Lietuvoje

2021.06.22 14:09

Karščiui alinant Lietuvą perspėja: kai kurių gėrimų geriau nevartoti ir kai kuriomis valandomis nekišti nosies į lauką

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.06.22 14:09

Jau tris paras termometrų stulpeliai Lietuvoje šoka gerokai virš 30-ies laipsnių karščio. Sinoptikai tokį karštį jau pavadino stichine kaitra, o ekspertai portalui LRT.lt paaiškino kaip saugotis nuo didelio karščio ir kaip padėti tiems, kurie patyrė šilumos ar saulės smūgį.

Kaip LRT RADIJUI komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Edita Gečaitė, dieną temperatūra gali kilti iki 34 laipsnių, o atsikvėpti nepavyks ir naktimis, nes daug kur temperatūra išliks aukščiau 20 laipsnių. Tiesa, neilgas atokvėpio minutes turėtų padovanoti į šalį antradienį atslinksiančios trumpos, bet galingos liūtys.

„Stichinės kaitros kriterijumi yra laikomas toks kriterijus, kuomet tris dienas arba daugiau oro temperatūra daugelyje Lietuvos rajonų pasiekia arba viršija 30 laipsnių karštį. Taigi, jau šiandien, pirmadienį, tas stichinio karščio kriterijus kaip tik ir bus pasiektas“, – LRT RADIJUI sakė meteorologas Silvestras Dikčius.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai ragina saugotis karščių ir įvardija, kokiomis priemonėmis tai geriausia daryti. Beje, saugotis reikia ne tik patiems – kaitra gali pakenkti ir augintiniams bei žmonių turtui.

Skysčiai, skysčiai ir dar kartą skysčiai

Apie tai, kokie stichiniai karščiai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai ir kaip nuo jų apsisaugoti, portalui LRT.lt pasakojo Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany. Pasak jo, karštis žmogaus sveikatai gali turėti rimtų padarinių.

„Neigiamas poveikis tikrai yra. Vienas iš tų momentų yra šilumos ir saulės smūgiai. Antra, yra netiesioginis poveikis visoms organizmo sistemoms, ypač žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis – kardiologinėmis, plaučių, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu. Šie žmonės yra lengviau paveikiami šilumos smūgių“, – kalbėjo Z. Skvarciany.

Nerekomenduočiau gerti karštos kavos ir alkoholinių gėrimų, net jei jie ir atvėsinti.

Z. Skvarciany

Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius įvardijo, kaip reikėtų saugotis nuo šilumos bei saulės smūgių. Pirmiausia, anot jo, jeigu nėra būtinybės, nereikėtų eiti į lauką, leisti laiką saulėkaitoje. Jei jau reikia eiti į lauką, pasak Z. Skvarciany, reikėtų stengtis būti pavėsyje. Labiausiai ėjimo į lauką reikėtų vengti nuo 12 iki 16 val.

Einant į lauką, kaip kalbėjo Z. Skvarciany, reikėtų vilkėti lengvus, laisvus, šviesios spalvos drabužius: „Tai yra labai svarbu. Taip būtinai reikia dėvėti kepurę, apsauginius akinius. Naudoti apsauginius kremus, kurie būtų SPF 30 ir daugiau.

Ir žinoma, gerti daug skysčių. Jeigu einate į lauką, reikia paimti vandens ir po truputį gerti, tam, kad išvengtume skysčių praradimo iš organizmo.“

Tiesa, tokios kaitros metu rekomenduotina gerti ne visus skysčius. Kaip sakė Z. Skvarciany, alsuojant karščiui nereikėtų gerti kavos, reikėtų vengti ir alkoholinių gėrimų bei daug cukraus turinčių vaisvandenių, pavyzdžiui, limonadų.

„Nerekomenduočiau gerti karštos kavos ir alkoholinių gėrimų, net jei jie ir atvėsinti. Žmonės turi žiūrėti pagal savo poreikius, bet alkoholio ir kavos reikia gerti kuo mažiau, nes jie neturi to skysčių poveikio, kurio reikia organizmui. Limonadai turi daug cukraus ir taip skatina dehidrataciją. Geriausia yra gerti paprastą vandenį“, – tvirtino greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.

Z. Skvarciany paaiškino ir kaip padėti žmogui, kuris patyrė saulės ar šilumos smūgį. Jei žmogus pasijuto blogai ar neteko sąmonės, reikėtų jam padėti nueiti pačiam ar perkelti jį į pavėsį ar atvėsintą patalpą ir stengtis jam duoti atsigerti kuo daugiau šaltų skysčių.

„Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Jei žmogus apsirengęs nereikalingus drabužius, reikėtų juos nuvilkti ir bandyti sumažinti kūno temperatūrą, pavyzdžiui, jei nuvedama į patalpą, paimti ventiliatorių ir nukreipti jį į asmenį, kad pūstų vėjas. Jei patalpoje yra kondicionierius, tai yra labai gerai.

Reikia užkloti šlapią paklodę. Esmė yra sumažinti žmogaus kūno temperatūrą, duoti atvėsintų skysčių, kad žmogus atsigertų. Ir, be abejo, reikia skambinti numeriu 112“, – komentavo Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.

Tiesa, orui pasiekus tokią kaitrą, kokia fiksuojama Lietuvoje, iškyla ir dar viena problema – suaktyvėja kraujasiurbiai vabzdžiai. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius portalui LRT.lt komentavo, kad karštu oru pagreitėja vabzdžių vystymosi procesas, jie aktyviau puola tiek žmones, tiek gyvūnus.

„Vabzdžių pasaulis yra pačiame intensyviausiame pakilime. Pačios ilgiausios metuose dienos, sekmadienį buvo vasaros saulėgrįža, na, ir ilgiausias šviesos metas su dideliu karščiu pagreitina daugelio vabzdžių vystymąsi. <...>

Yra vabzdžių, kurių mes nelaukiame, ypač per šiuos karščius, tai uodai, sparvos, mašalai, akliai. Tie kraujasiurbiai vabzdžiai tokioje kaitroje, kai mums ir taip karšta, kai būname prie vandens, jie gerokai įkyri. Bet taip yra sudėliota gamtos“, – komentavo S. Paltanavičius.

Padėti reikia ir gyvūnams

Kaip kalbėjo S. Paltanavičius, gamta prie karščio šiuo metu yra prisitaikiusi, nes kaitra būtent iš jos ir kyla. Jis tai vadino gamtos gyvenimo būdu, o žmogus yra per daug nežymus, kad galėtų situaciją kaip nors pakeisti.

Pasak gamtininko, gamtoje viskas šiuo metu yra gerai, tiek augmenija, tiek laukiniai gyvūnai yra tam pasiruošę, nes yra įpratę gyventi keturių metų laikų cikle. S. Paltanavičius kalbėjo, nors senokai besimatė stiprus lietus, dirvoje drėgmės dar pakanka.

„Ką mes galime padaryti? Mes galime būti truputį protingesni. Jau dabar Lietuvoje yra sukelta dešimtys gaisrų. Sunku įsivaizduoti, kam žmogui esant tokiai kaitrai gamtoje reikia kurti laužą. Bet taip yra. Ir tai yra padegimai. Gamtoje ugnis šiaip sau iš niekur neatsiranda“, – kalbėjo gamtininkas.

Ir nors gamta prie kaitros prisitaiko, pasak S. Paltanavičiaus, pagalbos reikia namuose auginamiems gyvūnams. Anot jo, reikėtų suprasti gyvūnus, ypatingai kai žmonės išeina į darbus, o augintiniai lieka vieni namuose. Kaitra, anot gamtininko, naminiams gyvūnams gali būti pavojinga.

„Jau nekalbu, jei kažkas vežasi automobiliu ir prie parduotuvės jame palieka savo šunelį. Aš tai vadinčiau nusikaltimu ir ne prieš šunelį, o tiesiog prieš žmogiškumą. Temperatūra kyla viduje iki 40 ar 50 laipsnių ir tai gali būti mirtinai pavojinga“, – sakė S. Paltanavičius.

Tiesa, anot jo, net ir namuose augintiniai turėtų turėti galimybę atsivėsinti. Pavyzdžiui, gal vonioje ar kitoje patalpoje yra vėsios grindys, ant kurių šuo ar katinas galėtų atsigulti ir taip atvėsinti savo kūną. S. Paltanavičius taip pat kalbėjo, kad būtina užtikrinti, jog augintiniai nuolat turėtų vandens.

Pasak gamtininko, šunims net galima vonioje palikti indą su vandeniu, į kurį jie galėtų įlipti ir taip atsivėsinti. Jei tokio indo nenorite palikti, S. Paltanavičius rekomendavo grįžus po darbo namo augintinį išmaudyti vėsiu vandeniu.

„Su katėmis gal kiek paprasčiau, jos nėra tokios jautrios karščiui, bet vis tiek kiekvienu naminiu gyvūnu reikia rūpintis. Beje, mes kalbame tik apie šuniuką ir katytę, kurie ant kelių yra.

Bet važiuoji kartais ir matai pririštas karves, ypatingai, jei nedidelė banda. Jos paliktos ant saulės ir, žinoma, sparvos, sparvos, sparvos... Puola jas. Kas nežino kaimo, nėra dirbę su gyvuliais negali nė įsivaizduoti, kai užpuola šimtai sparvų karvę arba arklį ir sako, kad arklys ar karvė tiesiog pašėlo, bet jį tiesiog tokia neviltis apėmė. Tiesiog pagalvokime“, – kalbėjo S. Paltanavičius, pridurdamas, kad galvijus taip pat reikia saugoti ir nuo karščio, pavyzdžiui, bent jau perlieti juos vadeniu.

Pavojus kyla ir gamtai, ir žmonėms

Su stichiniu karščiu atkeliauja ne tik pavojus perkaisti, bet ir padidėjusi gaisrų tikimybė. Kaip portalui LRT.lt pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė, kiekvienas metų laikas turi savo pliusų ir minusų, tačiau šiltuoju metu laiku išauga gaisrų atvirose teritorijose skaičius.

„Reikėtų paminėti ir tai, kad kiekviena medžiaga turi savo užsidegimo temperatūrą, todėl įsivyravus karštiems orams natūralu, kad bet kuri medžiaga, veikiama karščio, pakeičia savo tiek fizines, tiek chemines savybes ir esant palankioms sąlygoms gali užsidegti net ir savaime.

Todėl norime pabrėžti, kad daugelio gaisrų ir kitų nelaimių galima išvengti tiesiog elgiantis atsakingai ir apgalvotai. Tokiu oru, koks Lietuvoje yra pastarąsias kelias dienas, net menkiausias ugnies šaltinis, pavyzdžiui, numesta nuorūka ar net stiklo šukė gali sukelti didžiulius gaisrus“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Ji taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro 3 ir 4 miškų gaisringumo klasės, o tai reiškia vidutinį ir didelį gaisrų pavojų. Pavyzdžiui, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje, kaip sakė A. Maslauskienė, pastarosiomis dienomis fiksuojama daugiau gaisrų, kylančių kaimiškose vietose – dega šieno rulonai, pievos, miškingos teritorijos.

„Taip pat nereikėtų pamiršti fakto, kad dėl įkaitusių arba nuolat karščio veikiamų medžiagų susidaro sąlygos gaisrams kilti arba išplisti nebūtinai tik gamtoje, bet ir gyvenamajame ar ūkinės veiklos sektoriuje“, – sakė pašnekovė.

Apsisaugoti nuo gaisrų, kaip ir kitais metų laikais, anot A. Maslauskienės galima ir be ypatingų priemonių. Pirmiausia, reikėtų atsargiai elgtis su ugnies šaltiniais – degtukais, cigaretėmis, žvakėmis, laužais, užtikrinti krosnių, elektros instaliacijos tvarkingumą. Tiek automobilyje, tiek namuose reikia turėti gesintuvą, nedegų audeklą. Namuose būtinas dūmų detektorius.

Taip pat nereikėtų pamiršti fakto, kad dėl įkaitusių arba nuolat karščio veikiamų medžiagų susidaro sąlygos gaisrams kilti arba išplisti nebūtinai tik gamtoje, bet ir gyvenamajame ar ūkinės veiklos sektoriuje.

A. Maslauskienė

„Vasarą reikia atsakingai poilsiauti gamtoje, laužus kurti tik tam skirtose pažymėtose vietose, apskritai laužus kurti galima ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų ir kitų degių konstrukcijų. Lauko židinius, buitines krosneles naudoti ne arčiau nei 6 metrai nuo pastatų ir jokiu būdu nepalikti jų be priežiūros, tinkamai užgesinti“, – vardijo A. Maslauskienė.

Ji pabrėžė, kad gaisrai atvirose teritorijose plinta labai greitai ir gali persimesti į sodybas, o tokiuose gaisruose žūti ar patirti traumas gali ir gyventojai. Juos gesinti labai sudėtinga:

„Dažniausiai, kai būna tokios teritorijos, reikia važiuoti didžiulius atstumus, yra gaištamas laikas, ugniagesiai dažnai tokius gaisrus gesina parankinėmis priemonėmis ir patys išeikvoja daugiau fizinių jėgų.

O įsivaizduokime, dabar esant tokiems karščiams, ugniagesiai ne tik išeikvoja fizines jėgas, bet ir dažnai patiria sveikatos sutrikimus.“

A. Maslauskienė sakė, kad žmonėms reikia palinkėti atsakingai poilsiauti gamtoje, atsargiai elgtis prie vandens telkinių, nepalikti prie jų vienų mažamečių vaikų ir saugoti save bei savo artimuosius.

„Viskas priklauso nuo mūsų elgesio“, – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė.

Daugiau – specialioje LRT.lt orų skiltyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.