Lietuvoje

2021.06.21 05:30

Prezidentas kalbasi su visais ar bando flirtuoti su minia: išjudinti emocijas lengva, suvaldyti – neįmanoma

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.06.21 05:30

Kieno pusėje stovi Gitanas Nausėda? Toks klausimas skamba jau kurį laiką, o dar garsiau jis pasigirdo po to, kai prezidento patarėjas susitiko su tris dienas Vilniuje mitingavusiais „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ atstovais ir perdavė nuo prezidento linkėjimų.

Kiek anksčiau viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kodėl policija nebaudė „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių dėl taisyklių pažeidimo. Tuomet politikos užkulisiuose pasklido kalbos, kad tam neva įtakos galėjo turėti prezidento pozicija. LRT.lt išsiaiškino, kad gegužės 18 d. iš tiesų vyko oficialioje darbotvarkėje neskelbtas telefoninis prezidento ir policijos generalinio komisaro Renato Požėlos pokalbis, tačiau abu jo dalyviai teigia, kad tuomet kalbėta visai ne apie maršą.

Kaip portalą informavo prezidento atstovai, prezidentas su policijos generaliniu komisaru „telefonu aptarė jų darbo iššūkius per pandemiją, padėkojo už sklandų darbą šiuo nelengvu visiems laikotarpiu. Tokie skambučiai įprasti. Prezidentas įvairiais klausimais skambina įvairių institucijų vadovams.“

Kad tą kartą nebuvo kalbėta apie „Šeimos gynimo maršą“, ketvirtadienį LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ tvirtino ir pats R. Požėla.

„Su prezidentu Nausėda mes bendravome telefonu, bet visai kitais klausimais. (...) Prezidentas Nausėda padėkojo policijai už darbą per pandemiją. Tas tikrai buvo, bet apie konkretų renginį tikrai kalbos nebuvo ir tai labai atsakingai sakau. (...) Apie maršą tikrai su jo ekscelencija tokios kalbos nebuvo“, – sakė R. Požėla.

Su maršo atstovais ketvirtadienį susitikęs prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis tikino, kad šalies vadovas tvirtai laikosi savo pozicijos kalbėtis su visais žmonėmis, nes jų, kaip teigė G. Nausėdos atstovas, bijoti nereikia.

Ekspertai sutinka, kad prezidentas turi bendrauti su visomis visuomenės grupėmis, tačiau sako, kad jis neturėtų bendrauti su įstatymų pažeidėjais ir provokacijų dalyviais.

Patarėjas: prezidentas nebijo žmonių

Apie bendravimą su protesto prie prezidentūros dalyviais paklaustas šalies vadovo vyr. patarėjas P. Mačiulis penktadienį teigė, kad pats šalies vadovas arba jo atstovai kalbasi su visais žmonėmis, kurie renkasi mitinguoti S. Daukanto aikštėje, kurioje įsikūrusi prezidentūra.

Šalies vadovo patarėjas priminė, kad pats G. Nausėda praėjusiais metais išėjo pasikalbėti su aikštėje mitingavusiais Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovais.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vakar (ketvirtadienį – LRT.lt) protestuotojai susirinko prie prezidentūros. Tai tikrai ne pirmas protestas, kai toks skaičius žmonių susirenka prie prezidentūros. Per dvejus metus darbo šioje institucijoje aš prisimenu vos kelis atvejus, kai toks skaičius žmonių susirenka.

Todėl neišeiti prezidentui ar prezidento atstovui pakalbėti su žmonėmis – tai būtų mažų mažiausiai nepagarba. Galime prisiminti protestą dėl Astravo elektrinės, kai išėjo pats prezidentas. Vakar pats prezidentas negalėjo išeiti dėl užimtos darbotvarkės, tai tą darbą atlikau aš“, – kalbėjo P. Mačiulis.

Prezidentas nebijo bendrauti su žmonėmis ir jis nemano, kad tai reikia daryti tik vieną kartą per ketverius metus.

P. Mačiulis

Jis tvirtino, kad, nepriklausomai nuo to, kas mitinguotų prie prezidentūros ir ar mitinguotojų nuomonė sutaptų su prezidento nuomone, pats šalies vadovas arba jo atstovai vis tiek išeitų su jais pasikalbėti.

„Prezidentas nebijo bendrauti su žmonėmis ir jis nemano, kad tai reikia daryti tik vieną kartą per ketverius metus. Jei yra rūpimų temų, visada reikia bendrauti“, – teigė prezidento patarėjas.

LRT.lt kreipėsi į prezidentūrą su klausimais, kodėl nutarta pabendrauti su Daukanto aikštėje protestuojančiais žmonėmis, ar prezidentas jaučiasi partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais išklausęs visas nuomones.

„Prezidento pozicija yra kalbėtis su žmonėmis, kad ir kokių jie būtų pažiūrų ar kad ir kokių pozicijų laikytųsi. Tik dialogu galima tikėtis išsklaidyti visuomenėje susikaupusią įtampą. Prezidentas taip pat seka visuomenėje vykstančias diskusijas ir yra susipažinęs su įvairiomis pozicijomis tiek Stambulo konvencijos, tiek ir Partnerystės įstatymo klausimais“, – teigiama LRT.lt atsiųstame prezidento Komunikacijos grupės atsakyme.

Suabejojo, ar prezidentas turi girti įstatymo pažeidėjus

LRT.lt kalbintas politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka kritiškai įvertino prezidento G. Nausėdos sprendimą išsiųsti savo patarėją pabendrauti su protestuotojais, pasisakančiais prieš partnerystę, Stambulo konvenciją. Jis atkreipė dėmesį, kad šių žmonių gretose galima išvysti ne vieną itin kontroversišką personą.

„Prezidentas turi bendrauti su visais, visada, bet prezidentas neturi girti įstatymo pažeidėjų ir žmonių, kurie pažeidinėja Konstituciją, kurie nori vienus žmones padaryti lygesnius už kitus. Šiuo atveju G. Nausėda yra baisesnė figūra negu Rolandas Paksas. Jis bendrauja su publika, kurioje trinasi Gibonas, Algirdas Paleckis, Lekstučiai, – iš esmės su penktąja kolona. Jūs parodykite, kurioje šalyje prezidentas meiliai kalbasi su penktąja kolona ir giria penktąją koloną už aktyvumą“, – tvirtino apžvalgininkas.

R. Valatkos įsitikinimu, viena iš priežasčių, kodėl prezidentas taip elgiasi, esą yra susijusi su jo baime prarasti savo galią, pavyzdžiui, ginče su konservatoriais dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Kadangi G. Nausėda atėjo iš niekur – iš laukų, iš pievų – į politiką, jis yra vienas, tai jis karštligiškai ieško sąjungininkų. Johnas Kennedy yra pasakęs, kad negalima politinio priešininko įvaryti į kampą, nes tada jo veiksmai darosi neprognozuojami. Tai G. Nausėda dabar yra pasiekęs neprognozuojamo politiko statusą ir stadiją, jis daro vieną nesąmonę po kitos. Bet šiuo atveju tam tikra kaltė dėl to tenka ir buvusiai, ir dabartinei valdančiajai daugumai, jie norėjo pastatyti G. Nausėdą į kampą“, – komentavo pašnekovas.

Apžvalgininkas perspėjo, kad jei G. Nausėdos įvarymo į kampą situacija užsitęs, politinė padėtis šalyje gali smarkiai pablogėti. Manipuliuoti minios pykčiu, nusivylimu, ką, anot pašnekovo, daro G. Nausėda, yra itin pavojinga. Galiausiai, pasak R. Valatkos, ta minia gali nuversti ir patį šalies vadovą.

„Vakarų demokratijoje yra tai, kad joks politikas, eidamas į politiką, neturi teisės flirtuoti su žemaisiais žmonių jausmais. Išjudinti žemuosius jausmus – neapykantą, pavydą, pyktį kitokiam – yra vienas du ir nusispjaut. Suvaldyti tuos jausmus, kai jie susitelkia į minią, praktiškai yra neįmanoma.

Dar viduramžių karaliai, kurie buvo absoliutūs valdovai, žinojo, kad, pavyzdžiui, kai prasidėdavo maras ir miestiečiai eidavo daryti žydų pogromų, karaliai žinojo, kad žydai neturi nieko bendro su maru, bet jie niekada neužtardavo žydų, žinodami, kad nuneš ir juos. Kitaip sakant, žaisti su žemutiniais jausmais gali tik labai nepatyrę ir bailūs politikai, kurie iš esmės visą žaidimą suveda į taktiką. Kadangi G. Nausėda yra naujokas politikoje, strategijos jis neišmano“, – kalbėjo R. Valatka.

Visgi čia pat jis sukritikavo ir valdančiuosius, jie, pasak apžvalgininko, konfliktą dėl EVT su prezidentu pradėjo atvirai ir taip padarė didelę klaidą.

„Tai yra klausimas, kuris turėjo būti sprendžiamas tete-a-tete, apačioje, niekam negirdint, o konservatoriai jį pradėjo spręsti viešai, kas buvo didelė klaida, praktiškai uždariusi G. Nausėdą šitos penktosios kolonos gete. G. Nausėda penktojoje kolonoje mato savo apsaugą, savo rinkėjus“, – dėstė pašnekovas.

Politologas: tai – elementari antivalstybinė veikla

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas komentuodamas prezidento patarėjo susitikimą su protesto dalyviais socialiniame tinkle rašė, kad tai, kas vyksta su „šeimos gynėjų maršais“, yra tipinė ardomoji veikla pagal klasikinį priešiškų valstybių modus operandi.

„Mes didžiuojamės, kad po daugybės Rusijos provokacijų ir dezinformacijos bandymų tapome bemaž šios srities ekspertais, ėmėme net mokyti kitus europiečius, kaip atpažinti Rusijos ardomąją veiklą ir įvairias hibridines operacijas.

Mūsų žvalgybos institucijos jau ne vienerius metus kartoja – pagrindinis priešiškų valstybių modus operandi, arba veiklos metodas, yra pasinaudoti visuomenėje esančiais jautriais taškais ir juos išjudinti, sudirginti iki maksimumo ir taip skaldyti visuomenę, kelti politines įtampas. Tai, kas dabar vyksta su šeimos gynėjų maršais, yra tipinė ardomoji veikla pagal klasikinį modus operandi“, – komentavo politologas.

Jis rašė nesuprantantis, kam reikalingos žvalgybinės analizės, pažymos ir ataskaitos, jei valstybės vadovas bei jo patarėjai „nesugeba sudėti 1+1“ ir sveikina tokią veiklą, eina bendrauti su provokatoriais ir jų bendraminčiais.

„Ar trūksta informacijos – viešos, ką jau ten kalbėti apie žvalgybinę, kad pagrindiniai „Šeimų maršo“ organizatoriai yra aiškių aiškiausi provokatoriai, veikiantys prieš valstybę? Kad ten sukinėjasi tokie tipai kaip A. Paleckis, Nendrė Černiauskienė, visokio plauko antivakseriai ir sąmokslų mylėtojai? <...>

Provokatoriai naudojasi situacija ir ją bando aštrinti tiek, kiek leis aplinkybės. Valties siūbavimui reikia papildomos jėgos ir tą sukuria „Šeimos maršų“ organizatoriai“, – rašė T. Janeliūnas.

Tai, kas dabar vyksta su šeimos gynėjų maršais, yra tipinė ardomoji veikla pagal klasikinį „modus operandi“.

T. Janeliūnas

Pasak jo, nors „Šeimos gynimo maršo“ organizatorių surengtuose mitinguose atsiranda naivių ar šviesių žmonių, tai paties projekto nepadaro „švaresnio“, nei buvo sumanyta.

„Tuos žmones, kurie nuoširdžiai stebisi visuomenės pokyčiais ir (galiu suprasti) baiminasi jų, kuriems nepatinka kokie nors siūlymai ar partijos, galiu nuliūdinti – jūsų nerimą ir pasipiktinimą pavogė, sutrypė ir pavertė ardomosios veiklos įrankiu.

Aš dar naiviai tikiuosi, kad prezidentas atsiribos nuo šių veikėjų ir jų pučiamų provokacijų, nes tai, ką jis dabar palaiko, yra maksimalus nutolimas nuo gerovės valstybės ir visuomenės – tai yra elementari antivalstybinė veikla“, – komentavo VU TSPMI politologas.

Profesorius: jei įvyks įvairovės maršas, prezidentas taip pat kalbėsis

Tačiau kitokios nuomonės nei kiti pašnekovai laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet Chair profesorius Mindaugas Jurkynas. Portalui LRT.lt jis komentavo, kad šalies vadovas privalo kalbėtis su visuomene, tad tą G. Nausėda ir padarė.

„Žiūriu į tai labai paprastai – kiek matau nuo to laiko, kai jis tapo prezidentu, jis kalbasi su mitingų, kurie vyksta prie prezidentūros, dalyviais. Prezidentas ir savo metiniame pranešime sakė – kodėl reikia bijoti žmonių? Žmonės gali turėti skirtingas nuomones, bet dėl to žmonių nereikia bijoti“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Politologas sakė, kad suprantama, jog reikia laikytis įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, kad mitinge dalyvautų leistinas dalyvių skaičius, kad nebūtų skatinama neapykanta.

M. Jurkynas, kaip ir P. Mačiulis, priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai prezidentas ar jo atstovai išėjo kalbėtis su prie prezidentūros susirinkusiais mitinguotojais, kad tą jis darė ir praėjusiais metais, kai S. Daukanto aikštėje buvo surengtas Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę mitingas.

Net neabejoju, kad jei bus įvairovės maršas ir jei jis vyks prie prezidentūros, prezidentas ar jo atstovai taip pat išeis pasikalbėti su įvairių nuomonių žmonėmis.

M. Jurkynas

„Išėjo pats prezidentas, nors antiastravinio sąjūdžio mitingas, skirtingai nei tas, kuris vyko ketvirtadienį, buvo daug kritiškiau nusiteikęs prezidento vykdomos politikos atžvilgiu. Prezidentas išėjo, kalbėjosi ir laikėsi to paties principo, kad nereikia bijoti žmonių, kurie jį kritikuoja, turi kitokią nuomonę“, – komentavo M. Jurkynas.

Anot jo, negalima teigti, kad prezidentas „flirtuoja“ su kuria nors visuomenės grupe. Tiesa, jis sakė, jog norėtųsi iš prezidentūros paskleistos žinios, kad reikia laikytis įstatymų, demokratinių standartų, Konstitucijos.

„Prezidento išėjimas pas mitinguotojus yra ne pirmas ir, manau, tikrai ne paskutinis. Net neabejoju, kad jei bus įvairovės maršas ir jei jis vyks prie prezidentūros, prezidentas ar jo atstovai taip pat išeis pasikalbėti su įvairių nuomonių žmonėmis“, – sakė politologas.

Kalbėtis su mitingo dalyviais bandė ir kiti politikai, pavyzdžiui, Seimo narys Matas Maldeikis. Tiesa, mitinguotojai jį aprėkė, iškoneveikė, o vėliau ir teigė, kad jo vieta esą kartuvėse. Be to, tris dienas vykusio protesto metu pasisakyta ir prieš skiepus, mokiniams atliekamus COVID-19 testus ir t. t.

Apie tokių protesto dalyvių pažiūrų asociaciją su prezidentu paklaustas M. Jurkynas teigė, kad tarp protestuotojų yra itin įvairių žmonių, o prezidento asocijavimas su jais gali būti tik iš išorės ir dirbtinis.

„Ten yra žmonių, kurie nepritaria įstatymų laikymuisi, kurie kursto neapykantą, vartoja necenzūrinius žodžius. Taip, tokių žmonių ten yra ir pritarti jų elgesiui negalima, be to, už tai numatyta įstatymų atsakomybė. <...>

Prezidentą asocijuoti gali tik kas nors iš šono. Jeigu pats prezidentas atvirai nepasako, kad nepalaiko vienų ar kitų, tokiu atveju mes galime tik interpretuoti. <...> Prezidentas per rinkimų kampaniją sakė, kad kalbėsis su visais, o žmonių ir nuomonių yra visokių. Asocijuoti iš išorės, sakyčiau, yra dirbtinis, sukonstruotas veiksmas, jis gali būti ideologinis“, – komentavo M. Jurkynas.

G. Nausėda savo metiniame pranešime, kurį Seime skaitė birželio 8 d., akcentavo visuomenės susipriešinimą. Tiesa, M. Jurkynas teigė, kad šalies vadovas neturėtų būti tarpininku tarp skirtingų konflikto pusių.

„Prezidentas neturi būti mediatoriumi, nes nėra skirtingų konfliktinių, valstybę siūbuojančių veiksmų. Prezidentas gali būti tarpininku tarp politinių partijų – jis kalbasi su opozicija, kalbasi su Vyriausybe, su premjere ir tas pokalbis nenutrūkstamai vyksta.

O jei yra visuomenėje grupių, kurios protestuoja, <...> tai yra demokratijos išraiška“, – teigė profesorius M. Jurkynas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Migrantai Druskininkuose
2021.08.05 09:02

Per praėjusią parą į Lietuvą neįleistas 321 migrantas

atnaujinta 11.37