Lietuvoje

2021.06.21 21:13

Dulkys įvardijo pandemijos išryškintas silpnybes – atlaikė sveikatos sistemos tinklo kiekybė, o ne kokybė

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.21 21:13

Laidos „Dienos tema“ svečias – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

– Prieš pokalbį su jumis konsultavausi su sveikatos sektoriaus atstovais ir visi kaip vienas kartojo tą patį: dabar didžiausias mūsų laukiantis iššūkis yra viruso delta atmaina. Kokią grėsmę šios atmainos matote jūs?

– Iš tikrųjų yra nemenka grėsmė, turint mintyje, ką ši atmaina geba. Ir viena pagrindinių žinučių, kurią paskutiniame susitikime su kitais Europos Sąjungos sveikatos apsaugos ministrais aptarėme, kad ji pavojinga tuo, kad jai įveikti reikia būtent dviejų vakcinos dozių. Tai reiškia, kad tai tampa dar didesniu iššūkiu, reikia, kad žmonės ne tik vakcinuotųsi, bet ir kad vasarą neaptingtų ateiti antros dozės.

Dienos tema. Dulkys apie pasiruošimą delta atmainai: mūsų įrankių dėžė yra tikrai kitokia, negu buvo per ankstesnes bangas (su vertimu į gestų k.)

– Medikai baiminasi, kad delta atmaina mus gali užklupti vėl nepasiruošusius, nes laisvėja karantinas, lėtėja vakcinacija, uždaromi kovidiniai skyriai. Ar Sveikatos apsaugos ministerija rengia skaičiavimus arba kokias nors prognozes, kaip galėtų plisti delta atmaina ir kokią kovos strategiją mes naudosime?

– Jeigu kalbame apie vakcinavimo procesą, tai jeigu mes turėtume tokius tempus, kokius turėjome prieš savaitę, tai, matyt, liepos pabaigoje galėtume kalbėti apie tuos 70 proc. Jeigu žiūrėsime taip, kaip gyvename šią savaitę, tai gali užtrukti ir iki rugsėjo pradžios. Labiausiai neramu dėl mūsų visuomenės nusiteikimo, ar nekris tas domėjimasis vakcinavimu dar labiau nei dabar. Manau, čia ir yra pagrindinė žinutė prieš deltą.

Labiausiai neramu dėl mūsų visuomenės nusiteikimo, ar nekris tas domėjimasis vakcinavimu dar labiau nei dabar.

– Bet ar atliekate kokius skaičiavimus, prognozes? Kokia bus strategija? Ar tiesiog reikia daugiau vakcinuoti?

– Jeigu lygintume, sakykime, kokias buvo galima daryti išvadas po pirmos bangos, pasitinkant antrąją ir taip toliau, matyt, pagrindinis dalykas ir skirtumas yra tai, kad dabar ne tik turime vakcinų, ne tik turime jų pakankamai, turime infrastruktūrą, ir jau dabar sprendžia tiktai patys žmonės. Labai svarbu, kad mes esame neblogai išplėtoję ir nacionalinę testavimo strategiją, turime įvairių testavimo metodų, kuriuos taip pat galėsime taikyti rudenį, jeigu, sakykim, po 3, 4 ar 8 savaičių vėl didėtų sergamumas. Strategija priklausys ir nuo to, kokia bus situacija sveikatos apsaugos sistemoje, nes žinutė juk irgi yra tokia, kad vakcinuoti žmonės, net jeigu ir perneša virusą, jie nebesuserga sunkia forma, jie nemiršta. Vadinasi, mūsų įrankių dėžė yra tikrai kitokia, negu buvo per ankstesnes bangas.

– Ministre, ar teisingai suprantu, kad specialaus pasiruošimo, specialaus plano šiai atmainai nėra? Sprendimai bus priimami, kai matysite, kad reikia juos priimti?

– Visų pirma mes ruošiamės įvairioms atmainoms ir dar metų pradžioje Vyriausybė užkūrė mechanizmą, kurį vadiname sekoskaita. Tai reiškia, kad kiekvienas atvykęs asmuo, kuris buvo užsienyje, kuris užsikrėtė kažkokia infekcija, dabar kiekvienas tas tyrimas patenka į sekoskaitinį tyrimą. Yra analizuojama, žmogus izoliuojasi. Jeigu nustatoma, sakykim, kažkoks faktas, atsekama visa grandinė, yra daromi testai – iš tikrųjų daroma daugybė veiksmų, kurių per pirmą bangą arba pasitinkant antrąją tiesiog nebuvo.

– Netikėtai – kaip baiminasi medikai?

– Neišgirdau iki galo jūsų klausimo, kad netikėtai, tai sniegas iškrinta netikėtai, o man atrodo, kad virusas tikrai leidžia mums apie save žinoti ir neleidžia atsipalaiduoti, ir tikrai niekas nėra atsipalaidavęs. Noriu pasakyti, kad žmonės turi atostogų, tai yra labai labai puiku, bet tie, kas atsakingi už politikos formavimą, tikrai nenusiteikę atostogoms.

– Sveikatos apsaugos ministerija vis kartoja, kad netenkina skiepijimo tempai, vieną dieną jie būna mažesni, kitą dieną jie būna didesni. Koks skaičius per parą jus tenkintų, kad sakytumėte: gerai, tokį tempą turime išlaikyti?

– 25–30 tūkst. paskiepytų asmenų per parą tikrai būtų įspūdinga, bet šito dalyko tikrai nėra. Ir dabar matome, kad ir 10 tūkst., ir 15 tūkst. [žmonių] registruojasi per dieną, tačiau kadangi dabar tos priemonės įvairesnės ir mes vykstame į vietas, darome dienas ir be registracijų, tai realiai paskiepijama ir daugiau žmonių, negu registruojasi. Gal dabar, sakykim, į tą registraciją reikėtų žiūrėti ir mažiau, bet tikrai turime daugybę priemonių, kurios, manome, padės priartėti vakcinoms prie žmonių.

– Jeigu netenkina skiepijimo tempai, kyla natūralus klausimas – ar dabartinė skiepų informacinė kampanija apskritai dar veikia?

– Mes visi gyvename labai skirtinguose burbuluose. Dabar yra ir įvairiausių laidų, ir internetiniuose puslapiuose skelbiama, ir kiti dalykai, bet mes tikrai esame labai įvairi visuomenė ir kiekvienas esame vis kitokiame segmente. Man atrodo, kad dabar viena svarbiausių žinučių, kurią norisi pasiųsti, yra tai, jog vakcinos tikrai bus labai mobilios. Tarkim, nuo pirmadienio Šiaulių „Akropolyje“ atsidarys vakcinavimo centras. Jau kalbamės su Kauno, Klaipėdos, Vilniaus [„Akropoliais“]. Nuo liepos 4 dienos bus speciali Kraujo centro palapinė Palangoje prie tilto, jau yra gautas leidimas. Mobilieji autobusiukai savivaldybėse plečia savo tinklą. Man atrodo, dabar svarbiau ne tiek matoma reklama, kiek gyvas įtikinimas ir galimybės sudarymas.

– Kiek dabar išpilama vakcinos – turite naujausius skaičius?

– Nesu dabar pažiūrėjęs ir negalėčiau atsakyti, bet tikėtina, kad kur kas daugiau negu tada, kai turėjome deficitą. Apskritai dabar turime tikrai nemažus vakcinų likučius, juos jau skaičiuojame šimtais tūkstančių.

– Atsižvelgiant į šiandienos skiepijimo tempus, kada bus pasiektas visuotinis imunitetas?

– Kaip ir minėjau, yra trys keliai. Jeigu mes sugrįžtume į tą optimistinį kelią, kurį turėjome, tai liepos pabaiga. Jeigu skiepijimas vyktų taip, kaip šiomis dienomis vyksta, tai reikėtų sulaukti rugsėjo pradžios. Na, o apie trečią jau sakiau ir net nebenoriu kartotis, nes, sako, mintys materializuojasi, tad tiesiog tegul nebus trečio varianto.

– Tikite, kad mes dar galime paskiepyti 70 proc. visuomenės?

– Man atrodo, čia nėra tikėjimo klausimas, tiesiog kiekvienas turime daryti viską, ką galime geriausiai. Noriu pabrėžti: visi turime daryti, nes nuo kiekvieno mūsų priklauso. Kiekvienas artimojo žodis, šeimos gydytojo žodis, tikinčiojo žodis kaimyno per tvorą žodis – viskas dabar turi labai didžiulę svarbą. Tad sutikę savo pažįstamus, artimuosius kvieskime vakcinuotis ir atkreipkime dėmesį, kad reikia tikėti mokslu, ir pasidžiaukime, kad tie, kas vakcinuoti, praktiškai nebesusiduria su mirtimis ar sunkiomis ligomis.

Kiekvienas artimojo žodis, šeimos gydytojo žodis, tikinčiojo žodis kaimyno per tvorą žodis – viskas dabar turi labai didžiulę svarbą. Tad sutikę savo pažįstamus, artimuosius kvieskime vakcinuotis ir atkreipkime dėmesį, kad reikia tikėti mokslu, ir pasidžiaukime, kad tie, kas vakcinuoti, praktiškai nebesusiduria su mirtimis ar sunkiomis ligomis.

– Pagal vyresnių žmonių vakcinaciją mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Ispanai, danai, airiai paskiepijo beveik visus vyresnius nei 80 metų asmenis. Mes Lietuvoje esame paskiepiję vos pusę tokių asmenų. Kodėl?

– Manau, viena iš priežasčių, kad mūsų ta dramaturgija, ta strategijos pradžia buvo tokia, jog pradėjome nuo kitų grupių, o ne nuo senyvo amžiaus. Manau, tai viena iš priežasčių. Kita priežastis, man atrodo, yra ta, kad vėliau buvo įvairios dezinformacijos, informacijos. Buvo „AstraZenecos“ vakcinos krizė. Na, ir dabar viena iš tokių pamokų, ką aš jau įvardijau, tai tiesiog turime būti mobilesni ir labiau judėti link šitų grupių.

– Dar tikitės pasiekti tuos likusius vyresnius žmones?

– Žinoma, kad galima pasiekti, nes tie pavyzdžiai, kuriuos dabar turime, sakykime, tos mobiliosios palapinės, kurios po savivaldybes 7 dienas per savaitę važiuos. Kraujo centro palapinių praktika rodo, kad ten tikrai eilėse stovi ir labai daug pagyvenusių žmonių.

– Premjerė šiandien kalbėdama spaudos konferencijoje sakė, kad greičiausiai mes atsisakysime karantino kaip žodžio, bet tai nereiškia, kad galėsime atsisakyti visų draudimų. Ir dėl Joninių, pavyzdžiui, neaišku, nes ryte dar siūlėte neriboti dalyvių skaičiaus šventėse, bet tas sprendimas nukeltas rytdienai ministrų kabinetui. Apskritai kokie draudimai, jūsų manymu, turėtų likti?

– Man atrodo, kad turėtų išlikti tie draudimai, kurie susiję su asmenine higiena, matyt, kaukių rekomendacijos ir kiti dalykai. Bet aš nenustebčiau, kad mes turėtume daugiau pradėti kalbėti ir apie tokias investicijas, apie kurias iki šiol mažiau kalbėjome, tai yra kokios yra mūsų organizacijose patalpos, ar ten tinkamos vėdinimo sistemos, ar mes rūpinamės oro kondicionavimu. Toliau – vakcinavimas, testavimo algoritmai.

Pasidžiaukime, kad mes tikrai tas infrastruktūras esame padarę, laboratorijos toliau tobulės ir turės vis didesnių gebėjimų, tai yra labai stiprus įrankis išmokus gyventi su virusu. Mes turime išmokti gyventi ir suprasti, kad bus toks virusas, kitoks virusas ir niekur mes nesidėsime. Taip, kaip buvo anksčiau, nebebus.

– Čia, ko gero, tiktų ir jūsų šiandienė citata. Sakėte, kad ministerija turi investuoti ne į trumpalaikius šou, ne į trumpalaikes priemones, o į priemones, kurios keistų požiūrį apskritai į sveikatą. Kaip tai darysite ir kada darysite?

– Tam iš tikrųjų yra ir visa mūsų Vyriausybės programa, ir daugybė sveikatinimo priemonių, ir būtent visuomenės sveikatos, nes jeigu mes labai gerai įsivaizduojame, kas yra asmens sveikata, kartais nesusimąstome, kad yra labai svarbus segmentas, tai yra visuomenės sveikata, ir būtent čia yra Vyriausybės numatyta nemažai išteklių. Apskritai planuojame keisti infekcinių ligoninių infrastruktūrą. Juk pripažinkime, kad pandemija mus užgriuvo tikrai nepasiruošusius. Ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžias įstaigas, ir gydymo įstaigas užklupo netinkamai pasiruošusias. Laimė, kad mes turėjome didelį tinklą, todėl jis absorbavo, bet absorbavo savo kiekiu, ne kokybe.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.