindavo emocijų. Šiuo metu, nors įvykis tapo visiška praeitimi, pasak istorikų, visuomenė paradoksaliai reaguoja jautriau. Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad dalis politikų naudodami supriešinimą bando krautis ir pasitikėjimo taškus sau.

Anot politologės, Birželio sukilimas nėra vienintelis įvykis, kuris yra prieštaringas. Vieni birželio 23 dieną švenčia kaip dar vieną nepriklausomybės dieną, nes 1941 m. birželio 23 dieną buvo paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą, kita dalys teigia, kad tai bendradarbiavimo su naciais išraiška.

„Būtent tiek sukilimas, tiek laikinoji Lietuvos Vyriausybė atrodo rėmėsi tuo metu nacistinės Vokietijos, kuri jau buvo pradėjusi tiek karą, tiek Holokaustą, tiek kitus dalykus“, – sako J. Novagrickienė.

Politologė apie Birželio sukilimo dviprasmišką vertinimą visuomenėje: istorija naudojama kaip informacinio karo įrankis

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vertinant šį sukilimą naudojami ir KGB dokumentai, kurie siekia jį disredituoti.

„Natūralu, kad atsiranda labai daug prieštaringų požiūrių, interpretacijų, čia turėtų būti istorikų labai rimta užduotis vienaip ar kitaip sudėlioti, kur yra balta, kur juoda, o kur ta vidurio tiesa, kuri vienaip ar kitaip reabilituotų šiuos įvykius. Sakyti, kad vienareikšmiškai tai buvo su Holokaustu susiję įvykiai būtų irgi neteisinga“, – LRT TELEVIZIJAI pabrėžia J. Novagrockienė.

„Gal reiktų pabrėžti tokį dalyką, kad istorija labai dažnai pastaruoju metu naudojama kaip informacinio karo įrankis tam, kad būtų skaldoma visuomenė. Ir dėl to yra ne tik nesutarimai tarp Lietuvos gyventojų, bet gali būti, kad tyčia eskaluojami negatyvūs aspektai, susiję su Birželio sukilimu“, – tęsia ji.

Kalbant apie Petro Cvirkos paminklo meninę vertę ir diskutuojant dėl jo galimo nukėlimo, politologė pritaria valdžios idėjoms sukurti vieningą politiką nevienareikšmių įvykių ir asmenybių klausimu.

„Iš tikrųjų reiktų reikėtų vieningos politikos, kuri nustatytų principinius dalykus, ir vienaip ar kitaip užkirstų kelią suinteresuotų grupių interpretacijoms. Kita vertus, kiekvienas atvejis yra labai individualus, labai išskirtinis ir surinkti vienur ar kitur dokumentai, archyvai, kurie yra kitose valstybėse, jie vis dar laukia vienokio ar kitokio istoriko žvilgsnio. Dėl to, manyčiau, iš vienos pusės turėtų būti politika, iš kitos pusės turėtų būti sudarytos galimybės ir sąlygos, kad istorikai galėtų, kiek įmanoma objektyviau išaiškinti vieną ar kitą prieštaringą istorinį faktą ar asmenybę“, – tikina politologė.

Ji sutinka, kad kai kurie politikai tokią prietaringą situaciją išnaudoja kaip įrankį pasiekti savo tikslų, tačiau kiti nori apginti savo vertybes ir nuomonę.

„Nacionalistai bando sau susirinkti politinius taškus, eskaluodami neteisingumą ar pavojingumą šitų įvykių, vienokį ar kitokį pagerbimą. Tiesą, santarvę čia surasti yra sunku, bet tą reikia daryti abiem pusėms ir labiau radikalūs politikai tai daro ir renkasi politinius taškus, bet manau, kad blaiviai mąstanti visuomenės dalis gali įvertinti šiuos faktus“, – teigia politologė.

LRT.LT primena, kad Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.