Lietuvoje

2021.06.20 20:20

Garsiojo vandens kelio Nemunu statyba: valstybė pirko brangią medžiagą, laboratorijoje nustatyta – tai beveik tris kartus pigesnė klintis

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.20 20:20

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) bunoms statyti pagal konkurso sąlygas iš rangovo nupirko granito ir gargždo, paprasčiau tariant, apvalių akmenų. Tačiau akyli Nemuno pakrantės gyventojai pastebėjo, kad į upę pilama dūlanti skalda, kuri beveik perpus pigesnė už oficialiai viešojo pirkimo dokumentuose nurodytą gargždą. Laboratorijoje nustatyta, kad tai dar pigesnė tirpi uoliena – klintis.

Šį atvejį išsiaiškino LRT RADIJAS ir LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“.

Savaitė. Už vienybės fasado – nesutarimai dėl Kinijos: taip vertinamas Bideno ir ES lyderių susitikimas

Pirko akmenis – gavo pigesnę skaldą

Nemuno pakrantėje gyvenantys kauniečiai pastebėjo, kad, pilant į Nemuną akmenų krūvas, nuo jų kyla dulkių debesis. Gyventojai kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimus ruošiantį specialistą Vidą Pocių. Šis tvirtino peržiūrėjęs oficialius dokumentus, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Bunoms, kurios reguliuoja upės tėkmę ir vandens gylį, statyti viešojo pirkimo konkurso metu pirkta granito, gargždo, paprasčiau tariant, natūralių apvalių akmenų. Nuo jų toks dulkių debesis nekiltų.

„Pasidomėję gavome informaciją, kad tai dolomitas, – pasakojo V. Pocius. – Matosi, kad jis dūla, dulka, akivaizdu, kad reakcija su Nemuno vandeniu gali būti gana aktyvi ir tas aktyvumas, be abejo, darys poveikį aplinkai.“

Dolomitas vėliau turėjo būti paslėptas po granitu – po išoriniu bunos sluoksniu.

Pasak V. Pociaus, statant net ir nedidelius objektus, pavyzdžiui, katilinę ar prieš pradedant eksploatuoti karjerą, reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo. Bunas Nemune ruošiamasi statyti daugiau kaip 200 km ruože, tačiau poveikio aplinkai vertinimas nebuvo darytas. Pasirinkta greitesnė procedūra – atranka, todėl nėra aišku, koks poveikis bus aplinkai, jeigu į upę bus supilta keli šimtai tūkstančių kubinių metrų dūlančios ir tirpios uolienos.

Rado landą

„Poveikio aplinkai vertinimas nebuvo rengiamas, atsakinga institucija pasitenkino informacija poveikio aplinkai vertinimo atranka. O ten labai įdomiai apibrėžta, kad bus naudojamas žvyras, riedmenys ir kitos natūralios medžiagos, tai šiuo atveju pasinaudota šita erdve – kitos natūralios medžiagos. Bet labai nesunku įsivaizduoti, kad anglis taip pat natūrali medžiaga ir kreida bunų statybai“, – kalbėjo aplinkosaugos specialistas. Jis juokavo, kad, prisidengiant šia sąvoka, į upę galima supilti ir kreidą.

Anot V. Pociaus, šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas būtinas, jeigu jis nepadarytas prieš pirkimą, jį būtina atlikti dabar, nes prieš pilant į Nemuną dylančią, trupančią ar tirpstančią uolieną – dolomitą – pirmiau reikia nustatyti, ar jis nepakeis vandens terpės ir ar nepakenks upės augalijai ir gyvūnijai.

Pranešta, bet nežino

Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) situacijos nekomentuoja, agentūros atstovė ryšiams su visuomene Milda Milbutaitė parašė, kad leidimas statybai yra, agentūra numatytiems sprendiniams pritarė, o esminių pakeitimų agentūra esą nėra nustačiusi. LRT informavo AAA, kad į Nemuną pilama ne ta medžiaga, kokia numatyta pirkimo dokumentuose, tačiau vis tiek gautas atsakymas, kad agentūra apie situaciją esą nežino.

Suspėjo iki rinkimų

Jeigu būtų darytas poveikio aplinkai vertinimas, jis, anot V. Pociaus, pirkimo konkursą būtų atitolinęs pusmečiui ar bent metams. „Kiekvienas atsakingas tokios veiklos vykdytojas, numatęs tokį objektą, turėtų numatyti ir terminus dokumentų rengimui, ir poveikio aplinkai vertinimui“, – kalbėjo V. Pocius.

Viešąjį Nemuno kelio statybos pirkimą paskelbė VVKD. Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą stabdė pirkimą, rekomendavo jį skaidyti į mažesnius, kad statybų konkurse galėtų dalyvauti daug mažesnių įmonių, tačiau VVKD Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų nepaisė ir statybų pirkimo į kelis smulkesnius neskaidė.

Konkurse dalyvavo tik vienas dalyvis. Konkurso laimėtoja paskelbta tiltų statybos bendrovė „Tilsta“. Konkurso vertė – 28 mln. eurų.

„Mes pateikėme savo pasiūlymą, gavome pranešimą, kad esame nugalėtojai, toks ir komentaras“, – sakė UAB „Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas.

28 mln. vertės sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 25 d., o spalio viduryje jau įvyko Seimo rinkimai. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga neįveikė 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą. Į Seimą nepavyko patekti ir partijos pirmininko pavaduotojui, tuomečiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, kuris vyko į Kauną domėtis Nemuno kelio statybomis. Sutartis su vieninteliu konkurso dalyviu pasirašyta J. Narkevičiui dar einant ministro pareigas.

„Aš tik žinau, kad konkursas vyko 2020 m. rugsėjį“, – sakė E.Grinaveckas. Jis tvirtino su rinkimais sėkmės konkurse nesiejantis.

28 mln. viešojo pirkimo Nemuno kelio statybų konkursas buvo kone paskutinis J. Narkevičiui pavaldžios institucijos tokio masto pirkinys.

Konkurentai atkrito

Geologijos tarnybos Laboratorijos vedėjas Virgilijus Ražinskas tvirtino, kad gargždas pirkimo dokumentuose parinktas ne veltui, nes natūralūs apvalūs akmenys geriau sugula statinyje nei dirbtinai skaldytos uolienos gabalai. Skalda, anot laboratorijos vedėjo, lengviau išgaunama, kai suskaldomi dideli uolienų luitai, be to, ji gerokai pigesnė.

Konkurse iškeltos sąlygos bunų statyboms naudoti granitą ir gargždą yra viena iš priežasčių, kodėl laimėtojas neturėjo konkurentų. Galimi konkurentai pasiūlymo kainą skaičiavo pagal brangesnes medžiagas.

„Kadangi projektavimo sąlygose buvo numatyta sąlyga, kad statinys turėtų gyvuoti ne mažiau kaip 80 metų, tai iš tos sąlygos ir aišku, kad negalima naudoti medžiagų, kurių naudojimo trukmė – 10–15 metų, kaip dolomitinės skaldos“, – sakė Arvydas Bielinis, hidrostatinių ir kitų ypatingų statinių inžinierius bei ekspertas.

Teigiama, kad konkurse norėjo dalyvauti kelios įmonės, viena iš jų – su užsienio partneriais iš Nyderlandų, tačiau jos apskaičiavo, kad, jei naudos konkurso sąlygose numatytas medžiagas, už 28 mln. eurų projekto įgyvendinti nesugebės. Kad brangesnę medžiagą bus galima pakeisti pigesne, konkurso sąlygose tokių duomenų nėra.

Galima sutaupyti milijonus

Natūralaus gargždo kubinis metras kainuoja 42 eurus, dolomito skaldos – 28. VVKD skaičiavimu, gargždo reikia 180 tūkst. kubinių metrų. Gargždą pakeitus pigesne dolomito skalda, galima sutaupyti 2,5 mln. eurų.

„Aš galiu patvirtinti, kad rangovas tam vidiniam sluoksniui ar išlyginamajam sluoksniui naudoja dolomitą. Taip, jis naudojamas, – kalbėjo VVKD laivybos vadovas Aurelijus Rimas. – Dolomitas, kurį jūs minite, yra gargždo akmens ar tolygios jiems medžiagos pakaitalas. Kuris yra ne blogesnių savybių.“

Anot jo, rangovas apie tai, kad vietoj gargždo naudos dolomitą, direkciją informavo. „Su rangovu buvo kalbama apie galimybę naudoti dolomitą, ką jis informavo ir pateikė dokumentus“, – sakė VVKD atstovas A. Rimas.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas teigė, kad, keičiant viešojo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo informuoti apie tai VPT informacinėje sistemoje, kad sąlygų pakeitimas būtų viešai matomas visoms suinteresuotoms šalims.

Apie leidimą rangovui pakeistą gargždą pigesne dolomito skalda Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje duomenų nebuvo, tą patvirtino ir A. Siniauskas.

Pasak jo, esminių sutarties keitimų daryti negalima, nes tuomet būtų pažeisti konkurso dalyvių arba norėjusių dalyvauti konkurse teisėti interesai bei lūkesčiai. Pasak jo, jeigu būtų nustatyta, kad pirkimo sutartis pažeista, tokiu atveju galima mažinti finansavimą, skirti baudas arba taikyti kitokias sankcijas.

A. Siniauskas tvirtino, kad minimas sandoris yra įtrauktas į vadinamųjų rizikingų sandorių sąrašą, nes tokiame stambiame konkurse dalyvavo tik vienas tiekėjas, be to, pirkimo konkursas įgyvendintas tik iš ketvirto karto. Anot A. Siniausko, tirti šį sandorį VPT pradėjo prieš pusantro mėnesio, tačiau gavę atsakymą, kad darbų padaryta mažai, tyrimą kuriam laikui atidėjo.

Įtaria, kad susitarė iš anksto

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis mano, kad leidus rangovui pakeisti statybinę medžiagą pigesniu analogu, buvo nesilaikyta pirkimo sąlygų. „Šiuo atveju, jeigu rangovas įsipareigojo ar buvo įpareigotas atlikti darbus vienomis medžiagomis, o paskui perka pigesnes medžiagas ir taip sutaupo ne vieną milijonų eurų, tai jis nesąžiningas prieš konkurentus, kurie galbūt negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. O kita vertus, apgauna pačią valstybę“, – kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Anot jo, šis atvejis turėtų būti išsamiai patikrintas. „Aš manau, kad tokie atvejai gali būti išankstinis susitarimas, gal slaptas susitarimas rangovo ir to, kuris perka tas paslaugas“, – kalbėjo Seimo narys.

Projektuotojai nepastebėjo

Bunas projektavo UAB „Sweco Lietuva“. Objekto projekto vadovas Darius Novikas teigė, kad projekte nėra numatyta konkrečių medžiagų, kurios turi būti naudojamos, tačiau numatyti labai aiškūs naudojamų medžiagų parametrai. UAB „Sweco Lietuva“ vykdo ir vadinamąją autorinę projekto priežiūrą, tačiau, anot D. Noviko, žiūrima, kad statiniai – bunos – atitiktų numatytą aukštį, plotį ir kitus hidroinžinerinius sprendinius. Projektuotojas tvirtino nepastebėjęs, kad bunoms statyti būtų pilama medžiaga, kuri neatitinka projekte numatytų parametrų.

Sako, dolomitas, ištyrė – tirpstanti klintis

„Kad būtų įsitikinta, ar uolieną galime vadinti dolomitu, reikia atlikti laboratorinį tyrimą“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas.

Apžiūrėjęs iš bunų atvežtus kelis gabalus skaldos, J. Satkūnas tvirtino, kad iš pažiūros tai panašu į dolomitą. „Laukuose ir lauko sąlygomis darome labai greitą eksperimentą su druskos rūgštimi“, – sakė pašnekovas.

Ant uolienos gabalo LGT Laboratorijoje buvo užpiltas 4 proc. druskos rūgšties tirpalo. „Lašelis užlašinamas. Putoja. Reiškia, ne dolomitas, o klintis. Vyksta reakcija, pažiūrėkite. Reiškia, akivaizdžiai druskos rūgštis tirpina kalcio karbonatą. Čia klintis, ne dolomitas“, – kalbėjo geologas. Anot jo, plika akimi dolomitą nuo klinties atskirti sunku, todėl ir daromas tyrimas su druskos rūgštimi.

Anot geologijos specialisto, klintis naudojama dirvožemiui rūgštinti ir cementui gaminti. „Kad klintis būtų naudojama kaip statybinė medžiaga, man nėra žinoma. Klintis tai yra žaliava cementui gaminti“, – sakė jis.

„Vizualiai klintis ar dolomitas yra panašios uolienos, bet čia klintis, ne dolomitas, – ištyręs kelis iš bunų atvežtus skaldos gabalus konstatavo J. Satkūnas. – Klintis gerokai tirpesnė ir mažiau atspari bet kokiam dūlėjimui, ypač atmosferiniam poveikiui. Jeigu lietus rūgštus iškrenta, tiesiog ji ištirpinama, išgraužiama ir praranda bet kokias savo stiprumines savybes, jeigu mums tokių reikia. O statant dambas, hidrotechninius statinius, tai vandens poveikis tikrai labai intensyvus, agresyvus, tad klintis anksčiau ar vėliau ištirps.“

Pakartotinis tyrimas: vietoj dolomito – klintis

Pasak J. Satkūno, norint gauti objektyvesnį vaizdą, reikėtų ištirti ne kelis, o bent penkiolika mėginių, nes pavieniai pavyzdžių gabalai gali suklaidinti.

Po kelių dienų į LGT laboratoriją iš dar vienos, jau kitos statomos bunos Nemune, buvo paimta 20 skaldos gabalų. Šį kartą tyrimą atliko Virgilijus Ražinskas, LGT laboratorijos vedėjas. Ir jis tyrimui naudojo druskos rūgšties tirpalą.

„Garuoja intensyviai. Kalcio karbonato yra pakankamai daug, galima daryti prielaidą, kad tai ne dolomitas, o vis dėlto klintis, – ištyręs pirmąjį gabalą, konstatavo laboratorijos vadovas. – Pamėginam kitą gabalėlį. Reaguoja lygiai taip pat intensyviai, visur reaguoja, visur burbuliuoja. Be abejo, klintis.“

Laboratorijoje buvo patikrinti visi atvežtos skaldos kumščio dydžio uolienos gabalai. „Mes juos visus patikrinome, jie visi reaguoja su druskos rūgštimi. Požymis, kad tai yra klintis“, – konstatavo V. Ražinskas. Anot jo, klintys yra irios dėl rūgščių poveikio.

„Jos palaipsniui irs, irs, patvarumas statinio neabejotinai mažės ir per tam tikrą laiką gali būti rimtų problemų, – sakė vedėjas ir pridūrė, kad klintį galbūt susigundyta naudoti dėl pigumo. – Be abejo, šita medžiaga yra žymiai pigesnė.“

Kalba apie standartus

„Pagal standartą, pagal kurį mes projektuojame darbo projektą, ir pagal techninį projektą, kuris reglamentuoja, koks akmuo turi būti naudojamas, kaip jis turi būti paskaičiuojamas, tai nėra šitoje vietoje apribojimų, kokį akmenį galima naudoti“, – aiškino E. Grinaveckas, UAB „Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas.

„Reikalavimo netirpiam akmeniui, tokio kaip visam, nebuvo visai. Jeigu žiūrėtume visą kiekį, viršutinis sluoksnis, kuris bus netirpus vandeniui, jau sudaro pusę šito kiekio, – aiškino jis. – Akmeniui, kuris naudojamas tokiose konstrukcijose, keliami reikalavimai šaldymo ir šildymo ciklui. Čia žargonas yra, kad tirpus (akmuo – red. past.), yra šaldymo ir šildymo ciklas. Dolomitinis akmuo, vadovaujantis standartu, jis numatytas filtraciniam sluoksniui, jis bus po vandeniu, visais atvejais jis bus vandenyje.“

E. Grinaveckas kalbėjo tik apie dolomito skaldos naudojimą bunų statybai, tačiau nieko neminėjo, kad gali būti naudojama į dolomitą vizualiai labai panaši uoliena – klintis, nors buvo klausiamas, iš ko statomos bunos.

Tirti privalo prokuratūra

„Klintis yra dar žemesnio lygio akmuo negu dolomitas, – sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas. – Aš pagal pirmą išsilavinimą esu hidrotechnikos inžinierius, bunų ir užtvankų statybos yra mano specialybė. Ir tokiu atveju, jeigu išaiškėtų, kad naudojama klintis, kuri dar silpnesnė nei dolomitas, manyčiau, tai galėtų būti priežastis stabdyti tuos darbus ir įpareigoti darbus atliekančią organizaciją tuos visus pažeidimus pašalinti.“

Anot jo, į šią situaciją turi sureaguoti ir teisėsauga. „Be jokios abejonės, tai sukčiavimas: jie supila į vandenį tai, kas tirpsta, išgaruoja, o po kiek metų neliks. Prokuratūrai yra pagrindo kelti bylą, be jokios abejonės“, – įsitikinęs B. Matelis.

Pamatė statybos atliekų

Kiek nuslūgus Nemuno vandeniui, bendruomenės atstovai nufilmavo, kad po bunomis gali būti pripilta ir statybinių atliekų, trupintų betono gabalų, kurie turėtų būti utilizuojami specialiose aikštelėse. Kol upės vanduo buvo pakilęs, statybinių atliekų nebuvo matyti.

Projektuotojas D. Novikas teigė, kad statybinės atliekos bunoms statyti nebuvo numatytos. VVKD atstovas A. Rimas taip pat sakė, kad statybinės atliekos šiuose objektuose taip pat neturėtų būti naudojamos, toks leidimas nėra duotas.

Už statybinių atliekų utilizavimą, priduodant jas į specialias aikšteles, reikia mokėti.

Nemuno upės vidaus vandenų keliui nuo Kauno iki Klaipėdos sutvarkyti 28 mln. eurų skirti iš ES fondų lėšų.

Kreipėsi į antstolius ir ekspertus

Pirmadienį VVKD pranešė, kad, atsižvelgusi į informaciją, jog bunų statyboms galbūt naudojama klintis, valstybės įmonė kreipėsi į antstolius ir ekspertus, kad šie ištirtų, kokia medžiaga naudojama išties.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.