Lietuvoje

2021.06.21 12:48

Bilotaitė žada spręsti pasieniečių apginklavimo klausimą – pareigūnai iki šiol naudojasi 1957 m. „kalašnikovais“

atnaujinta 14.00
Gytis Pankūnas, LRT.lt, BNS2021.06.21 12:48

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai bus apginkluoti modernia ginkluote, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų pasienio pareigūnai, deja, dar yra apginkluoti senais ginklais – 1957-1992 metų „kalašnikovais“. Problema nėra sprendžiama jau 25 metus ir esame sutarę su krašto apsaugos ministru, kad bus rasti tiek techniniai, tiek teisiniai sprendimai ir mūsų VSAT pareigūnų ginkluotė privalo būti pakeista į modernią, atitinkančią aukščiausius standartus. Nes tikrai šiandien, šiandieniniame kontekste gėda, kad VSAT pareigūnai turi tokius ginklus“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, ginkluotės atnaujinimo klausimas ypatingai svarbus, vertinant hibridines grėsmes.

Be to, anot A. Bilotaitės, taip pat svarbu stiprinti vidaus reikalų sistemos pareigūnų bendradarbiavimą.

„Nes esant hibridinėms grėsmėms, akivaizdu, kad mūsų pareigūnai labai dažnai gali tapti tie patys pirmieji, kurie turės reaguoti – kalbu apie Viešojo saugumo, Policijos departamento pareigūnus. Todėl reikalinga stiprinti jų kompetencijas, jų bendrą darbą, koordinuotą darbą“, – kalbėjo ministrė.

Kova su kontrabanda

A. Bilotaitė teigė VGT prisačiusi ministerijos nacionalinio saugumo užtikrinimo gaires. Pasak A. Bilotaitės, viena svarbiausių užduočių šiuo metu yra sienos apsaugos stiprinimas. Ministrė priminė, kad siekiant modernizuoti, sustiprinti Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugą, sienos stebėjimo sistemoms įrengti šiemet bus skirta 11,5 mln. eurų.

„Yra tam tikra diskusija dėl poreikio fizinės tvoros, bet dėl to mes iš tikrųjų dar diskutuojama. Reikalinga kaštų ir naudos analizė“, – atkreipė dėmesį A. Bilotaitė.

Jis akcentavo, kad būtina daugiau dėmesio skirti ir kovai su kontrabanda.

„Kontrabanda yra ta lėšų šaltinis, iš kurio yra finansuojamas Baltarusijos režimas. Šiuo atveju mes aktyviai darbuojamės su Muitinės departamentu, nes matome rizikas, kad tiek nelegali migracija, tiek ir kontrabanda gali keliauti ir per pasienio punktus, tad reikalingas didelis Muitinės departamento įsitraukimas“, – dėstė A. Bilotaitė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius pirmadienį po VGT posėdžio, paklaustas, kaip ketinama suvaldyti nelegalią migraciją į Baltarusijos, teigė, kad keliami ilgalaikiai ir trumpalaikiai uždaviniai. Ilgalaikai, anot Gitano Nausėdos patarėjo, susiję su Lietuvos ir Baltarusijos sienos modernizavimu, užtkrinant, kad ji būtų stebima moderniomis priemonėmis, o trumpalaikiai siejami su migrantų teisinio statuso vertinimu, tai yra spartesnis migrantų grąžinimo į šalis, iš kurių jie išvyko, klausimų sprendimas.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad migrantų statuso teisiniai vertinimai turėtų būti daromi, teikiant prioritetą Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Šiuo metu jau yra priimtas sprendimas, kad dėl visų neteisėtai atvykstančių migrantų padaroma tokia procedūra – kreipiamąsi į teismą dėl jų suėmimo procedūros ir tada apribojamas jų judėjimas, kas leidžia tuos žmones sulaikyti, kad jie neišeitų ar nepabėgtų. Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas savo kryptis“, – aiškino ministrė.

Kasčiūnas: fizinės sienos su Baltarusija įrengimui reikėtų 15 mln. eurų

Įrengti fizinei sienai su Baltarusija reikėtų apie 15 mln. eurų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Vidaus reikalų ministerija dar atlieka galimybių studiją, bet įvardijama apie 15 mln. eurų suma (...). Faktas, kad mes turime aptarinėti visus scenarijus, fizinis barjeras yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos mes turime kalbėti, svarstyti, įvertinti, kur jų reikia“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė parlamentaras.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad išaugus migracijos srautams iš Baltarusijos, dėl šio elemento iš tiesų diskutuojama vertinant kainą ir galimą efektyvumą.

„Yra tam tikra diskusija apie poreikį fizinės tvoros. Bet dėl to mes iš tikrųjų dar diskutuojame, reikalinga detali kaštų ir naudos analizė“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tiek ministrė, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė ir rizikas dėl kontrabandos, iš kurios, pasak A. Bilotaitės, „finansuojamas Baltarusijos režimas“.

A. Kasčiūno nuomone, fizinė siena padėtų ne tik stabdyti nelegalių migrantų srautą per Baltarusiją, bet ir kovojant su kontrabanda. Siena, anot jo, „užkirstų kelią įvairioms hibridinėms grėsmėms“.

Parlamentaras pabrėžė, kad tai nebūtų nauja, nes Lietuvos pasienyje su Rusija „tvoros elementai jau yra“, tvorą pasienyje su Rusija turi Norvegija, o „panašų infrastruktūrinį objektą stato Ispanija“.

Jo nuomone, tvora galėtų būtų statoma pažeidžiamiausiose pasienio vietose.

„Reikėtų labai aiškiai suvokti, kad tokiais fiziniais barjerais neatsiribotumėme nuo laisvojo pasaulio, mes labai norėtumėme užkardyti autoritarinio režimo bandymus mus suskaldyti, bandymus įvairiais hibridiniais spaudimais paveikti mūsų laisves ir teises, politinį gyvenimą ir savarankiškumą“, – kalbėjo jis.

Kalbėjosi ir apie „Zapad 2021“ pratybas, pristatyta krizių valdymo koncepcija

Kaip spaudos konferencijoje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas D. Kuliešius, VGT posėdėjyje aptarta, kaip suvaldyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos srautus, kaip reaguoti į grėsmes, susijusias su Astravo atomine elektrine, kaip užtikrinti diplomatinės Lietuvos atstovybės Baltarusijoje saugumą. D. Kuliešius tvirtino, jog VGT posėdyje kalbėta ir apie artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2021“.

„Buvo (VGT posėdžio – LRT.lt) dedamoji dėl „Zapado“ artėjančių pratybų“, – teigė D. Kuliešius.

Pasak prezidento patarėjo, VGT posėdyje buvo pristatyta Vyriausybė darbo grupės rengta ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo koncepcija.

„Tai yra svarbus, sudėtinis viso nacionalinio saugumo stiprinimo elementas“, – tikino D. Kuliešius.

Taip pat, anot jo, VGT posėdyje kalbėta ir apie finansavimo krašto apsaugai didinimą, siekiant, kad finansavimas šiai sričiai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės teigimu, toliau rengiamąsi suvaldyti su Astravo atomine elektrine susijusių grėsmes. Tam esą surinkta 99 mln. eurų.

Anot ministrės, kartu toliau ruošiami pratybų planai. Komunikacijos planas branduolinio pavojaus atveju, pasak A. Bilotaitės, jau yra paruoštas.

„Tik 38 procentų žmonių žinotų, ką reikia daryti. Todėl jau yra paruoštas Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos planas tam, kad didintume pasirengimą ir supratimą visuomenės dėl galimų grėsmių“, – aiškino ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.