Lietuvoje

2021.06.21 10:47

LRT generalinė direktorė apie pandemijos iššūkius ir nuveiktus darbus: reitingai kyla, bet už juos svarbiau yra visuomenės pasitikėjimas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.21 10:47

Kai pandemija į savo verpetus įsuko Lietuvą, su didžiuliais iššūkiais teko grumtis ir šalies žiniasklaidai. Pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, tuomet svarbiausia buvo patikrintas naujienas pateikti ramiu tonu, nekurstyti baimių. Sparčiai augant televizijos žiūrovų, radijo klausytojų ir portalo skaitytojų būriui, M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikra, kad už reitingus svarbiau yra visuomenės pasitikėjimas: tokio aukšto LRT neturėjo nuo 2017 m. – netgi 82 proc. šalies gyventojų teigiamai vertina LRT veiklą.

Apie tai, kaip televizija, radijas ir portalas grūmėsi su užgriuvusiais iššūkiais ir kokie artimiausios ateities tikslai ir užmojai, pasakoja LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Garbačiauskaitė apie LRT metinę ataskaitą: nesivaikome reitingų, bet stengiamės, kad turinys būtų aktualus

– Kiekvienais metais LRT skelbia savo ataskaitą ir atsiskaito visuomenei. Kokia šiemet pagrindinė ataskaitos mintis, ką didžiausio ar svarbiausio pavyko padaryti?

– Svarbiausias ženklas, pernai palietęs visus, buvo pandemija, kuri įvarė didžiulį šoką, išspyrė iš komforto zonos, jei kas ten buvo užsilikęs, ir kuri kėlė rimtą grėsmę LRT žurnalistų saugumui ir mūsų misijai transliuoti be pertraukų. Nepaisant visko, LRT komanda puikiai persigrupavo, prisitaikė prie naujų sąlygų ir stengėsi kuo greičiau atliepti pakitusius auditorijos pokyčius. Ši krizė mums atnešė naujų patirčių ir pamokų, mums pavyko prisitraukti naujos auditorijos.

Labai pajutome, kad per karantiną auditorija atsigręžė į mus kaip į patikimą naujienų šaltinį. Patikima, operatyvi žurnalistika, LRT iniciatyvos tapo vienu esminių ginklų kovoje su koronavirusu. Ir ne tik naujienų – namuose užsidariusiai auditorijai pasiūlėme šv. Mišių transliacijas, laidas vaikams ir moksleiviams, stengėmės atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus, netgi paguosti juos, suteikti informacijos apie psichologinę pagalbą. Mediatekoje buvo staigiai sugrupuotas turinys – nuo moksleiviams pagal klases tinkamo turinio iki mankštų, įvairių filmų, spektaklių.

2020 m. atsinaujino dar dvi LRT radijo stotys – LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Dar pavasarį LRT KLASIKA pristatė 15 naujų autorinių laidų apie kiną, madą, kultūros renginius, knygas, istoriją ir įvairius miestus bei jų gyventojus. Laidoje „Klasikos koncertų salė“ atnaujintos tradicinės koncertų transliacijos iš žymiausių Lietuvos ir pasaulio koncertų salių. Atsinaujinęs LRT OPUS klausytojams pristatė 6 premjeras, tarp kurių – žinomų šalies atlikėjų autorinės laidos.

Vieninga Lietuva kaip niekad aktuali yra ir šiandien. Visuomeninis transliuotojas, jausdamas įsipareigojimą vienyti ir telkti Lietuvos žmones, praėjusiais metais pristatė naują informacinę platformą LRT LITUANICA, skirtą viso pasaulio lietuviams.

Labai pajutome, kad per karantiną auditorija atsigręžė į mums kaip į patikimą naujienų šaltinį. Patikima, operatyvi žurnalistika, LRT iniciatyvos tapo vienu esminių ginklų kovoje su koronavirusu.

– 1,38 euro – tiek per mėnesį už LRT turinį moka vienas gyventojas. Ką LRT.lt skaitytojai, LRT televizijos žiūrovai ir LRT radijo kanalų klausytojai gauna už šiuos pinigus? Iš ko sudaryta ši suma?

– 1,38 euro – tiek vienam Lietuvos gyventojui kainuoja LRT išlaikymas per mėnesį. Šį skaičių gauname padalinę LRT biudžetą iš gyventojų skaičiaus. Tai net mažiau nei kavos puodelis mieste ar panašiai tiek, kiek litras degalų. Be to, didelė dalis LRT biudžeto – pernai per 8 mln. – grįžta atgal į valstybės biudžetą per mūsų sumokamus mokesčius.

Už tai Lietuvos gyventojai gauna paties įvairiausio turinio, transliuojamo net per 7 LRT kanalus, taip pat ir papildomo turinio, sukurto specialiai socialiniams tinklams, tinklalaidžių platformoms, protmūšių platformai „Prototo“. Mes siekiame būti naudingi kuo platesniam Lietuvos piliečių šalyje ir pasaulyje ratui, bet ne tik tai: keliame sau tikslą, kad LRT indėlis į demokratiją, kultūrą ir švietimą, ekonomiką būtų toks, kad jo teigiamą poveikį jaustų netgi tie, kurie šiuo metu tiesiogiai nevartoja LRT turinio.

– COVID-19 sukelta pandemija sudrumstė įprastą vagą ar net išjudino ne vieno sektoriaus pamatus. Kokie didžiausi iššūkiai, jūsų akimis, kilo žiniasklaidai ir konkrečiai LRT?

– Didžiausias iššūkis – tai, kad informacijos ir pramogų poreikis nepaprastai išaugo, o galimybės rinkti informaciją, kurti originalų turinį ir jį transliuoti labai susitraukė.

Neliko įprastų renginių, svečių ratas laidose buvo labai ribotas, negalėjome rengti didelių televizinių projektų, daug kas vyko nuotoliniu būdu, tarkim, LRT RADIJO žurnalistai netgi žinias transliavo iš namų – kas po antklode, kas spintoje, kad būtų kuo mažiau aido.

Mes siekiame būti naudingi kuo platesniam Lietuvos piliečių šalyje ir pasaulyje ratui, bet ne tik tai: keliame sau tikslą, kad LRT indėlis į demokratiją, kultūrą ir švietimą, ekonomiką būtų toks, kad jo teigiamą poveikį jaustų netgi tie, kurie šiuo metu tiesiogiai nevartoja LRT turinio.

Per pirmąjį karantiną trūko elementarių saugos priemonių ir informacijos, kaip kovoti su virusu. Žurnalistai ir kiti darbuotojai dirbo komandomis, kad nesusitiktų, tai reiškia, kad dirbantiems pamainoje krūviai labai išaugo, tuomet padidėja nuovargis, o su juo ir klaidų tikimybė. Ne visi žurnalistai gali dirbti nuotoliniu būdu – vis tiek turėjome užtikrinti naujienų ir turinio pateikimą auditorijai, kad ir kaip nesaugu būtų.

– Karantinas, jo taisyklės paveikė visuomenę, įskeldamas ne vieną kibirkštį, o kartais ir sukeldamas ir gaisrų, visuomenės susipriešinimą. Psichologai kalba, kad psichologinius padarinius jausime net trejus metus. Galima nuspėti, kad dirvos tirti, kaip pandemija paveikė visuomenės elgseną, turės ir sociologai. O koks žiniasklaidos vaidmuo per pandemiją, karantiną?

– Auditorija dažnai dėkojo mums, kad pandemijos metu, kai visi buvo ir taip įsitempę, LRT naujienas pateikdavo ramiu tonu, nekurstė baimių. Prasidėjus pirmajam karantinui, mes patys kreipėmės į įvairias organizacijas, siūlydami paviešinti informaciją apie jų teikiamas psichologinės pagalbos linijas – nuo paauglių iki senjorų.

LRT RADIJAS naujose laidose ar rubrikose daugiau dėmesio skyrė pokalbiams su klausytojais, specialistų atsakymams į rūpimus klausimus, praktiniams patarimams. Įgyvendinome akcijas, vienijančias visuomenę: LRT pratęsė ankstesnę iniciatyvą „Keliu vėliavą“, kovojantiems su koronavirusu priešakinėse linijose surengėme padėkos koncertą „Išvien“, gyventojai buvo pakviesti į diktanto iššūkį, kuriam tekstus sukūrė 16 žinomų Lietuvos rašytojų.

– Vos atsiritus koronaviruso bangai, smarkiai išaugo naujienų srautas. Kokių iššūkių kyla žiniasklaidai norint jį suvaldyti, siekiant būti greitiems ir informatyviems, bet drauge ir etiškiems?

– Ne vienerius metus LRT vertinama kaip patikimiausia ir objektyviausia žiniasklaidos grupė Lietuvoje, o 2020-ieji įrodė kokybiškos informacijos svarbą. Esame vieninteliai, kurie žinias atnaujina visą parą, o žinių laidų visose LRT platformose kiekvieną savaitę skaičiuojama dešimtimis.

Svarbu tai, kad LRT ne tik perteikia įvykius, bet ir ieško konkrečių sprendimų. LRT pristatė naują sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“ – visose LRT platformose buvo analizuojama kitų šalių patirtis, su specialistais nagrinėjami problemų sprendimo būdai. O problemas geriausiai identifikavo stipriausias Lietuvoje LRT Tyrimų skyrius, kuris 2020-aisiais jų atliko net 30. Tyrimus lydėjo ir daugybė rezonanso sulaukusių analitinių publikacijų bei reportažų.

Auditorija dažnai dėkojo mums, kad pandemijos metu, kai visi buvo ir taip įsitempę, LRT naujienas pateikdavo ramiu tonu, nekurstė baimių.

Didelis iššūkis mums buvo Lietuvos Respublikos parlamento rinkimai, jie sulaukė ypatingo mūsų ir LRT žiūrovų, skaitytojų ir klausytojų dėmesio. Neapsiribojome debatais – kvietėme į diskusijų laidas, specialias transliacijas, pristatėme pabėgimų kambarį „Kodas 30“, kuriame politikai galėjo pademonstruoti savo žinias ir kritinį mąstymą. Nesustojome ties rinkimais Lietuvoje – iš įvykio vietos stebėjome rinkimus JAV, nušvietėme rinkimus Lenkijoje bei kitus svarbiausius užsienio įvykius.

– Kai vyksta tai, kas įtraukia visą visuomenę, į informacijos lauką lengva prasibrauti ir melagienoms. Kokius filtrus joms atsijoti naudoja LRT?

– LRT komanda kasdien ieško ir dekonstruoja viešumoje pasirodžiusią klaidingą informaciją, pateikdama realius faktus. Šiuo metu projektas „LRT faktai“ ir „LRT trumpai“ išsiplėtė į visas tris platformas. Kovai su melagienomis skiriame vis daugiau dėmesio, nuolat plėtojame šią sritį – čia šiemet turėsime naujų produktų. Didelio dėmesio sulaukė projektas „Naujienų rentgenas“, padėjęs atpažinti manipuliacijas kasdienės informacijos sraute. Už to stovi gausybė profesionalių šalies žurnalistų, kurie nuolat dirba dėl visuomenės gerovės.

– Mokytojai, kurie nėrė į nuotolinį mokymą visai nepasirengę arba menkai pasirengę, sako, kad LRT „Įdomiosios pamokos“ tapo ugdymo proceso dalimi. Gali būti, kad rudenį vėl teks mokiniams mokytis nuotoliniu būdu. Ar ketinate toliau tiesti pagalbos ranką pedagogams, mokiniams, jų tėvams?

– Užvėrus duris mokykloms, televizijos eteryje buvo organizuojamos pamokos. Kasdien, darbo dienomis, su vaikais sveikinosi naujos LRT TELEVIZIJOS laidos vaikams „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ ir „LRT pamokėlės“. Kad laikas, užsidarius namuose, neprailgtų ir būtų praleistas prasmingai, LRT mediatekoje parengėme specialią meniu juostą „Ką veikti“. Taip pat LRT mediatekoje mokytojams ir mokiniams pagal klases buvo sugrupuota medžiaga.

„Įdomiąsias pamokas“ LRT tęsė ir vasarą, jos virto „Įdomiosiomis atostogomis“. Šiemet, nuo birželio 21 d., jos vėl grįžta į eterį. Kaip ir prieš metus „Įdomiosios atostogos“ leisis į turą po Lietuvą – tiesioginės transliacijos vyks iš įvairių šalies miestų.

Kovai su melagienomis skiriame vis daugiau dėmesio, nuolat plėtojame šią sritį – čia šiemet turėsime naujų produktų.

– Per karantiną daug laiko leidome namuose. Kaip skaitytojų, žiūrovų, klausytojų įpročius keitė pandemija? Kaip derinotės prie šių pokyčių?

– Prasidėjus pandemijai dėmesys išaugo ne tik aktualijoms, bet ir intelektiniams žaidimams, taip pat filmams ir serialams. Aktyviau stebėtos ir klausytos per LRT tiesiogiai transliuotos šv. Mišios, jos netgi tapo vienomis populiariausių LRT PLIUS programų. Per pandemiją mūsų auditorija atrado dokumentiką – LRT mediatekoje dokumentika nenustojama žiūrėti iki šiol. Geros dokumentikos ir televizijoje, ir portale nenustosime siūlyti ir toliau.

2020-ųjų rudenį prasidėjusiame LRT sezone „Daugiau erdvės mintims“ geriausios Lietuvos ir pasaulio dramos, šiuolaikinio šokio, baleto, operos spektakliai ir koncertai gavo nuolatinę poziciją – kultūros ir meno šventė žiūrovams dovanojama kiekvieną pirmadienį per LRT PLIUS. Žiūrovai turėjo galimybę išvysti transliacijų ciklą „Žiemojimas su opera“ – pristatytos septynios garsiausiose pasaulio scenose pastatytos operos, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ir lietuviai, žiūrovai turėjo galimybę išvysti aukščiausios kokybės šokio bei dokumentikos filmus. LRT KLASIKA parengė pasakojimų ciklą „Lietuvos teatrui – 100“ ir, minint 250-ąsias kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metines, suorganizavo ilgiausią Lietuvos fortepijoninės muzikos maratoną.

Sparčiai plėtėsi LRT mediateka, čia sukaupta jau per 180 tūkst. įvairių garso ir vaizdo įrašų, peržiūrų skaičius 2020 m. išaugo daugiau nei 71 proc.

– Neseniai Briuselyje pradėjo dirbti LRT žurnalistai Justina Ilkevičiūtė ir Mindaugas Laukagalis, kurie rengia reportažus televizijai, televizijai ir portalui. Kodėl svarbu žinias rinkti ir pateikti patiems iš ES sostinės?

– Labai džiaugiamės mūsų puikiai Briuselyje startavusiais kolegomis, jų universalumas ir gebėjimas perduoti žinias visoms trims platformoms labai praturtino LRT turinį ir, tikimės, suteikia naudos Lietuvos auditorijai bei sprendimų priėmėjams. Lietuva buvo viena iš nedaugelio, neturinčių nuolatinių korespondentų Briuselyje, kur priimami visiems svarbūs sprendimai, ir šiemet šis trūkumas buvo ištaisytas. Dabar planuojame kitus korespondentų punktus užsienyje – Vašingtone, Varšuvoje ir kitur.

– Kiekvienai žiniasklaidos priemonei svarbu, kad ją skaitytų, žiūrėtų, klausytų. Kaip pastaraisiais metais keitėsi LRT reitingai? Kiek tai svarbu?

– Mes neturime siekio tiesiog šiaip didinti reitingus – mūsų tikslas plėsti auditoriją siūlant prasmingą, kokybišką turinį.

Auditorija įvertino tai, kad atliepėme jos lūkesčius per pandemiją, ir kitas mūsų nuosekliai įtvirtinamas aktualijų, kultūrinio turinio pozicijas, sporto transliacijas. TV auditorijos tyrimą atliekančios bendrovės „Kantar“ duomenimis, praėjusiais metais LRT TELEVIZIJA pasiekė 13,3 proc. auditorijos ir įsitvirtino antroje vietoje tarp pagrindinių ir didžiųjų Lietuvos televizijos kanalų, o LRT.lt portalas 2020 m. pelnė auditorijos pasitikėjimą ir įsitvirtino trečioje populiariausių Lietuvos interneto svetainių sąrašo vietoje. Portale pasirodžiusios publikacijos, įvairių sričių žurnalistai pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą.

Mes neturime siekio tiesiog šiaip didinti reitingus – mūsų tikslas plėsti auditoriją siūlant prasmingą, kokybišką turinį.

O atsinaujinęs LRT RADIJAS tapo pirmuoju pasirinkimu sužinoti naujienas ir toliau augina klausytojų ratą.

Bet svarbiau už reitingus yra visuomenės pasitikėjimas – tokio aukšto LRT neturėjo nuo 2017 m. – netgi 82 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina LRT veiklą.

– LRT nesyk išgirdo kritikos dėl Eurolygos transliacijų. Paaiškinkite, kodėl nusprendėte tai transliuoti?

– LRT misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto renginius, juolab kad dėmesys sportui yra įtvirtintas ir LRT įstatymu. Išskirtines teises rodyti „Žalgirio“ kovas Europos krepšinio turnyruose LRT turėjo ir prieš daugiau nei du dešimtmečius – paskutinį kartą rungtynes LRT transliavo 1998 m. 2020 m. LRT vėl suteikė Lietuvos žiūrovams galimybę stebėti tris sezonus iš eilės didžiausią ir kokybiškiausią klubinio krepšinio turnyrą Europoje nemokamai.

LRT apie Eurolygos teisių įsigijimą galvojo ne vienerius metus, nes sulaukdavo daugybės krepšinio mėgėjų prašymų grąžinti Eurolygą į nemokamą kanalą. Be to, LRT ketinimą palaikė ir pats Kauno „Žalgirio“ klubas, kuris daug metų nesėkmingai bandė įkalbėti TV3, kad „Žalgirio“ rungtynės būtų iš mokamo kanalo perkeltos į nemokamą.

LRT misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto renginius, juolab kad dėmesys sportui yra įtvirtintas ir LRT įstatymu.

Eurolyga yra didžiausias ir gausiausiai lankomas tarptautinis sporto renginys, reguliariai vykstantis Lietuvoje, todėl mūsų siekis yra parodyti jį nemokamai kuo didesnei žiūrovų auditorijai. 2020–2021 m. sezonas buvo išskirtinis ir dėl pandemijos – krepšinio gerbėjai neturėjo galimybės palaikyti mėgstamą „Žalgirio“ komandą arenoje, todėl nemokamos transliacijos atliko svarbų vaidmenį.

LRT kelia aukštus standartus transliuojamoms programoms, todėl neapsiribojo tik varžybomis, kaip buvo iki tol, kol transliacijos buvo mokamoje televizijoje, bet taip pat rengė ir specialią laidą Eurolygos varžybų transliacijų metu – prieš varžybas, pertraukos metu ir po varžybų. LRT daug dėmesio skiria ir kitoms sporto šakoms, nesikoncentruoja vien tik į krepšinį.

– O ko LRT nepavyko įgyvendinti, ką pati kritikuotumėte?

– Nepaisant to, kad stengėmės atliepti vaikų poreikius per karantiną ir jie tai įvertino, jaučiamės nepakankamai padarę šiai auditorijai, tačiau nuolat dirbame prie šio klausimo ir turėsime naujienų dar šiemet.

– LRT laikosi 50:50 taisyklės. Kas tai ir kodėl tai svarbu?

– LRT kviečia savo laidas ir išorės laidų kūrėjus prisijungti prie šio BBC inicijuoto projekto ir stengtis, kad LRT turinyje būtų matomas lyčių balansas įvairiais lygmenimis – ekspertų, kompozitorių, atlikėjų ir pan. Bet siekiant šios lygybės reikia atsižvelgti į dvi būtinas šio projekto iniciatorių pabrėžiamas sąlygas: dalyvavimas projekte turi būti savanoriškas – laidų komandos, kūrėjai turi suprasti, kad ieškoti turinyje lyčių balanso yra prasminga ir kad ekspertizės ir turinio kokybė yra svarbiausia.

Mums būti šio projekto dalimi yra svarbu dėl keleto priežasčių – taip mes įgaliname abi lytis, pateikiame įvairesnius požiūrio kampus ir rodome įvairesnius pavyzdžius. Be to, tai svarbu LRT kaip organizacijai – mes skatiname įvairovę bei įtrauktį savo organizacijoje ir manome, kad tai mus stiprina kaip komandą.

Nepaisant to, kad stengėmės atliepti vaikų poreikius per karantiną ir jie tai įvertino, jaučiamės nepakankamai padarę šiai auditorijai, tačiau nuolat dirbame prie šio klausimo ir turėsime naujienų dar šiemet.

– LRT ne kartą skelbė apie nekilnojamojo turto pertvarkas. Kokie darbai jau nuveikti? Kas planuojama netolimoje ateityje?

– Šiuo metu paskelbta atranka LRT pastato, esančio S. Konarskio 49, Vilniuje, architektūrinio projekto konkursui organizuoti. Galvojant apie naujo pastato projektavimą, buvo svarbu įtraukti skirtingas darbuotojų grupes poreikiams išsakyti – visa tai leido geriau parengti funkcinę programą, kurios pagrindu bus organizuojamas architektūrinis konkursas. Darbuotojai išreiškė poreikį, kad būtų atskira visų trijų medijų naujienų tarnybos erdvė, būtų atskiros poilsio zonos, svečių priėmimo kambariai.

Pagrindinis reikalavimas – mažinti atskirtį tarp skirtingų medijų, jas integruoti ir kurti bendradarbiavimą skatinančią aplinką. Planuojame įveiklinti esamą Radijo pastatą – įkurti jame TV/Radijo muziejų, nes šiuo metu LRT turi labai daug įdomių eksponatų, kurie nėra eksponuojami, o galėtų pritraukti nemažas žmonių grupes.

Reikia pabrėžti, kad tai bus tikrai kitoks pastatas nei dauguma administracinių pastatų, kadangi bus skirtas visoms trims žiniasklaidos priemonėms dirbti – televizijai, radijui ir portalui. Didelį dėmesį skyrėme medijų integralumui, žinių tarnybų sinergijai didinti.

– Žiniasklaida yra aptarusi LRT vadovybės atlyginimų klausimą. Anksčiau LRT komentavo, kad atlyginimai skaičiuojami vertinant kompetenciją, ambicijas ir užduotis, keliamas konkretiems žmonėms, bet šis klausimas vis keliamas. Koks yra jūsų atsakymas į teiginius, kad atlyginimai yra per aukšti?

– Komercinė žiniasklaida manipuliuoja vieša informacija apie LRT ir pateikia ją nekorektiškai, tą pastebi ir visuomenė. LRT turi aiškią atlygio politiką, nuolat lyginasi su rinkos mediana, nuolat peržiūri atlygius visam kolektyvui, susieja atlygį su pasiektais rezultatais ir siekia prisitraukti aukšto lygio profesionalų, kurie jau įrodė galį pasiekti rimtų pokyčių.

Be to, iš viešai prieinamų šaltinių matoma, kad LRT atlyginimai yra kur kas mažesni nei komercinių televizijų ar portalų ir kad LRT, kitaip nei didžioji komercinė žiniasklaida, darbuotojams už darbą vienodai atlygina vyrams ir moterims.

LRT turi aiškią atlygio politiką, nuolat lyginasi su rinkos mediana, nuolat peržiūri atlygius visam kolektyvui, susieja atlygį su pasiektais rezultatais ir siekia prisitraukti aukšto lygio profesionalų, kurie jau įrodė galį pasiekti rimtų pokyčių.

– Visai neseniai LRT pradėjo dirbti naujoji etikos kontrolierė. Ko tikitės iš šio bendradarbiavimo, ar bus kokių nors pokyčių kalbant apie žurnalistų etiką?

– Naujoji etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė yra atskaitinga LRT tarybai, ir Taryba formuluoja jai tikslus. Kontrolierė turės parengti ir teikti Tarybai tvirtinti LRT žurnalistų etikos kodeksą. Tikiuosi sklandaus bendradarbiavimo ir objektyvios bei profesionalios situacijos analizės, nešališko žvilgsnio į LRT žurnalistinį turinį, taip pat tikiuosi, kad etikos kontrolierė padės gerinti LRT turinio kokybę, suvienodinti ir nuolat naujinti žurnalistų žinias žiniasklaidos etikos ir teisės srityje, augins jų profesionalumą.

Tai pat tikiuosi, kad etikos kontrolierė skatins dialogą su visuomene: bus tam tikra tarpininkė tarp jos ir LRT žurnalistų, geriau išaiškins visuomenei, kaip apskritai dirba žurnalistai, o žurnalistams – kokie visuomenės lūkesčiai.

– Pastaruoju metu buvo reikalaujama, kad atsistatydintumėte. Kaip į tai reagavote?

– Visuomenė LRT vertina geriausiai nuo 2017 m., ir tai turbūt reiškia, kad dirbame teisinga linkme. LRT yra populiarus ir geros reputacijos prekės ženklas, todėl kartais mėginama tuo pasinaudoti. LRT generalinį skiria ir atleidžia LRT taryba, o tai yra visuomenės atstovai, ne politikai, taip garantuojamas LRT nepriklausomumas.

– Pernai buvote išrinkta į Europos transliuotojų sąjungos (EBU) valdybą. Koks LRT vaidmuo EBU, kokių permainų siūlysite? Vienas iš pastarųjų žingsnių – EBU valdyba priėmė sprendimą stabdyti Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos (BTRC) narystę organizacijoje. Kodėl tai buvo svarbu?

– Europos visuomeniniai transliuotojai susiduria su panašiomis problemomis – politiniu, finansiniu ir komercinės žiniasklaidos spaudimu, žiniasklaidos rinkos fragmentacija, didžiųjų konglomeratų įsigalėjimu, sunkumais prisitraukiant jauną auditoriją, todėl jie turi persitvarkyti, auginti auditorijos pasitikėjimą, stengtis kurti jai kuo didesnes vertes.

LRT generalinį skiria ir atleidžia LRT taryba, o tai yra visuomenės atstovai, ne politikai, taip garantuojamas LRT nepriklausomumas.

Labai svarbu, kad visuomeniniai transliuotojai veikia drauge – keičiasi turiniu, kuria jį drauge, keičiasi informacija apie gerąsias patirtis, ir čia EBU vaidmuo yra labai svarbus. EBU yra puiki organizacija, padedanti visuomeniniams transliuotojams. Mano tikslas, kad visa tai vyktų dar sklandžiau ir kad EBU būtų svarbus kiekvienas transliuotojas, net ir mažas ir ne toks turtingas. Taip pat tikiuosi, kad mano ir kitų LRT kolegų (į radijo bei skaitmeninį komitetus buvo išrinkti dar du LRT vadovai – Giedrius Masalskis bei Ričardas Baltaduonis) veikimas valdymo organuose ir kituose formatuose padės parnešti į LRT gerųjų praktikų bei idėjų.

Dėl BTRC narystės suspendavimo – tai iš tiesų beprecedentis atvejis, reikalaujantis beprecedenčių priemonių. Tai pirmas kartas, kai EBU nutaria suspenduoti savo nario narystę, ir manau, šios priemonės proporcingos, turint omenyje, kad BTRC yra pavirtęs gėdingu nusikalstamo A. Lukašenkos režimo ruporu. EBU turi ne tik deklaruoti vertybes, bet ir jų laikytis, kitaip ji neturės autoriteto.

LRT atsiskaito: plačiau apie metinę visuomeninio transliuotojo ataskaitą skaitykite čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.