Lietuvoje

2021.06.17 21:17

LVŽS partijos nemalonę užsitraukęs Tomilinas: nesitikėjau paskelbimo išdaviku ir totalaus karo prieš mane

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.17 21:17

Tomas Tomilinas, atšauktas iš šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybės, sako vykdysiantis nurodymą trauktis ir iš partijos, ir frakcijos Seime pirmininko pavaduotojo pareigų, tačiau iš pačios partijos nesitrauks. Postus apleisti nurodyta po to, kai T. Tomilinas balsavo už tai, kad Seimas svarstytų Partnerystės įstatymą. Apie tai, pokalbis su pačiu politiku.

– Prieš maždaug pusantrų metų kalbėjomės su Jumis, kai tapote partijos pirmininko pavaduotoju. Tuomet, kai paklausiau apie žmones, išmestus iš LVŽS frakcijos, sakėte: „Netikiu. Manau, kad istorija yra kiek kitokia, nes jų beveik niekas nesieja su mūsų bendruomene. Esu beveik du dešimtmečius partijoje ir tikrai pažįstu absoliučią daugumą mūsų skyrių lyderių, bendruomenių, aktyvo, todėl yra visai kitoks santykis su partija. Tie žmonės prisijungė pakviesti, jiems kažkas nepatiko, galbūt savo ego iškėlė virš mūsų bendro intereso. Aš visų pirma visada matau partijos interesą aukščiau, aišku, ir valstybės interesą, manau, kad mūsų pirmininkas nelinkęs į asmeniškumus, tikrai neturiu jam priekaištų. Galbūt jam ne tiek patinku, bet tai visiškai nesvarbu. Svarbu yra bendras interesas – jis jį mato ir aš jį matau.“

Atrodo, kad beveik 20 metų partijoje neišgelbėjo Jūsų nuo panašaus likimo, kokį patyrė pašalinti arba patys išėję iš frakcijos nepartiniai kolegos Justas Džiugelis, Povilas Urbšys, Bronislovas Matelis, Viktoras Pranckietis. Kaip manote dėl ko?

– Kiekvieno istorija yra atskira. Šiandien Seime teko kalbėtis su Viktoru Pranckiečiu, tikrai apsikeitėme tokiomis mandagybėmis.

Dienos tema. Tomilinas sutinka trauktis iš užimamų postų, bet ne iš partijos (su vertimu į gestų k.)

– Sako: sveiki įstoję į klubą?

– Panašiai, bet pripažįstu, galbūt ir mano kalbėjime jo atžvilgiu buvo ne visai korektiškų paminėjimų, kita vertus, aš jį raginau trauktis iš posto ir stoti į opoziciją partijoje – daryti lygiai tą patį, ką darau dabar: traukiuosi iš posto, jeigu lyderiui ir jo artimiausiam žmogui nepatinka mano pozicijos šešėlinėje Vyriausybėje. Gerai, jokių problemų, posto nesilaikau. Tą patį siūliau ir V. Pranckiečiui daryti: nekeisti partijų, nekeisti ideologijų ir toliau ginti demokratinę bendruomenę, demokratinę atmosferą partijoje. Tai nėra lengva, tikrai nesitikėjau tokio totalaus karo prieš mane. Tikrai nesitikėjau paskelbimo išdaviku dėl to – Ramūnas Karbauskis tai žino daugybę metų, – kad mano nuomonė dėl žmogaus teisių visada bus tvirta ir jos nekeisiu. Viešai deklaravau mūsų nesutarimus kai kuriais klausimais ir sakiau, kad už partnerystę tokią, kokią pasiūlė Laisvės partija, nebalsuosiu, bet diskusijai pritarsiu.

– Kai tapote partijos pirmininko pavaduotoju, irgi nebūtinai pagal išankstinį R. Karbauskio planą, kalbėjote, kad tikitės pakeisti partiją ir padaryti, kad joje būtų daugiau demokratijos. Ar dabar žinote, kodėl nepavyko, nes jūsų pavyzdys nėra sėkmės istorija, keičiant partiją?

– Tiesą pasakius, nesakiau, kad tai padarysiu per metus ar dvejus.

– Vis dar tikitės?

– Istorija parodys, likimas parodys, situacija parodys. Tikrai vienas nepriimu sprendimų, drauge su partijos, frakcijos kolegomis diskutuoju, kaip šiuo metu elgtis, bet manau, kad mano lojalumas R. Karbauskiui buvo toks pats, kaip jo man.

– Turite omenyje, kad jo nebuvo?

– Jis visą laiką pabrėždavo tam tikrą norą mane stumtelėti ir atsiriboti. Aš irgi nebuvau didžiulis jo gerbėjas ir jam ypač lojalus, bet mums pavyko padaryti nemažai dalykų Lietuvai praeitą kadenciją, to negalite paneigti, tai buvo sėkmės istorija mūsų Vyriausybės, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, mūsų valdančiosios daugumos. O dabar Ramūnui atrodo, kad labai svarbu gaudyti tuos pigius balsus, pigius reitingus, radikalizuoti partiją. Aš tam nepritariu. Aktyviai ieškosiu ir ieškau bendraminčių, skyriuose jų matau tikrai nemažai, galbūt jaunesnių, kartais tiesiog turinčių kitokią patirtį negu dominuojantis vienas ar kitas žmogus skyriuje. Manau, demokratija partijų viduje yra labai svarbus siekis ir bet kuriai partijai tai didžiulis iššūkis.

– Ką tikitės pasiekti kovodamas prieš partijos radikalizaciją? Ar tikitės suburti tiek šalininkų, kad turėtumėte įtaką partijoje, nes sutiksite, kad penkių žmonių gali neužtekti?

– Sutinkate, kad, pavyzdžiui, Virginijaus Sinkevičiaus pozicija labai aiški, labai nedviprasmiška.

– Jo nėra Lietuvoje.

– Nėra Lietuvoje, bet plačiąja prasme jis yra mūsų bendruomenės narys. Tikrai manau, kad jis lygiai taip pat mano, kad tie taktiniai sprendimai, kurie dabar priimami, yra ne visai tinkami partijai. Aš tikrai nesiūlau, pavyzdžiui, Lietuvai eiti Lenkijos ar Vengrijos keliu. Mes turime apie tai atvirai diskutuoti, trečiadienį turėjome tokią diskusiją. Gaila, kad tik dabar, po to, kai daug vandens nutekėjo, kai daug sprendimų ir pareiškimų įvairiausių padaryta, daug susipriešinimo visuomenėje. Didžiulę atsakomybę turi prisiimti ir valdantieji, kurie erzino ir provokavo.

– Kada supratote, kad Lietuvai gresia nueiti Lenkijos ir Vengrijos keliu, nes R. Karbauskio elgesys yra nuoseklus: jis tokias pažiūras deklaravo nuo pat rinkimų ir nei jums, nei V. Sinkevičiui tada netrukdė, kai jis per debatų laidą atsisuko į už nugaros sėdinčią komandą ir paklausė, kas yra už vienodas homoseksualų teises ar santuokas, ir niekas nepasakė, kad yra?

– Matote, Socialdemokratų partijos pirmininkas taip pat nepasakė, kai jo debatų laidoje to paklausė ponas Gintautas Paluckas.

– Dabar kalbame apie Jūsų partiją.

– Pareiškimai per rinkimų debatus yra labai atsargūs, juos stengiamasi daryti kuo švelnesnius, kad būtų mobilizuota kuo daugiau žmonių. Aš manau, kad tikrai yra didelė problema dėl mažumų teisių Lietuvoje pripažinimo. Tokie žmonės yra, juos reikia gerbti visų pirma kaip žmones. Tokie paprasti teiginiai, deja, nėra prigiję nei visuomenėje, nei politikoje ir tai reikia keisti. Keisti ne tik mūsų partijoje, Seime matau tikrai labai daug baimės prieš kažkokius radikalius reiškinius visuomenėje ir tą baimę reikia nugalėti labai tvirta, aiškia pozicija. Galbūt dabar tai nepatiks daugumai, ta pozicija bus nepatogi, bet ilgainiui, esu tikras, ji prigis.

– Ar tiesa, kad nebalsavote prieš Partnerystės įstatymą ir dėl to, kad bendraujate su vienu partijos nariu, dirbusiu ir Vyriausybėje, kuris yra homoseksualus ir to neslepia?

– Bendravau ne su vienu partijos nariu, kuris yra homoseksualus. Tikrai yra iškilių žmonių, dažnai cituojamų portaluose, kurie galbūt bijo prisipažinti savo šeimoms, ir tai yra didžiulė kančia ir problema. Norime europietiškų išmokų žemės ūkiui, norime europietiškų algų, bet kažkodėl norime atmesti tokius paprasčiausius, svarbiausius principus, galiojančius Europoje, kad pripažįstame visus žmones kaip vertybę. Ir nuo to pradedame visas diskusijas.

– Kodėl tie žmonės nori būti partijoje, nes iš jūsų suprantu, kad yra ne vienas žmogus, menkinantis juos kaip žmones?

– Yra žmonių, kurie išėjo, bet keičiasi ir politikai – jie susipažįsta ir mato, kad tie žmonės nekelia jokios grėsmės, kad jie yra tokie patys. Keičiasi nuostatos, tikrai matau labai daug pozityvo ne tik mūsų partijoje, bet ir visuomenėje. Pamenu pirmą paradą, man teko eiti su plakatu. Aš esu už žmogaus teises, pats tikrai neturiu jokių asmeninių motyvacijų, bet suprantu, kad ta grupė žmonių yra tikrai engiama ir niekinama. Nuo to laiko daug kas pasikeitė, visuomenė pasikeitė, politikai turi šiek tiek pasikeisti.

– Bet jūsų partijoje didžiosios dalies narių požiūris, jeigu teisingai suprantu, nesikeičia?

– Negaliu to pasakyti, juk girdite, kad mane palaiko.

– Bet jus išmetė iš šešėlinės Vyriausybės, nepaisant palaikymo.

– Jeigu dabar yra taktinis sprendimas neprieštarauti tam radikalizavimui, tai aš turiu nuomonę aktyviai prieštarauti. Tai procesas siekiant įtikinti bendruomenę, įtikinti rinkėjus. Aš gaunu labai daug palaikymo, labai daug kritikos ir tai yra politiko darbas.

– LVŽS taryba nutarė, kad partijos pirmininku nebegalės būti renkamas žmogus, kuris bus partijos nariu mažiau kaip 5 metus. Kodėl, jūsų manymu, taip nutarta?

– Tai nėra nutarta, tai yra siūlymas, kuris, manau, žemina mūsų partijos narius arba bendražygius plačiąja prasme, ir tikrai negalima jo priimti. Manau, turi būti konkurencija pirmininko rinkimuose. Galbūt gali būti minimalus cenzas, diskusija gali būti, bet iš principo tai ir dabar yra kaip bandomasis pusės metų periodas, kai žmogus įstoja į partiją. Mes tik pradėjome diskutuoti dėl įstatų, projektas buvo pateiktas pačiame posėdyje, tad skyriai tik susipažino su ta problematika. Vyks labai nuoseklios diskusijos, aš dalyvausiu, važinėsiu po skyrius, kalbėsiu su žmonėmis.

– Sakote, kad turi būti konkurencija. Ar tas siūlymas gimė, kad jos nebūtų ir kokiam nors Sauliui Skverneliui nekiltų noras stoti į partiją ir kandidatuoti į pirmininkus?

– Kodėl V. Sinkevičiui nepabandžius kandidatuoti? Kas nusprendė, kad jie yra netinkami?

– Taryba norėtų, kad spręstų.

– Taryba nieko nenusprendė, ji priėmė projektą, neaišku kieno pateiktą. Diskutuosime, matysime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.