Lietuvoje

2021.06.17 13:59

Pristatytas nuo Nemuno salos plauksiantis „Žalgiris“ – 7 valandų maršrutas 1950 m. pastatytu laivu leis pasiekti Kulautuvą

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.06.17 13:59

Ketvirtadienį Kaune pristatytas laivas „Žalgiris“, kuris savaitgaliais plauks tarp Kauno ir Kulautuvos. Kelionė pirmyn ir atgal šiuo maršrutu užtruks apie 7 valandas. Laivo kapitono teigimu, dabartinės sąlygos plaukti šiam laivui – tinkamos.

Kaip pranešime žiniasklaidai skelbė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), laivas „Žalgiris“ plauks savaitgaliais: nuo birželio 18 d. iki rugsėjo 12 d. penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais keliaus maršrutu Kaunas-Raudondvaris-Kulautuva. Visa reiso trukmė – 7 val.: nuo „Žalgirio“ arenos laivas pajuda 10 val. ryto, atgal grįžta 17 val. Laivas talpins apie 70 keleivių, taip pat čia yra vietos pastatyti 20 dviračių arba paspirtukų.

Kelionė „Žalgiriu“ į abi puses suaugusiesiems kainuoja 12 eurų, vaikams nuo 7 iki 16 m. ir neįgaliesiems – 6 eurus. Tiek pat reikės sumokėtis ir plaukiantiems tik į vieną pusę arba norintiems kažkur sustoti ir išlipti, kol laivas nepasiekė Kulautuvos arba grįžtant iš ten į Kauno pusę. Vaikai iki septynerių metų, jei neužima papildomos vietos, gali plaukti nemokamai. Vieta dviračiui ar paspirtukui atsieis 6 eurus visoms amžiaus grupėms, išskyrus pačius mažiausius.

Laivo kapitonas Algimantas Česnaitis žurnalistams sakė, kad dabartinės sąlygos plaukti laivu yra normalios, vanduo – pakenčiamas. Pati sudėtingiausia vieta, pasak jo, yra ekvatorija palei Nemuno salą ir naująją prieplauką – čia dar dugne gausu akmenų.

Jo teigimu, 1950 m. pastatytas ir kelis kartus renovuotas laivas „Žalgiris“ žemyn upe plauktų apie 20km/h greičiu, aukštyn 12–13 km/h.

Naujoji prieplauka

VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas minėjo, kad prieplauka Nemuno saloje, už „Žalgirio“ arenos pastatyta šiemet, čia galėtų būti švartuojami trys–keturi kateriai. Švartavimasis, pasak jo, dabar yra nemokamas, bet jei bus didelė paklausa – gali tekti galvoti apie mokestį.

„Kaune turime situaciją, kai vandens lygis, dėl hidroelektrinės veiklos, nuolat keičiasi ir turi amortizuoti, todėl jos konstrukcija yra pontoninė. Tačiau tai yra betoninis pontonas ir jo instaliavimas yra sudėtingesnis negu metalinės prieplaukos“, – pasakojo V. Vinokurovas, pridūręs, kad žemkasė metų pradžioje šioje Nemuno vietoje taip išvalė dugną, kad laivai galėtų atplaukti ir per sausrą.

Ant jo, laivas „Žalgiris“ yra bendras VVKD ir Kauno miesto projektas. Tiesa, jis negalėjo atskleisti, kiek investuota.

„Mes siekiame ne tik turėti pramoginę laivybą, bet labai norėtume turėti ir keleivinę bei maršrutinę laivybą. Jeigu kalbame apie keleivinę, pramoginę – yra verslo prioritetas, verslininkai domisi labiausiai. Tačiau kai kalbame apie maršrutus, kai atsiranda ir šiek tiek kompensavimo, ir įkainių klausimai – tai turėtų būti viešąjį interesą įgyvendinanti institucija. Tai Direkcija ir Kauno miestas – puikūs partneriai tam“, – teigė V.Vinokurovas.

Priminė šliuzo mintį

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad Nemunas turi būti prižiūrėtas. Jis taip pat priminė anksčiau minėtą idėją apie šliuzų įrengimą ties Kauno hidroelektrine.

„Nuo hidroelektrinės pastatymo vandens keliai Lietuvoje buvo pagilinami, bet nėra padarytos patvankos, bet jos vėl užnešamos. Su V. Vinokurovu pradėjome diskutuoti, tai, ką gerbiamas buvęs prezidentas A. Brazauskas nepadarė: nepastatė per hidroelektrinę šliuzo, kad laivai galėtų persikelti į Kauno marias“, – sakė V. Matijošaitis.

Jo teigimu, savivaldybė pasižiūrėjo panašią lenkų patirtį ir ruošiamasi pirkti projekto gamybą.

„Su Vyriausybe žiūrėsime, kas finansuos, nes tai yra miestui per brangus objektas, o atskirtį dalį upės ir joje gyvenančias žuvis nuo Kauno marių ir tolimesnės Nemuno upės – negalima“, – teigė V. Matijošaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.