Lietuvoje

2021.06.17 18:11

Po nepopuliariausio egzamino mokytojai pasidalijo nerimu: dėl planuojamos pertvarkos antros užsienio kalbos gali visai išnykti

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.17 18:11

Ketvirtadienį abiturientai laikė prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti vos 35 abiturientai, o vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą – 114.

Negausiai abiturientai į šiuos egzaminus renkasi jau gerą dešimtmetį. Šių kalbų mokytojai neslepia: jei antroji užsienio kalba netaps privaloma mokykloje, vokiečių ir prancūzų kalbos tiesiog išnyks iš Lietuvos bendrojo ugdymo sistemos.

Vokiečių ir prancūzų egzamino užduotis galite rasti čia ir čia.

Kaip sakė Vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas, egzamino užduotis buvo tinkama atskleisti abiturientų žinių lygį. Tiesa, jam klausimų sukėlė laiško rašymo dalis, mat tema apie tai, ar galima grąžinti internetu įsigytas knygas, pedagogui nepasirodė itin aktuali dvyliktokams. Pasak E. Šimulyno, bendrai paėmus, užduotys nebuvo lengvos.

Prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė ir prancūzų kalbos mokytoja Danutė Stankaitienė taip pat palankiai įvertino skaitymo ir rašymo užduotis.

Pasak jos, laiško tema apie laisvalaikį nesudėtinga ir atitinka B1 lygį, o esė tema, nors ir sudėtingesnė, bet aktuali jauniems žmonėms: reikėjo pasvarstyti, kas geriau – bendrauti socialiniuose tinkluose ar bendrauti akis į akį?

Pedagogė: antrosios kalbos pradedama mokyti per vėlai

Vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojai sakė, kad itin didelį nerimą jiems kelia planuojama vidurinio ugdymo pertvarka. Siūloma pamokų tinklelio struktūra ir dalykų pasirinkimo principai, pasak pedagogų, neskatins rinktis mokytis antrą užsienio kalbą.

Šiuo metu pirmą užsienio kalbą mokiniai renkasi antroje klasėje, antrąją – šeštoje, o trečią gali pasirinkti vienuoliktoje. Su retomis išimtimis kaip pirma užsienio kalba pasirenkama anglų. Antrųjų mokytojai sako, kad pradėjus kalbos mokytis šeštoje klasėje nepakanka laiko pasiekti pakankamą mokėjimo lygį. Juolab po dešimtos klasės galima antrosios užsienio kalbos atsisakyti.

Prancūzų kalbos egzaminą 2006-aisiais laikė 514 abiturientų. Bene tuomet ir įvyko dramatiškas lūžis – po metų kitų į egzaminą atėjo jau perpus mažiau jaunuolių, bėgant laikui šis skaičius susitraukė iki kelių dešimčių.

Kaip sakė Prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė ir prancūzų kalbos mokytoja Danutė Stankaitienė, pastaruoju metu prancūzų kalba iš esmės yra tapusi tik antrąja užsienio kalba, kaip pirmąją ją renkasi labai mažai vaikų.

„O antrosios užsienio kalbos mokyklose pradedama mokyti gana vėlai, nuo šeštos klasės. Vos keliose mokyklose leidžiama jos mokytis nuo penktos klasės. Skiriamos vos dvi savaitinės valandos. Dvi valandos nuo šeštos klasės yra nepakankamas laikas, kad būtų pasiektas stiprus B1 ar B2 lygis, kurių reikia laikant egzaminą.

Žinoma, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje skiriamos trys valandos, bet valandų skaičiumi antrakalbiai vis tiek atsilieka nuo pirmakalbių“, – padėtį apibūdino D. Stankaitienė.

Mokytoja neslėpė, kad nenorą rinktis prancūzų kalbą didina ir tai, kad prancūzų kalba yra sunki, be to, ją mokiniai dažnu atveju girdi tik mokykloje. O prancūziškus filmus žiūri, dainų klausosi tik tie, kas labiausiai motyvuoti.

„Akivaizdu, kad supančioje aplinkoje girdime tik anglų ir rusų kalbas, o vokiečių ir prancūzų – tik tiek, kiek pats jų ieškai“, – paaiškino pedagogė.

Pasak D. Stankaitienės, kartais nutinka ir tokia situacija: antrokų tėvai nori savo atžaloms parinkti prancūzų kalbą, bet nesusidaro grupė, tad tenka pasirinkti anglų.

„Daug kas atsiremia į tėvus. Jie sako: mokame anglų, rusų kalbas, tad galime vaikui padėti, o prancūzų nemokame. Bet mes, mokytojai, tam ir esame, kad mokytume, kad mes vaikams padėtume“, – apgailestavo D. Stankaitienė.

Pasak jos, vienuoliktoje klasėje mokiniai, galvodami apie laukiančius brandos egzaminus renkasi tuos dalykus, kurių egzaminą laikys, kurių reikės stojant į aukštąsias mokyklas, tad neskuba apsikrauti rinkdamiesi dar ir antrą kalbą. Vyresnėliams, anot mokytojos, nepatrauklu ir tai, kad antroji užsienio kalba dažnai būna paskutinė.

Norėtų, kad iš mokyklos mokinys išeitų mokėdamas dvi kalbas

Tie, kas pasirenka prancūzų kalbą, o vėliau ir jos egzaminą, pasak D. Stankaitienės, yra motyvuoti, mėgsta užsienio kalbas, planuoja studijuoti filologiją. Stojant į prancūzakalbių šalių aukštąsias mokyklas lietuviško brandos egzamino nepakanka – reikia išlaikyti tarptautinį egzaminą.

D. Stankaitienė gerai pamena padėtį prieš keliolika metų, kai dar buvo mokyklų, kur prancūzų kalbos buvo mokoma aukštesniu lygiu. Tarkime, dabartinėje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje dirbo 17 prancūzų kalbos mokytojų, ir jų dar stigo. Vėliau, padėčiai pasikeitus, jiems teko ieškotis darbo kitose mokyklose ar visai kitoje srityje. Tiesa, dabar, sakė D. Stankaitienė, prancūzų kalbos mokytojų ieškoma Vilniuje ir Kaune.

„Labai norėtųsi, kad prancūzų kalba Lietuvos mokyklose nenunyktų, kad ji plėstųsi ir klestėtų. Bet mes, prancūzų kalbos mokytojai, turime rimtų abejonių, mat parengtame vidurinio ugdymo pertvarkos plane užsienio kalbos įdėtos į privalomai pasirenkamų dalykų bloką, vienai skiriama po tris valandas. Tad jei mokinys rinktųsi dvi užsienio kalbas – pirmą ir antrą, susidarytų šešios valandos. Bijome, kad mokiniai, galvodami apie ruošimosi egzaminams krūvį, o ir maksimalų galimą pamokų skaičių, išvis nebesirinks antrosios kalbos“, – nerimą išsakė D. Stankaitienė.

Ji sakė, kad mokiniams turėtų būti privalomas antrosios užsienio kalbos mokymas.

„Norėtume, kad antra kalba – vokiečių, prancūzų ar rusų – būtų privaloma. Kad ir po dvi savaitines pamokas. Norėtume, kad mokinys iš mokyklos išeitų mokėdamas dvi užsienio kalbas, juk esame europiečiai, o Europa daug kalba apie daugiakalbystę“, – siekį apibūdino prancūzų kalbos mokytoja.

Per trumpą laiką vaikai nepasiekia deramo lygio

Tokia pati padėtis ir dėl vokiečių kalbos. Vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas sakė, kad besirenkančiųjų laikyti šį egzaminą skaičius kasmet mažėja. Pasak jo, sąlygos rinktis šią kalbą – vis nepalankesnės.

„Pirma, pagrindinio ugdymo grandyje nuo šeštos klasės antrosios užsienio kalbos mokomasi dvi valandas per savaitę, tad mokiniai nepasiekia to lygio, kuris būtinas, kad išlaikytum valstybinį brandos egzaminą – B1 arba B2. Baigęs dešimtą klasę retas kuris gali pretenduoti į tokį lygį“, – paaiškino E. Šimulynas.

Pasak jo, būsimus vienuoliktokus, kai jie renkasi vidurinio ugdymo dalykus, riboja higienos normos, kuriomis numatomas maksimalus galimas pamokų skaičius.

„Jie renkasi kitus dalykus, tuos, kurių reikės stojant. O antrajai užsienio kalbai lieka mažai pamokų. Tad toks mažas ir laikančiųjų egzaminą skaičius“, – sakė E. Šimulynas.

Lūžio tašku, kai pradėjo trauktis vokiečių kalbos kaip pirmosios populiarumas, pedagogas vadina tą laiką, kai mokykloje įdiegtas profiliavimas. Pasak jo, padėtis paaštrėjo apie 2002 metus.

Mokytojas: vokiečių kalbai gresia išnykimas mokyklose

E. Šimulynui taip pat kelia nerimą planuojama vidurinio ugdymo pertvarka.

„Projekte visos užsienio kalbos yra įtrauktos į privalomai pasirenkamų dalykų sąrašą. Taip išeina, kad mes konkuruojame su STEAM dalykais. Greičiausiai mokinys rinksis vieną iš užsienio kalbų, kuri greičiausiai bus anglų, o antrai kalbai kaip ir nebeliks laisvų valandų, nes planuojama, kad pamokų skaičius bus ne mažesnis nei 26 valandos. Iki šiol buvo ne mažiau nei 28 valandos per savaitę.

Išeina, kad mūsų kalbos mokiniui „kainuos“ per daug valandų. Tad jis turbūt turės atsisakyti antrosios užsienio kalbos ir pasilikti vieną“, – kalbėjo vokiečių kalbos mokytojas.

Pasak E. Šimulyno, konkrečiai vokiečių kalbai tai gresia išnykimu mokyklose.

Pedagogas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje laikomasi principo, kad vidurinę mokyklą baigęs žmogus turėtų mokėti dvi užsienio kalbas, kad būtų konkurencingas darbo rinkoje.

„Dabar išeina taip: mokinys pabando mokytis vokiečių kalbos iki dešimtos klasės, daugiausia pasiekia A2 lygį, kurio nepakanka normaliai bendrauti. Galima sakyti, kad susipažįsta su kalba. Tuomet tenka nebent eiti į kursus, samdytis mokytojus, nes poreikis yra didelis.

Lietuvoje yra daug vokiškų įmonių. Darbdaviai visuomet klausia, kokią dar, be anglų, mokate užsienio kalbą. Tad vakarykščiai mokiniai šiuo atveju tampa nekonkurencingi“, – padėtį apibūdino E. Šimulynas.

Be to, pabrėžė jis, kad vokiškai kalbančiose šalyse galima nemokamai studijuoti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.