Lietuvoje

2021.06.18 16:36

Kasčiūnas: žvalgybos kontrolierius galėtų pradėti dirbti kitų metų liepą

BNS2021.06.18 16:36

Šiemet parlamentas turėtų priimti žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimą numatantį įstatymą, o pats ombudsmenas pareigas pradėtų eiti kitų metų liepą, prognozuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Planuojame, kad per šiuos metus reikėtų priimti įstatymą, programuoti biudžetą įstaigai išlaikyti, o pareigūnų paskyrimas vyktų pavasario sesijoje. Kitų metų liepos 1 dieną kontrolierius pradėtų darbą“, – penktadienį BNS sakė jis.

Valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausantys Seimo nariai penktadienį registravo įstatymo projektą, kuriuo būtų steigiama Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba.

Ši tarnyba būtų atsakinga už „nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą“, rašoma įstatymo projekte.

Naujasis kontrolierius vertintų dviejų institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – veiklą.

Pagal siūlymą, žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą, nagrinėtų skundus dėl žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.

Projekte numatoma, kad prezidentas, Seimas, NSGK, laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos, Vyriausybė galėtų kontrolieriui raštu pateikti klausimus dėl žvalgybos institucijų ar konkrečių pareigūnų veiklos teisėtumo. Skundus ombudsmenui galėtų rašyti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, o žvalgybos pareigūnai galėtų pranešti apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ar galbūt neteisėtus sprendimus.

„Tai bus tam tikras bangolaužis, apsauga tarnyboms nuo įvairaus informacinio fono, kai sėjamos įvairios abejonės. Tai bus pagalba tarnyboms neįsivelti į politinius žaidimus, parašius skundą viskas būtų išaiškinta ir atsakyta į klausimus. Geras žingsnis, kuris leistų sukurti tokią sistemą, kai tarnybos nėra įtraukiamos į politiką“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pagal projektą, žvalgybos kontrolieriumi ir jo pavaduotoju galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantys reikalavimus, keliamus išduodant leidimą dirbti su visiškai slapta informacija.

„Įsivaizduoju, kad tai galėtų būti buvęs teisėjas, buvęs prokuroras, buvęs kitų tarnybų atstovas, galėtų būti ir mokslininkas“, – teigė L. Kasčiūnas.

Žvalgybos kontrolierius vienintelis iš ombudsmenų turėtų Seimo skiriamą pavaduotoją. Pasak NSGK pirmininko, nerasta kito teisinio būdo, kas galėtų pavaduoti kontrolierių.

Žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją penkeriems metams skirtų parlamentas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.

„Esame parlamentinė valstybė, visi kontrolieriai yra skiriami Seimo, tik šiuo atveju įdedamas dar NSGK“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tačiau esame atviri diskusijoms svarstymo metu, pavyzdžiui, dėl Valstybės gynimo tarybos patariamojo vaidmens skiriant šį pareigūną, jeigu tai teisiškai suderinama“, – pridūrė jis.

Anot projekto, skundą išnagrinėjęs žvalgybos kontrolierius teiktų rekomendaciją, o žvalgybos institucija turėtų jam atsakyti, ką padarė įgyvendindama rekomendacijas.

Be to, ombudsmenas turėtų reguliariai skelbti informaciją apie savo veiklą, atliktų tyrimų rezultatus ir sprendimų įgyvendinimą.

„Kontrolierius savo nuožiūra spręstų, kiek gali informuoti visuomenę apie atliktus tyrimus. Jeigu rekomendacijoje ar sprendime būtų įslaptintos informacijos, jis galėtų tik daryti išrašą, kuriame nebūtų įslaptintos informacijos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą inicijavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jį savo parašais taip pat parėmė užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, liberalas Raimundas Lopata, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir parlamentaras Vytautas Bakas.

Siūlymas Lietuvoje įkurti žvalgybos kontrolieriaus instituciją atgimė, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Jame, be kita ko, siūlyta įteisinti galimybę žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Jas sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, o tuomet opozicijoje buvę konservatoriai registravo siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno institutą. Vėliau tą patį pasiūlė ir Seimo NSGK, pernai pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente rinktą medžiagą.

Nepaisant to, praėjusių metų gegužę tuometinių valdančiųjų – „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – narių balsais ši iniciatyva atmesta. Tuometinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti tuometinės opozicijos projekto, nes savo projektą rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Tuometinė opozicija siūlė įkurti nepriklausomą žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kad ji vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.

Tuo metu pagal premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės projektą, atskiros ombudsmeno įstaigos nebūtų, bet daugiau įgaliojimų būtų suteikta Seimo kontrolieriui. Jis nagrinėtų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, prižiūrėtų žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą ir pan.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.