Lietuvoje

2021.06.21 21:01

KTU dekanas: kaip pasakyti gerą Vakarų universitetą baigusiam jaunam dėstytojui, kad jo alga Lietuvoje bus 1000 eurų?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.21 21:01

Siekdami tarptautiškumo, Lietuvos universitetai susiduria su finansine užkarda, neleidžiančia konkuruoti dėl jaunų užsienio dėstytojų ir mokslininkų. Šitaip sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad dėl atlygio sprendžia kiekvienas universitetas pats. 

Su tokia situacija, kai atlygis pakiša koją siekiant įdarbinti užsieniečius, A. Lašas susidūrė ne kartą.

Neseniai KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, paskelbęs konkursą lektoriaus vietai užimti, sulaukė ne tik pretendentų iš Lietuvos paraiškų, bet ir iš Vakarų Europos.

„Mums patiko vienas kandidatas, norėtume, kad jis atvyktų pas mus, ir jis norėtų, bet kyla atlyginimo klausimas. Tai žmogus, baigęs gerą Vakarų Europos universitetą, turi patirties, bet, žiūrint pagal mūsų kvalifikacijos skalę, jis gali uždirbti daugiausia 1000 eurų į rankas. Ką tai reiškia? Tai, kad jis išvykdamas iš savo šalies pas mus gautų mažiau nei jo šalyje gauna doktorantas. Jis gautų tai, kas ten yra tipinė stipendija.

Neskamba patraukliai: atvykite pas mus ir gaukite mažiau, nei gavote, kai mokėtės doktorantūroje“, – padėtį apibūdino A. Lašas.

KTU fakulteto dekanas mano, kad tvarka kuo greičiau turėtų keistis siekiant, kad Lietuvos aukštosios mokyklos taptų konkurencingos.

„Klausykit, gal premjerė, finansų ar švietimo ministrė galėtų už mane jam pasakyti, kad jo atlyginimas į rankas bus 1000 eurų per mėnesį, nes va tokia mūsų universitetų finansavimo sistema?“, – svarstė A. Lašas.

Jis sakė, kad analogiška bėda iškyla ir kai Lietuvos universitetai nori susigrąžinti svetur išsilavinimą įgijusius mūsų šalies piliečius.

A. Lašas pasakojo neseniai susidūręs su dar viena panašia situacija.

„Neseniai įdarbinau žmogų, jis norėjo dirbti su mūsų komanda prie vieno projekto. Prieš tai jis svarstė atsikraustyti į Lietuvą ir čia dirbti visu etatu. Bet kai suprato, kokie pas mus atlyginimai, teko keisti planus. Jis dirba Suomijos universitete, mes niekaip negalėtume konkuruoti su atlyginimu, kurį jis gauna. Galėtume pasiūlyti triskart mažesnį atlyginimą. Vienintelis dalykas, kurį galėjome jam pasiūlyti, – labai aukšta pozicija ir minimali etato dalis. Taip žmogus geranoriškai įsitraukė į mūsų projektą. Jis dirbs idėjiniu, o ne finansiniu pagrindu“, – pasakojo dekanas.

A. Lašas pabrėžė, kad konkurencija mokslo srityje yra tarptautinė ir jeigu žmogus yra jau nors kiek pasiekęs moksle, jis gali judėti tarp universitetų.

„Tuomet mano siūlomas paketas turi būti patrauklus, mokslininkas, dėstytojas turi turėti argumentą, kodėl jis vyksta į Lietuvą. Lietuva tikrai nėra blogas pasirinkimas, bet patrauklumo prasme tai nėra Oksfordas ar Kembridžas, kur žmonės pasirengę dirbti nemokamai, kad gyvenimo aprašyme turėtų įrašą, kad metus ten dirbo. Mes tokių universitetų Lietuvoje neturime, todėl privalome gebėti finansiškai konkuruoti bent jau su kai kuriomis šalimis.

Mūsų negebėjimas konkuruoti yra labai skaudus, mes nesugebame prisitraukti studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų iš kitų šalių“, – aiškino A. Lašas.

Tuo tarpu doktorantų stipendijos po pastarojo jų padidinimo, pasak dekano, yra neprastos.

„Bet reikia pažiūrėti į visą grandinę. Koks bus mano atlyginimas po to, kai baigsiu doktorantūrą? Jei dirbdamas jau lektoriumi gauni tiek pat, kiek būdamas doktorantu, tai nėra patrauklu. Žinoma, galima įdarbinti žmogų pusantro etato, užsidirbti iš projektų, bet turime galvoti ir apie bazinį dydį“, – sakė A. Lašas.

Ministerija: kokius atlyginimus mokėti savo darbuotojams, sprendžia aukštoji mokykla

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2018 ir 2019 m. lėšos, kurias valstybė skiria dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, buvo didinamos vidutiniškai po 20 proc., o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintos dar 10 proc.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. jaunesniųjų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų ribos buvo padidintos taip, kad jų pareiginė alga neto nebūtų mažesnė nei 2-4 metų doktorantams teikiama parama, tai yra 880 Eur.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. universitetų darbuotojų atlyginimai neto pakilo 75 proc. lyginant su 2017 m. – nuo 703 iki 1231 eurų „į rankas“.

Kaip nurodė ŠMSM, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta didinti mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokestį, kad jis pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. I ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis neto buvo 1 109,6 Eur, bruto – 1 983,2 Eur, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų neto – 1 151,3 Eur, bruto – 1 842,2 Eur. 2021 m. I ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis siekė 131 proc. šalies VDU, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų 121 proc. šalies VDU.

Pasak ŠMSM, kokius atlyginimus ir kokiais kriterijais remiantis mokėti savo darbuotojams, sprendžia kiekviena aukštoji mokykla.

„Kaip numatyta Konstitucijoje, aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Šiuo metu stipendija, mokama pirmųjų metų doktorantams, siekia 760 Eur, 2-4 metų doktorantams – 880 Eur.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.