Lietuvoje

2021.06.23 14:44

Tyrimas atskleidė – jaunimas vis mažiau politiškai raštingas, rinkimai nedomina, o diskusija dėl Partnerystės įstatymo supriešino kartas

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.06.23 14:44

Uostamiestyje atliktas jaunimo politinio raštingumo tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Paaiškėjo, kad 14–29 metų žmonių politinis raštingumas yra žemas. Lyginant praėjusių ir šių metų tyrimų rezultatus matyti, kad smarkiai sumenko jaunų žmonių šeimos ir giminių kaip politinės informacijos šaltinio vaidmuo. Manoma, kad tai lėmė neseniai virusios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo, kurios supriešino kartas ir jauni žmonės ėmė mažiau pasitikėti vyresniais artimaisiais.

Tyrimas atskleidė žinių stoką

Klaipėdos universitetas jau antrą kartą atliko jaunimo politinio raštingumo tyrimą. Bandomasis tyrimas buvo atliktas praėjusių metų pavasarį, o šiemet patobulinus anketą buvo atliktas dar kartą.

Po pirmojo tyrimo paaiškėjus jaunuolių politinio raštingumo spragoms vyko įvairūs mokymai, paskaitos, diskusijos ir pan. tiek Klaipėdos universitete, tiek įvairiose uostamiesčio mokyklose.

Nors šiemet atliktas tyrimas parodė, kad dalies jaunuolių politinio raštingumo lygis kiek pakilo, tačiau, vertinant bendrai, rezultatai specialistams džiugesio nekelia – Klaipėdos jaunuolių politinio raštingumo lygis yra žemas.

Atsakydami į testo klausimus jaunuoliai galėjo rinktis iš kelių atsakymų variantų – kelių neteisingų, vieno teisingo ir atsakymo „nežinau“.

„Mokslininkai yra ištyrę, kad kai žmogui yra sudaryta galimybė sąžiningai pasakyti, kad jis ko nors nežino, tai tiesiog sumažina baimę, žmonės tampa pozityviau nusiteikę paties testo atžvilgiu. Šiaip sąžiningai pripažinti, kad nežinau, yra pirmas žingsnis į žinojimą, kad galbūt reikėtų pasidomėti“, – teigė tyrimo koordinatorė politologė, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tiesa, pastebėta, kad pastarąjį atsakymą pasirinko ne itin daug jaunuolių, nors kiti jų pasirinkti atsakymai ir nebuvo teisingi.

Tyrime dalyvavo 362 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, kurie gyvena, dirba ar mokosi Klaipėdos mieste. Tyrime dominavo moksleiviai, beveik 35 proc. apklaustųjų studijuoja arba ir studijuoja, ir dirba uostamiestyje, keli bedarbiai, 17 proc. dirbančiųjų.

Rinkimai jaunimo nesudomino

Apklausoje buvo išskirtos penkios svarbiausios politinės sritys: vietos savivalda, Lietuvos politinė sistema, klausimai apie vadinamuosius einamuosius politinius procesus, politikos teorija ir klausimų grupė apie jaunimo politiką ir dalyvavimą.

„Labai keista ir liūdna. Mokymuose pernai mes skyrėme labai daug dėmesio vietos savivaldai, tačiau šioje srityje jaunimas yra beraščiai, nes reikšmės yra minusinės. Aišku, norėtųsi pasidžiaugti, kad ta minusinė reikšmė šiek tiek pagerėjo. Vadinasi, mūsų mokymai davė rezultatų. 21–24 metų studentai jau įkopė į žemą raštingumo lygmenį pagal vietos savivaldos reikalų išmanymą“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad į savivaldybių tarybas žmonės gali būti išrenkami jau nuo 21 metų, o žemas jaunimo politinis raštingumas rodo, kad žmogus galbūt ir yra aktyvus, tačiau tų dalykų, su kuriais susiduriama kasdienybėje, neišmano.

„Ruduo buvo pilnas politinių įvykių – buvo Seimo rinkimai. Atrodė, kad visuomenės, o kartu ir jaunimo, susidomėjimas turi būti didelis. Atrodė, kad vadinamųjų einamųjų procesų išmanymas turi būti aukštas, bet, deja, jis yra žemas. Labiausiai nuliūdino tai, kad Lietuvos politinės sistemos išmanymas irgi yra žemas. Jaunimas nuo 14 iki 29 metų negebėjo įvardyti tokių elementarių dalykų, kaip kad tai, jog Lietuva yra parlamentinė valstybė“, – pasakojo tyrimo koordinatorė.

Politologė: diskutuojame nemažai, bet ne apie esmę, nežinome, apie ką kalbame

Įdomu tai, kad, kaip parodė Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, visuomenėje plačiai aptarinėta Stambulo konvencija nesuteikė didesnio žinių lygio.

„Nors mes kai kuriuos klausimus aptarinėjame labai plačiai ir diskutuojame, nežinome elementarių dalykų. Jaunimas negalėjo pasakyti, kokios tarptautinės organizacijos dokumentas yra garsioji Stambulo konvencija. Tai mums tiesiog yra ženklai, kad kalbame nemažai, diskutuojame nemažai, bet ne apie esmę, nežinome, apie ką kalbame. Mes tiesiog gaudome žinias, naujienas“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Apie vietos politinius įvykius jaunimas neslėpė daugiausia sužinantis iš socialinių tinklų, tačiau taip pat prisipažino, kad skaito vietinę spaudą. Tai, kad domintis vietos politika dominuoja socialiniai tinklai, rodo, kad jaunimas ne visuomet gali susidaryti teisingą įspūdį, mat socialiniuose tinkluose yra daugybė ne visuomet patikimos informacijos, ji gali suklaidinti.

Jaunimas negalėjo pasakyti, kokios tarptautinės organizacijos dokumentas yra garsioji Stambulo konvencija.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili

Šeima ir artimieji neteko autoriteto

Siekiant išsiaiškinti, kodėl, atrodytų, gana daug aptariamus dalykus jaunimas išmano prastai, vertinta ir tai, kur įprastai jauni žmonės ieško informacijos. Paaiškėjo, kad pagrindinis politinių žinių šaltinis yra televizijos informacinės naujienų, žinių laidos. Jos gerokai lenkia antroje vietoje likusius socialinius tinklus, trečioje vietoje – informaciniai portalai.

Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatus atsiskleidė dar viena itin įdomi tendencija. Pernai pavasarį atlikto tyrimo metu labai tvirtas pozicijas kaip politinių žinių šaltinis užėmė šeima ar giminės, o šiemet pastebėtas labai reikšmingas krytis žemyn.

„Nors šeima ir išlieka ketvirtoje vietoje kaip politinių žinių šaltinis, bet procentiškai skirtumas yra beveik 20 proc. Tai yra gana daug“, – akcentavo politologė.

Specialistai daro prielaidą, jog šiai tendencijai įtakos turėjo šių metų pavasarį vykusios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Manoma, kad tai tiesiog supriešino kartas ir atsirado tam tikro nepasitikėjimo tarp tėvų ir vaikų.

„Taip pat natūralu, kad visos įtampos, kylančios dėl karantino ir pandemijos, klausimai, skiepytis ar ne, dėvėti kaukę ar ne, turėjo įtakos, kad šeima praranda autoriteto pozicijas. Tai tikrai yra vienas iš reikšmingiausių šio tyrimo aspektų“, – akcentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Balsuoti šešiolikmečiams – anksti

Vykstant diskusijoms dėl to, ar reikia mažinti amžiaus tapti Seimo nariu kartelę ir leisti anksčiau balsuoti, mokslininkai pagal amžiaus grupes įvertino, kaip skiriasi jaunimo politikos išmanymas.

Paaiškėjo, kad bręstant politinių žinių lygis auga. Lyginant 25–29 amžiaus grupę su 21–24 amžiaus grupe, aukštesnis išmanymas yra vyresniųjų. Tiesa, vietos savivaldos klausimus geriau supranta 21–24 amžiaus grupei priklausantys žmonės.

„Jeigu neleisime dalyvauti politikoje, jaunimas nesidomės. Nes susidomėjimas auga tada, kai yra leidžiama. Žinoma, negalima sakyti, kad tai yra visos Lietuvos mastu. Tai yra Klaipėdos miesto rezultatai, o ji šiaip jau yra vienas pasyviausių miestų Lietuvoje. Mažinti amžiaus kartelę reikėtų, bet saikingai. Abejoju, kad esame subrendę šiandien leisti balsuoti nuo 16 metų. Galbūt ateityje, po 5 ar 10 metų“, – sakė politologė.

Šį testą leista atlikti ir vyresniems žmonėms, priklausantiems 30–60 metų amžiaus grupei. Ir nors šios apklausos duomenys nėra reprezentatyvūs, tačiau šioje amžiaus grupėje jau yra atskirų sričių, kur yra pasiektas vidutinis žinių lygis, o atsakydami į klausimus apie politikos pagrindus šios amžiaus grupės atstovai pasiekė net ir aukštą išmanymo lygį.

Neatmetama, kad menkam jaunimo domėjimuisi politika turėjo įtakos ir pandemija bei informacijos sklaidos trūkumai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.