Lietuvoje

2021.06.17 19:00

Indiškoji koronaviruso atmaina jau keičia planus Europoje, ekspertai įsitikinę – padės tik skiepai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.17 19:00

Indiškoji (delta) koronaviruso atmaina Jungtinėje Karalystėje lėmė 40 proc. išaugusius hospitalizacijos skaičius, o Rusijoje – vėl pasiektą gruodžio mėnesio rekordą. Ekspertai pažymi, kad delta atmaina greičiau plinta ir Lietuvos neaplenks – turėsime išmokti prie jos prisitaikyti. Anot jų, svarbiausia, ką galime padaryti, yra spartinti vakcinacijos procesą.

Delta koronaviruso atmaina, pirmiausiai aptikta Indijoje, jau kelia iššūkių kai kurioms šalims. Susirūpinimą dėl šios koronaviruso atmainos reiškia ir Lietuva. Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tikėtina, jog birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo, tačiau, anot jos, net ir atšaukus karantiną kai kurie reikalavimai liktų galioti.

„Tam tikros saugumo rekomendacijos išliks, todėl, kad didesni renginiai, didesni masiniai susibūrimai, ypatingai uždarose patalpose, sakyčiau, kol neturime 70 proc. paskiepytų gyventojų, riziką kels. Ypač, jei Lietuvoje atsirastų ir pradėtų plisti delta mutacija“, – sakė I. Šimonytė.

Per savaitę hospitalizacijos skaičius išaugo 40 proc.

Didžioji Britanija pastaruoju metu vėl fiksuoja ženklų užsikrėtimų skaičiaus augimą. Trečiadienį pranešta apie aukščiausią paros rodiklį nuo vasario mėnesio – užfiksuota 9 tūkst. 55 nauji koronaviruso atvejai, tai – apie 1 tūkst. 380 daugiau nei dieną anksčiau.

Hospitalizacijų skaičius Didžiojoje Britanijoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 40 proc. Dėl delta koronaviruso atmainos plitimo čia keturioms savaitėms atidėtas planuotas visų koronaviruso priemonių atšaukimas.

Prieš kelias dienas koronaviruso protrūkis Maskvoje per savaitę pasiekė gruodžio mėnesio rekordą – 6,7 tūkst. atvejų per parą privertė Maskvos merą paskelbti išeiginių savaitę. Apie tai savo feisbuko paskyroje kalbėjo profesorius Vytautas Kasiulevičius.

„Užkariavusi Jungtinę Karalystę delta (indiškoji) SARS-CoV-2 atmaina labai rimtai grasina Rusijai. Iš esmės delta atmaina kartoja alfa arba britiškosios atmainos istoriją. Prisiminkime: kai tik greičiau plintanti atmaina pasiekia 20 procentų paplitimą, jai prireikia vos mėnesio, kad pasiektų 80 proc. (...) Visas šis procesas paprastai lydimas naujo susirgimų šuolio. Vėliau situacija stabilizuojasi.

Tačiau Jungtinėje Karalystėje delta atmaina sumušė net ir šį rekordą – užteko 3 savaičių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Maskvoje delta (indiškoji) atmaina jau sudaro daugumą susirgimų“, – rašė V. Kasiulevičius.

Naujų užsikrėtimų skaičius didėja ir Estijoje, kur indiškosios atmainos atvejų per pastarąsias 10 dienų padvigubėjo. Teigiama, kad dauguma delta atvejų buvo įvežti iš Rusijos ir Ukrainos.

Atmaina labiau užkrečiama, sukelia pakartotines bangas

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mikrobiologo doc. dr. Tomo Kačergiaus, šiuo metu plintanti koronaviruso delta atmaina – Indijoje plitusios atmainos mutacija.

„Indiška atmaina, kuri atsirado Indijoje, dabar mutuoja, pastoviai keičiasi. To reikėjo tikėtis, turint omenyje tai, kokia yra žmonių populiacija Indijoje, ten daug žmonių nėra vakcinuoti, o virusas turi tendencijų ir erdvės šioms mutacijoms. Per kuo daugiau žmonių jis pereina, tuo labiau mutacijos kaupiasi jo genome“, – aiškina T. Kačergius.

Jo teigimu, plintanti atmaina yra labiau užkrečiama, sparčiau plinta. Taip yra dėl įvykusios mutacijos baltyme, kas virusui sudarė sąlygas efektyviau ir lengviau užkrėsti ląsteles. Dėl šios priežasties, portalui LRT.lt sako T. Kačergius, Jungtinėje Karalystėje ir fiksuojama 40 proc. padidėjusi hospitalizacija.

Mikrobiologas teigia, kad kol kas nėra aiškių duomenų, jog ši atmaina sukelia didesnį mirštamumą, tačiau kai kurios studijos rodo, kad delta atmaina yra pavojingesnė.

T. Kačergiui antrina ir VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Ji sutinka, kad dėl padidėjusios hospitalizacijos Jungtinėje Karalystėje gali būti kalta delta atmaina.

„Jei plitimas yra greitesnis, daugiau užsikrėtusių žmonių, daugiau ir hospitalizacijos atvejų. Jungtinėje Karalystėje skaičiai jau buvo gerokai nukritę, bet naujoms atmainoms tipiška tai, kad jos sukelia pakartotines bangas, faktiškai Jungtinėje Karalystėje stebima ta banga“ – portalui LRT.lt sako A. Žvirblienė.

Kokia vakcinų apsauga?

Anot A. Žvirblienės, duomenys iš Jungtinės Karalystės rodo, kad žmonės, gavę abi vakcinos dozes, yra gerai apsaugoti ir nuo delta atmainos.

„Apsauga nėra labai ryškiai mažesnė nei nuo alfa arba britiškosios atmainos. (...) Dvi skiepų dozės gana efektyviai apsaugo – virš 80 proc. apsauga. Jei žmonės yra pilnai paskiepyti, didelio nerimo neturėtų kilti“, – informuoja profesorė.

Kaip teigia ji, Jungtinėje Karalystėje žmonės buvo vakcinuojami dideliais intervalais tarp vakcinos dozių. Tokia strategija pasiteisino suvaldant pandemijos mastą, tačiau šiuo metu, kai yra naujų atmainų, prieš kurias pirmos vakcinos dozės atsakas nėra pakankamai efektyvus, iškilo problema.

A. Žvirblienė pažymi, kad situacija Indijoje buvo dar kitokia. Ten skiepijimas vyksta kitomis vakcinomis nei Europoje, o skiepijimo mastas nėra didelis, tad tai nepadeda suvaldyti viruso plitimo.

„Dėl to iš Indijos ir neturime tokių rezultatų, kiek vakcinos apsaugotų ar neapsaugotų žmonių. Bet iš Jungtinės Karalystės tie duomenys jau yra ir jie yra labai svarbūs – komentuoja A. Žvirblienė.

Atmaina Lietuvos neaplenks

Lietuvos naujoji koronaviruso delta atmaina neaplenks, įsitikinę ekspertai. Pasak jų, kurį laiką nefiksavome britiškosios atmainos užsikrėtimų, tačiau šiuo metu britiškoji atmaina Lietuvoje absoliučiai dominuoja.

„Tikrai netikėčiau, kad Lietuva yra išskirtinis kraštas, kurį ši atmaina aplenktų. (...) Visos atmainos, kurios turi evoliucinį pranašumą, greičiau plinta“, – sako VU Gyvybės mokslų centro profesorė A. Žvirblienė.

Jai pritaria ir T. Kačergius: „Nereikia turėti iliuzijų, kad pas mus neatkeliaus. Taip yra dėl judėjimo – žmonės skraido į įvairias šalis, grįžta, tad tikėtis, kad pas mus nebus, yra naivu“.

Ar galime pasiruošti delta atmainai? Pasak T. Kačergiaus, turėtume spartinti vakcinacijos procesą. Kuo daugiau žmonių bus paskiepyti, tuo labiau pavyks išvengti labai sunkių užsikrėtimo formų.

„Galbūt nebūsime pilnai apsaugoti nuo naujos mutacijos, nes galima įvairiai svarstyti, o kol kas nėra pateikta duomenų, ar vakcinos pilnai apsaugo nuo šios atmainos, ar ne. Bet, galvojant logiškai, dalinę apsaugą vakcinuojant sudarysime. Kuo daugiau žmonių bus vakcinuota, tuo labiau sudarysime tam tikrą barjerą virusui plisti“, – argumentuoja T. Kačergius.

Pasak jo, būtent aktyvus skiepijimasis leidžia susidaryti visuomenės imunitetui, sumažinti mirčių ir sunkių ligos formų skaičių.

Nerimauja dėl nepasiskiepijusių senjorų

Vis dėlto pašnekovai nesiryžta prognozuoti, kaip Lietuvos situacija pasikeis, atsiradus delta atmainai. Anot A. Žvirblienės, tai priklauso nuo to, kaip ši atmaina paplis tarp nevakcinuotų ir virusui neatsparių žmonių.

„Tikimės, kad vakcinuoti žmonės bus apsaugoti ir stabdys viruso plitimą“, – viliasi pašnekovė.

Ji svarsto, kad įtakos atmainos plitimui gali turėti nevakcinuota vaikų populiacija, tačiau A. Žvirblienė atkreipia dėmesį ir į nepasiskiepijusius senjorus.

„Niekaip nesuprantu vyresnių žmonių, kurie, turėdami galimybę skiepytis, nesiskiepija. Jie bus potencialiai naujos atmainos platintojai, jiems patiems kils grėsmė, plius, jie prisidės prie platinimo, tai nėra gerai. Tose šalyse, kurios prioritetines grupes skiepijo, pasiskiepijusių senjorų procentas yra aukštas, o pas mus pasiskiepijusių vyresnių žmonių procentas yra nekoks“, – apgailestauja A. Žvirblienė.

Tačiau, pašnekovės teigimu, galime pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvoje daroma didelio masto viruso sekoskaita, taip nustatomas pilnas viruso genomas. Tai leidžia nustatyti koronaviruso atmainas ir joms pasiruošti.

„Jei rudenį tik įrodinėjome, kad sekoskaita yra būtina, tai dabar labai džiaugiuosi, kad turime puikiai organizuotą sekoskaitą. Pagal tai esame vieni tarp pirmaujančių Europoje, tiriama virš 13 proc. visų mėginių, kuriuose nustatytas virusas.

Tai yra labai labai aukštas rodiklis, mes netgi aplenkiame Didžiąją Britaniją. Taip galima pastebėti atmainas – ne tik žinomas, bet ir mažiau žinomas, o tai yra labai svarbu. Kai žinai situaciją, gali galvoti, kaip ją suvaldyti“, – teigia A. Žvirblienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.