Lietuvoje

2021.06.19 11:28

„Socialdarbiečiai“ turi naują lyderį – partijai vadovaus Jonas Pinskus

atnaujinta 15.17
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.06.19 11:28

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) išsirinko naują pirmininką. Naujuoju „socialdarbiečių“ vedliu tapo parlamentaras Jonas Pinskus. Iki šiol partijai vadovavo Gediminas Kirkilas.

Į LSDDP pirmininkus iškeltos net 8 kandidatūros: dabartinis partijos lyderis G. Kirkilas, Seimo narys J. Pinskus, parlamentaras Andrius Palionis, Andrius Šedžius, Rasa Miškinytė, Ritas Vaiginas, Rimantas Sinkevičius ir Kęstutis Daukšys.

Tiesa, iš šių kandidatų dėl pirmininko posto susikauti nusprendė tik du – G. Kirkilas ir J. Pinskus. Kiti politikai atsisakė kandidatuoti.

Galiausiai slaptame balsavime šeštadienį, partijos suvažiavimo metu, daugiausiai balsų sulaukė J. Pinskus. Jis buvo išrinktas LSDDP pirmininku.

LSDDP pirmininko J. Pinskus pavaduotojais tapo A. Palionis, Algimantas Matulevičius, A. Šedžius, Salvija Buzelienė, R. Vaiginas, Rita Latviūnienė, Jūratė Labašauskienė ir Stasys Vainauskas.

Balčytis palaikė Pinskų

Šiuo metu į Seimą išrinkti ir jame dirba trys LSDDP atstovai – J. Pinskus, A. Palionis ir Zigmantas Balčytis. Be šių politikų šeštadienį į Vilniuje, „Karolinos“ viešbutyje, vykusį partijos suvažiavimą susirinko ir kiti partijos nariai, tarp kurių – partijos pirmininkas G. Kirkilas, jo pavaduotojas Juozas Bernatonis, Vytautas Kamblevičius, Irena Šiaulienė ir kiti.

Į susirinkusiuosius kreipęsis parlamentaras Z. Balčytis teigė, kad partijai, kurios iniciatyva Seime buvo sukurta Lietuvos regionų frakcija, būtina kuo daugiau dėmesio skirti šalies regionams.

„Šiandien, kai po 10 metų man reikėjo realiai sugrįžti į regionus, rajonus, tai galiu pasakyti, kad vaizdelis yra liūdnas“, – tikino Z. Balčytis.

„Regionuose situacija yra tokia, kada du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – paima praktiškai visas investicijas. [...] Visos investicijos, kurios turėtų skirsto regionams, nueis į tuos didžiuosius miestus“, – piktinosi parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad buvusi LSDDP vadovybė su G. Kirkilu priešakyje dėl pralaimėtų 2020 m. Seimo rinkimų turėtų atsistatydinti. Jo manymu, naujasis partijos pirmininkas turi būti politikas, kuri dirba Seime. Arba, pasak Z. Balčyčio, reikia išrinkti tokį vadovą, kuris būtų išrinktas į Seimą.

„Pralošti rinkimai? Privalomai buvusi valdžia, kuriai nepavyko, turi pasakyti, kad atsistatydina. Partijos lyderis, kuris bus išrinktas arba kuris ateityje turės būti renkamas, privalo laimėti rinkimus ir būti Seime. Ten viskas, ne čia dėliojasi. Ten yra susitarimai, pritarimai, ten yra ateities perspektyvos kūrimas. [...] Vadas turi būti Seime“, – tvirtino Z. Balčytis.

Jis neslėpė palaikantis kolegos J. Pinskaus kandidatūrą į LSDDP pirmininkus.

Kaltino socdemus kolaboravimu su dešiniaisiais

LSDDP pirmininkas G. Kirkilas, kalbėdamas kolegoms, priminė, kad 2024 m. vyks net treji nacionaliniai rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Anot jo, panašu, kad kai kurios partijos galvoja, kad jų galimo kandidato pasirodymas prezidento rinkimuose gali turėti didelę įtaką Seimo rinkimams.

„Neabejoju, kad kad tai yra svarbiausia priežastis, kodėl šiuo metu taip aršiai konservatoriai kovoja su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje“, – tvirtino G. Kirkilas.

„Akivaizdu, jog prezidento rinkimų kampaniją pradėjo ir kiti dešinieji, pavyzdžiui, Laisvės partija, kurios lyderė pareiškė, kad Lietuva niekada neturėjo vertybiškai liberalaus prezidento. Su tuo būtų galima pasiginčyti, Valdas Adamkus tikrai tokiu buvo“, – pridūrė LSDDP vadovas.

Jis spėjo, kad Laisvės partija į prezidentus kels dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus kandidatūrą.

Pasak G. Kirkilo, šiuo metu reikia koncentruotis į artėjančius savivaldos rinkimus, kurie, pasak LSDDP lyderio, kol kas neaišku, kokie gali būti po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo teismas konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. „Socialdarbiečiai“, anot G. Kirkilo, siūlo iš viso nekeisti merų rinkimų tvarkos.

Jis spėjo, kad sprendimai dėl pataisų, kurios įgyvendintų KT sprendimą dėl merų rinkimų, bus Seime vilkinamos. G. Kirkilo manymu, konservatoriai skaičiuos, vertins, kokios pataisos jiems būtų naudingiausios.

„Todėl konservatoriai neturi jokio intereso keisti Konstitucijos“, – teigė G. Kirkilas.

LSDDP vadovas, kalbėdamas apie Lietuvos socialdemokratų partiją, tvirtino matantis socdemų bendradarbiavimą su dabartiniais valdančiaisiais.

„V. Blinkevičiūtė kolaboruoja su dešiniaisiais“, – įvertino G. Kirkilas.

Jis stebėjosi, kad socdemai nesijungia į vieningą opozicinį bloką Seime.

„Tik mūsų partija realiai ir vertybiškai laikosi socialdemokratinių idėjų“, – pabrėžė politikas.

G. Kirkilo teigimu, G. Nausėda, nepasirašęs įstatymo pataisų, kurios leistų sumažinti partijų patekimo į Seimą barjerą nuo 5 iki 3 proc.

„Tokiu būdu, jei dabar paskaičiuosime, jis (G. Nausėda – LRT.lt) būtų išsaugojęs kairiojo centro Vyriausybę. O dabar turi atvirai priešišką dešiniųjų daugumą, prarado bet kokią rimtesnę paramą Seime. Be paramos tikrai nesukursi jo deklaruojamos gerovės valstybės. Teks gyventi iki kitų prezidento rinkimų su jam oponuojančia kone visose srityse dešiniąja Seimo dauguma“, – prezidentui įgėlė G. Kirkilas.

Jis savo ruožtu siūlė LSDDP aktyviai ruoštis artėjantiems savivaldos rinkimams, rengti naują komunikacinę strategiją.

Pasigedo susikalbėjimo tarp valdžių

G. Kirkilas savo kalboje taip pat kritikavo dabartinę Vyriausybę dėl augančių tarifų energetikos srityje.

„Valdančiosios dešiniųjų koalicijos darbotvarkė nė iš tolo nėra nukreipta į šių problemų sprendimą. Priešingai, rūpinamasi narkotikais, alkoholiu, lošimais, tik vienos iš mažumų teisėmis“, – komentavo LSDDP vadovas.

„Planuojama elitizuoti švietimą ir toliau naikinant mokyklas kaimuose bei rajonuose. Tiesiog stebėtina, kaip žinome iš istorijos, kaip prieškario Lietuva pastatė tiek daug mokyklų būtent kaimuose ir dar sunkmečiu, iš kur kilo daugybė mūsų krašto šviesuolių! Šiuo metu girdime tik apie “optimizaciją”, sujungimus bei prijungimus, bet nieko aiškaus apie esmę - programas, istorijos, kultūros, kalbos mokymą, jaunimo paruošimą gyventi ir kurti Lietuvoje“, – tęsė jis.

G. Kirkilas stebėjosi, kad pastaruoju metu nutilo Astravo atominės elektrinės kritikai, nors baltarusiška elektra tebeteka į Lietuvą.

„Sankcijos režimui, matyt, neišvengiamos, bet stebėtina yra tai, jog galimam negatyviam poveikiui į mūsų šalies ekonomiką, nesiruošiama, neieškoma realių alternatyvų. Jei ir čia bus toks valdžios požiūris kaip į Druskininkų „Belorus“ sanatorijos darbuotojus, turėsim daug problemų ir nuostolių“, – apie valdžios požiūrį Aliaksandro Lukašenkos režimą kalbėjo G. Kirkilas.

Savo ruožtu jis teigė pasigendantis susikalbėjimo tarp svarbiausių valdžios institucijų.

„Nėra tarpinstitucinio susikalbėjimo tarp prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, kuris tiesiog būtinas bent jau karantino krizės metu, o dar labiau konfliktuojant su neprognozuojamu kaimynu. Prarandamas ir ilgai puoselėtas tarpartinis užsienio politikos konsensusas, jei, kaip matome, opozicija atsisako dirbti parlamento užsienio reikalų komitete“, – aiškino G. Kirkilas.

LSDDP lyderis stebėjosi valdžios požiūriu į protestus šalyje.

„Valdžios požiūris į demokratinius protestus, šiuo atveju Šeimų maršą, žemiau kritikos: visi nors kiek nesutinkantys su konservatoriais ir liberalais jau, kaip jiems įprasta, išvadinti Maskvos agentais ir dar riebesniais epitetais, ir net prezidentas pamėginęs pademonstruoti kitokį požiūrį, cituoju, pasirodo yra „remiąs antivalstybinę veiklą”… Tiesa, į pačias problemas, kurias kelia protestuotojai, niekas iš valdžios nė nepamėgino įsigilinti ar bent padiskutuoti“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Supeikė pirmininko kalbą

LSDDP suvažiavime į kolegas kreipėsi „socialdarbietis“ J. Pinskus. Jis neslėpė esantis nustebęs dėl G. Kirkilo kalbos. Anot jo, tai yra ataskaitinė kalba, tačiau joje, pasak parlametaro, nebuvo jokios analizės.

„Mes turėjome tris rinkimus. Jokios analizės. Kaip sudalyvavom? Kur blogai sudalyvavom? Ką reikai padaryti, pakeisti? Mes apie tai neišgirdome.

Viskas nutylima, viskas gražu, teigiama, kaip viskas yra gerai. Pirmininko ataskaita yra apie nieką“, – aiškino J. Pinskus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.