Lietuvoje

2021.06.17 10:19

Savivaldybės sunerimusios: aruodas darbą paliekantiems 1400 mokytojų – apytuštis, ministerija tiki, kad dalis pedagogų persigalvos

atnaujinta 12.08
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.17 10:19

Savivaldybės vietoj prašytų 6 mln. eurų pensinio amžiaus sulaukusiems ar dėl kitų aplinkybių iš mokyklos pasitraukiantiems mokytojams sumokėti jiems numatytas išmokas gavo šešiskart mažiau. Jos sako dabar laužančios galvą, kaip reikės suktis iš šios bėdos. 

Skaičiuojama, kad šiemet mokyklą palikti panoro 1400 pedagogų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sakė svarstysianti, kaip išspręsti šią problemą, bet pabrėžia, kad dalis mokytojų gali apsigalvoti, jei rugsėjį visi mokiniai grįš į klases. Be to, pasak ministerijos, galvojant apie esamą ir dar didėsiantį mokytojų trūkumą, derėtų sutelkti dėmesį ir į jaunų specialistų pritraukimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, 2021 metais biudžete numatyta 1 mln. eurų, kurie skirti išmokoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiaus optimizavimu, apmokėti. Savivaldybėms paskirstyta 896 305 eurai, o valstybinėms mokykloms 103 695 eurai.

LSA turimomis žiniomis, prašymus išeiti iš darbo pateikė per 1400 pedagogų ir tam reikėtų apie 6,29 mln. eurų.

„Tai labai rimta problema savivaldybėms“, – sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Ji pabrėžė, kad į išmokas nuo 2015-ųjų gali pretenduoti ne tik į pensiją susiruošę pedagogai, bet ir kiti mokytojai, kurie traukiasi pagal šio sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimo planą. Tačiau, pasak R. Žakaitienės, savivaldybės daugiausia prašymų sulaukia iš pensinio amžiaus mokytojų.

„Jie turi didelį darbo stažą, o tai reiškia daugiau išmokų. Jei mokytojo darbo stažas – per 25 metus, vadinasi, reikia 6 vidutinio darbo užmokesčių išeitinės išmokos“, – sakė R. Žakaitienė.

Pasak jos, šiemet ministrės pasirašytu įsakymu numatyta suma yra be galo maža.

„Vienas milijonas dar pasiskirsto savivaldybių ir valstybinėms mokykloms. Valstybinių mokyklų skaičius yra 42 – tai ir profesinės ir bendrojo ugdymo mokyklos, joms skirta per 100 tūkst. eurų iš numatyto milijono eurų. Bet savivaldybių įsteigtų ugdymo įstaigų yra kur kas daugiau – per 1,5 tūkst. Tad ir šis santykis kelia klausimų, ar tai teisinga“, – svarstė R. Žakaitienė.

Ji vylėsi, kad ministerija suras trūkstamus pinigus. LSA kreipsis į ŠMSM su tokiu prašymu.

„Negalima nepatenkinti asmenų, kurie parašo prašymą išeiti iš darbo, teisėtų lūkesčių. Juolab jų kolegos gavo tokias išmokas prieš metus ar dvejus“, – kalbėjo LSA direktorė.

LSA prašo Vyriausybės pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimo programos įgyvendinimui šiems metams papildomai skirti 5,3 mln. eurų.

2020 m. pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimo programai taip pat buvo skirta tik 1 mln. eurų, tačiau dėl atsiradusio poreikio buvo papildomai dar skirta apie 4,5 mln. eurų.

„Tenka apgailestauti, kad iš maždaug 6 mln. eurų skirta 1 mln. Savivaldybės įspraustos į nemalonią situaciją“, – sakė šią savivaldybių bėdą Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristačiusi parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak Seimo narės, visos savivaldybės patvirtino, kad gautos lėšos siekia tik 15 proc. sumos, kurios reikia.

Parlamentarė tai iliustravo pavyzdžiu: „Jei savivaldybė turėjo poreikį išleisti garbingo amžiaus pedagogus ir tam reikėjo 60 tūkst. eurų, iš ministerijos tikėjosi gauti 42 tūkst., o gavo 7 tūkst. eurų. Ji ragino perskirstant biudžetą išspręsti ir šią problemą.

Kaip paaiškino ŠMSM, visiems mokytojams, kurie sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, pagal Darbo kodeksą priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, pateikus prašymą. Ją skiria darbdavys.

Kad būtų paskatinta mokytojų kaita, dar 2015 metais buvo pradėta įgyvendinti priemonė, numatanti išeitines išmokas mokytojams, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Šios programos kasmetinis biudžetas yra tvirtinamas Seimo. 2015–2018 m. skiriama suma labai svyravo – nuo 1,6 mln. eurų iki 3,2 mln. eurų, o 2019 m. šiai priemonei lėšų iš viso nebuvo skirta.

„Sprendimai dėl papildomoms mokytojų išeitinėms išmokoms skiriamos sumos priimami atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes. Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiems metams pasiūlė biudžetą, kuriame numatė 1 mln. mokytojų išeitinėms išmokoms.

Tai papildoma priemonė, kuri siejama su mokytojų skaičiaus optimizavimu, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, ir ji nėra privaloma pagal Darbo kodeksą“, – aiškina ŠMSM.

2020 m. mokytojų išeitinėms išmokoms panaudota 4,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Išmokas gavo apie 1 300 mokytojų. Valstybės biudžete buvo numatytas 1 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį šios priemonės finansavimas liepos mėnesį padidintas iš skolintų lėšų.

„Šis panorusių palikti darbą mokytojų skaičiaus padidėjimas labiausiai susijęs su tuo, kad dalis mokytojų taip nutarė dėl smarkiai pasikeitusių darbo organizavimo sąlygų, būtinybės pamokas vesti nuotoliniu būdu“, – sako ministerijos atstovai.

Ministerija iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos išsiaiškina galimą savivaldybių poreikį papildomoms išmokoms ir paskirsto valstybės biudžete šiam tikslui patvirtintą sumą. Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų iki gegužės 31 dienos pateiktas paraiškas, 2021 m. lėšų poreikis sudaro 6,4 mln. eurų. Išmokų prašoma 1475 mokytojams.

„Tačiau patirtis rodo, kad tai negalutiniai skaičiai, dalis mokytojų pakeičia apsisprendimą ir lieka toliau dirbti mokyklose. Nesant galimybių patenkinti visą išmokų poreikį, šalys gali sutarti dėl mažesnės išeitinės išmokos. Pasikeitus pasitraukimo sąlygoms, darbuotojai gali pakeisti savo apsisprendimą ir likti toliau dirbti mokykloje. Apsisprendimui turės įtakos ir tai, kad yra didelė tikimybė, kad nuo rugsėjo visi mokytojai ir mokiniai grįš į mokyklas ir tęs įprastas pamokas“, – aiškina ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose, patvirtintuose Seimo, 2021 m. yra numatytas 1 mln. Eur mokytojų išeitinėms išmokoms mokėti, pinigai jau paskirstyti savivaldybėms, proporcingai pateiktam poreikiui.

Lėšų skyrimo tvarkoje nustatyta, kad tais atvejais, kai turima valstybės biudžeto lėšų suma yra mažesnė už savivaldybių ir valstybinių mokyklų paraiškose pateiktą valstybės biudžeto lėšų poreikio sumą, skiriama valstybės biudžeto lėšų suma yra proporcingai mažinama, atsižvelgiant į turimas valstybės biudžeto lėšas.

ŠMSM pabrėžė numatanti šią mokytojų kaitos priemonę persvarstyti, atsižvelgiant į kintantį mokytojų poreikį.

„Turime atsižvelgti į tai, kad kai kuriose mokyklose, savivaldybėse jau fiksuojamas mokytojų trūkumas. Todėl turime elgtis apdairiai priimdami sprendimus finansiškai skatinti patyrusių mokytojų pasitraukimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus.

Taigi ši skatinimo priemonė buvo aktuali anksčiau, dabar atėjo laikas, kai didesnį dėmesį reikia skirti ne pasitraukimui, bet pradedančių mokytojų pritraukimui į mokyklas, nes mokytojų pradeda trūkti.

Ministerija skatina jaunimą rinktis pedagogikos studijas, jiems skiriamos 300 eurų stipendijos. Šios ir kitos priemonės turėtų padėti per artimiausius metus išvengti mokytojų trūkumo.

Taip pat pažymime, kad šiais metais savivaldybių finansavimas didėja net apie 141 mln. eurų. Tad savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie šios priemonės įgyvendinimo“, – aiškino ministerijos atstovai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.