Lietuvoje

2021.06.23 21:56

Tarp migrantų – ir nelydimi nepilnamečiai, tačiau Lietuvoje prieglobstis nesuteiktas nė vienam, 57 išvyko iš šalies

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.23 21:56

Tarp pastaruoju metu neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų nėra nė vieno, kuriam būtų suteiktas prieglobstis, 57 prieglobsčio prašymai yra nutraukti, kadangi prieglobsčio prašytojai išvyko iš Lietuvos. Anot Migracijos departamento, prieglobstis nesuteikiamas, nes migrantų gyvybei grėsmė nekyla, o Raudonojo Kryžiaus atstovė sako, kad tarp atvykusių žmonių yra nemažai šeimų su mažamečiais vaikais, nelydimų nepilnamečių ir besilaukiančių moterų.

Šiuo metu išnagrinėti 49 neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai, tačiau prieglobstis nesuteiktas nė vienam iš šių migrantų. Dar 57 prieglobsčio prašymai yra nutraukti, jie nepasiekė nagrinėjimo pabaigos, kadangi prieglobsčio prašytojai išvyko iš Lietuvos, portalą LRT.lt informavo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Anot jos, šie žmonės iškeliavo į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes: „Jei teismas neapriboja judėjimo laisvės, asmuo apgyvendinamas, jo niekas neprižiūri, jis gali eiti ir išeiti. Kadangi didžiosios dalies atvykstančių žmonių tikslas yra ne Lietuva, o kitos valstybės, jie ta galimybe pasinaudoja“.

Kodėl prieglobstis nesuteiktas nė vienam migrantui? E. Gudzinskaitės teigimu, kol kas išnagrinėti prašymai neatitiko reikalavimų – migrantai kalba apie geresnio ekonominio gyvenimo paieškas ar artimųjų grasinimus, tačiau grėsmė gyvybei jiems nekyla.

„Pačiame paskutiniame sprendime, kurį pasirašiau, asmuo atvirai sako, kad „aš atvykau į Europą ieškoti geresnio gyvenimo dėl ekonominių priežasčių, savo šalyje neturiu darbo, manęs netenkina ekonominė situacija, dėl to iškeliavau į Europą“. Daugiau nieko.

Kiti bando sugalvoti kažkokią istoriją, pavyzdžiui, „įsimylėjau merginą, bet jos giminės pradėjo grasinti, skambinėti telefonu, bijau dėl savo gyvybės, dėl to bėgu į Europą“. Tokios istorijos yra pakankamai dažnos. Žinoma, tai nėra priežastis suteikti prieglobstį“, – pasakoja Migracijos departamento vadovė.

Prieglobstis suteikiamas, jei kyla grėsmė gyvybei

Pasak E. Gudzinskaitės, prieglobstis suteikiamas tuo atveju, jei kyla grėsmė žmogaus gyvybei. Pavyzdžiui, nustatoma, kad asmuo savo valstybėje yra persekiojamas dėl priklausymo socialinei ar politinei grupei, dėl asmeninių įsitikinimų.

Prieglobstis taip pat gali būti suteikiamas, jei šalyje vyksta karas, jei valstybė aktyviai žmogų persekioja per savo jėgos struktūras arba nesudaro sąlygų, kad apgintų žmogų nuo kokių nors grupuočių persekiojimo.

„Pavyzdžiui, karo atveju valstybė negali apsaugoti žmogaus nuo grėsmės jo gyvybei. Tokiais atvejais yra suteikiamas prieglobstis. Šiuo atveju valstybė nepersekioja, grėsmė gyvybei nekyla, dėl to nėra priežasties suteikti prieglobstį“, – aiškina E. Gudzinskaitė.

Ji priduria neatmetanti galimybių, kad tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių gali būti tokių, kurie turi rimtų ir pagrįstų priežasčių prašyti prieglobsčio. Vis dėlto, kalba departamento vadovė, didžioji dalis prieglobsčio prašymų yra nepagrįsti.

O kas nutinka, jei Migracijos departamentas priima sprendimą nesuteikti prieglobsčio? Pasak E. Gudzinskaitės, tokiais atvejais Migracijos departamentas skiria valstybės apmokamą teisininką, o prieglobsčio prašytojas turi teisę departamento sprendimą apskųsti teismui.

Kol vyksta teisminiai procesai, žmogus laikomas prieglobsčio prašytoju, valstybė pasirūpina jo apgyvendinimu ir maitinimu. Kai sprendimas įsigalioja, sprendžiamas fizinis žmogaus grąžinimas į kilmės šalį, sako E. Gudzinskaitė.

Tarp migrantų – ir nelydimi nepilnamečiai, šeimos

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė portalui LRT.lt sako, kad iki birželio 1 dienos Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė 325 žmonės, 43 iš jų prieglobstis buvo suteiktas. Tačiau daugumos pastaruoju metu neteisėtai sieną kirtusių žmonių prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka ir vėliau priimamas neigiamas sprendimas, priduria ji.

Tarp žmonių, sieną kirtusių neteisėtai, nė vienas negavo prieglobsčio. Pasak E. Samuchovaitės, prieglobsčio prašymas gali būti nepatenkinamas, jei žmogus atvyko iš saugios valstybės, jei prašyme pateikia informaciją, kuri nėra svarbi ar pateikia klaidinančią informaciją, neatitinkančią kilmės valstybės informacijos ir panašiai.

„Kad ir kokios teisinės procedūros būtų taikomos, žmonės turi būti supažindinti su jų atžvilgiu priimtais sprendimais, jų teisinėmis pasekmėmis ir teise neigiamą sprendimą apskųsti“, – pabrėžia Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Ji akcentuoja, kad tarp atvykusių į Lietuvą žmonių yra nemažai šeimų su mažamečiais vaikais, nelydimų nepilnamečių, besilaukiančių moterų, žmonių su negalia: „Jiems patekus į Lietuvos teritoriją, jų baziniai humanitariniai poreikiai tampa Lietuvos institucijų atsakomybe, nepriklausomai nuo žmonių teisinio statuso“, – primena E. Samuchovaitė.

Anot Raudonojo Kryžiaus atstovės, žmogus turi teisę neigiamą Migracijos departamento sprendimą apskųsti dviejų pakopų teismuose.

„Labai svarbu, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio bylas, išlaikytų prieglobsčio bylų nagrinėjimui keliamus standartus – vertinti kiekvienos bylos aplinkybes individualiai, surinkti reikiamą kilmės valstybės informaciją, sudaryti sąlygas žmogui patikslinti išdėstytas aplinkybes arba nustatytus prieštaravimus.

Taip pat svarbu žmogui suteikti informaciją jam suprantama kalba, dėl kokių priežasčių jam prieglobstis nesuteiktas, ir paaiškinti teisines tokio sprendimo pasekmes bei apskundimo galimybę, kad nebūtų padaryta klaida ir žmogus nebūtų išsiųstas ten, kur jam gresia pavojus“, – pažymi E. Samuchovaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.