Lietuvoje

2021.06.24 16:01

Egzaminus laikantiems abiturientams iššūkiu tapo rašymas ranka: kada kompiuteris pakeis rašiklį ir popierių?

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „10 balų“, LRT.lt2021.06.24 16:01

Prasidėjusi šiųmetė valstybinių brandos egzaminų sesija atskleidė kartų susidūrimą – bloknotų ir tušinukų, vadinamosios „baby boomer“ kartos, kuri iki šiol tebėra dominuojanti Lietuvos švietime, ir „Z“ kartos, augusios jau technologijų apsuptyje. Pasirodo, jog ne vienam abiturientui per riboto laiko egzaminą iššūkiu tapo rašymas ranka.


Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus, ypač per lietuvių kalbos ir literatūros. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas, mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik juo atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys, kaip ir kasmet, atliekamos tik ranka.

LRT RADIJO laidos „Dešimt balų“ pašnekovai sutinka, jog mokyklų suoluose esanti karta yra lūžinė karta, o tai verčia kelti klausimus dėl to, koks egzaminų modelis bus ateityje.

Žurnalistas, portalo lrytas.lt Mokslo ir technologijų skilties redaktorius Adomas Rutkauskas sako tiksliai neatsimenantis, kada paskutinį kartą pats rašė ranka, tačiau tai buvo ne šiemet – vidutiniškai apie 20 tūkst. spaudos ženklų, kurios per darbo dieną parašo, jis spausdina ranka. Jo pradinėse klasėse šiuo metu besimokanti atžala vis dar nemenką dalį užduočių mokykloje atlieka ranka, tačiau nuotolinis mokymasis gerokai padidino kompiuterinių užduočių dalį. Lyginant su pirmaisiais vaiko metais mokykloje, buvusiais visai neseniai, skirtumas – akivaizdus.

A. Rutkauskas svarsto, jog vyresniųjų klasių moksleiviai, įgudę rašyti ranka pirmaisiais ankstyvaisiais mokyklos metais, nieko neprarastų iškeitę sąsiuvinį ir rašiklį į kompiuterį.

„Mano vertinimu, turbūt reikėtų kalbėti apie vyresniąsias klases, galbūt paskutiniąsias keturias. Mokyklos tikslas yra paruošti vaiką ateičiai, darbo rinkai ir savarankiškam gyvenimui. Akivaizdu, kad mokykla dabar nelabai tą padaro, tai aš siūlyčiau bent jau netrukdyti vaikui pačiam to daryti ir nesukelti dirbtinių apribojimų, kaip kad privalomo rašymo ranka. Nesakau, kad tai reikėtų visiškai eliminuoti, bet šiais laikais informacija yra renkama, rengiama kompiuteriu“, – sakė žurnalistas.

Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui akcentuoja tradicinio rašymo ugdymo procese svarbą, kuri ryški jaunystėje.

„Rašymas ranka yra smulkiosios motorikos lavinimas, jis aktyvina smegenų darbą. Tyrimais įrodyta, kad rašymas ranka gali būti ir yra viena veiksmingiausių priemonių vaikams mokantis – tiek abėcėlę, tiek sudėtingesnius žodžius. Pagerėja raštingumas, pagerėja atmintis. Bet paprastai, kai kalbame apie švietimo tyrimus, kalbame apie ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, nes šiuo laiku įgyjami būtent rašymo ranka gebėjimai yra svarbūs ir tai virsta automatizmu vyresniųjų klasių moksleiviams“, – laidoje kalbėjo A. Klimčiauskaitė-Janavičienė.

Pasak jos, Suomija, viena iš švietimo lyderių pasaulyje, yra atsisakiusi dailyraščio mokymo, jose vaikai nuo mažumės pratę rašyti ranka taip, kaip jiems labiau įprasta – raštu, panašiu į spausdintinį.

„Baimės, kad vaikai nemokės rašyti ranka, tiek pat pagrįstos, kiek radijo išnykimas atsiradus televizijai“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, Lietuvoje mokyklos dar nėra tiek techniškai pasirengusios, jog būtų galima įgyvendinti egzaminavimą kompiuteriu nacionaliniu mastu, sako Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta.

„VBE turi būti sudarytos vienodos sąlygos, tai reiškia, kad ir kompiuterinė technika turėtų būti daugiau ar mažiau visur vienoda“, – atkreipia dėmesį jis.

Pandemija parodė tiek techninės bazės trūkumą, tiek jos poreikį. Tiesa, kita problema, apie kurią nemažai kalbėta prieš metus – dalies mokytojų įgūdžių trūkumas – šiandien jau nebeatrodo kaip kliūtis.

„Tai buvo geras spyris iš galo, kad susiimtume, – sako A. Storta. – Ir šiai dienai, manyčiau, vos ne šimtu procentų visi mokytojai moka naudotis „Microsoft Teams“, „Zoom“, „Google“ nuotoliniame mokyme ir IT raštingumo lygis yra išaugęs. Manau, kad po 3-4 metų egzaminai tikrai pasikeis, šiuo metu jau yra testuojamos versijos ir ketvirtokai, aštuntokai, dešimtokai standartizuotus testus jau laiko nuotoliniu būdu. Tai, aišku, turi savų niuansų, kuriuos reikia pataisyti, bet iš to juk mokomės“.

Iš savo patirties pedagogas sako, jog tiksliuosiuose moksluose skaitmenizacijai dar reikia prisivyti galimybes humanitarinės bei socialinės krypties ugdymo dalykuose, tačiau ir tai – netolimos ateities klausimas.

„Mano manymu, matematikoje, fizikoje ar chemijoje būtų sunkiau, nes turime sprendimų algoritmą, kurį įgyvendinti sudėtingiau. Kalbose, socialiniuose moksluose galėtų dominuoti testas, grafikų braižymas, suvedžiojimas, manyčiau, ten ir šiai dienai tai yra įgyvendinama, tai nėra taip sudėtinga. Aš pats kuriuosi online kontrolinius, esu išsibandęs kelias metodikas, jas tobulinu kas kartą ir fizikos uždavinį vaikai pas mane testo forma gali išsispręsti, deja, popieriaus jiems dar reikia, nes jie tik sužymi algoritmą, bet jie turi jį surasti ir užsirašyti pas save sąsiuvinyje ar lape. Bet tai yra kelių metų reikalas, pandemija iš tikrųjų per metus laiko apvertė viską aukštyn kojomis ir nuo skaitmenizacijos mes nepabėgsime“, – kalbėjo Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikas.

Iki šiol nėra tikro skaitmeninio vadovėlio, nors iš ES struktūrinių fondų skaitmenizacijai skirta 80 mln. eurų. Didžiausia pažanga – vadovėlio pdf versija, tačiau nėra nieko panašaus į Oksfordo leidyklos vadovėlius bei pratybas, kuriose mokinys, įrašęs tinkamus žodžius ar raides bei spustelėjęs klavišą gauna atsakymus, kiek užduočių jis atliko teisingai. Teigiama, kad tokių mokymosi priemonių integracija nuimtų dalį krūvio nuo pedagogų ir leistų jiems daugiau dėmesio skirti, pavyzdžiui, kūrybinėms užduotims.

„Darbų taisymą galima būtų kuo puikiausiai automatizuoti, kad tai atliktų, vaizdžiai tariant, dirbtinis intelektas, iš tikrųjų tai tiesiog algoritmas, kuris tikrina duomenų įvesties teisingumą. Atpažinti ranka rašytą tekstą lietuvių kalba – prie to artėjama, kad tai būtų sėkminga, bet kol kas dar tolokai“, – sakė A. Rutkauskas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Dešimt balų“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.