Lietuvoje

2021.06.16 21:14

Bilotaitė apie situacijos valdymą pasienyje su Baltarusija: tikrai svarstome apie fizinės sienos atsiradimą

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.16 21:14

Generalinę prokuratūrą pasiekė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės prašymas pradėti tyrimą dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizavimo. Ar tyrimo imsis, prokurorai apsispręsti turi 10 darbo dienų. Sustiprinus sienos apsaugą, įtraukus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus ir šaulius, pastarosiomis dienomis bandančiųjų neteisėtai patekti į mūsų šalį sumažėjo, bet ar ilgam ir ar į tas nusikalstamas schemas gali būti įsipainioję Lietuvos piliečiai – apie tai „Dienos temoje“ kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir politologas Vytis Jurkonis.

– Ministre, ir Lietuvos, ir Baltarusijos žurnalistai tiria versijas, kad tose nusikalstamose schemose gali figūruoti lietuviai. Ar jūs turite tokių duomenų?

A. Bilotaitė: Kol kas informacijos, kad lietuviai dalyvauja šiose schemose, neturime, bet, matyt, teisėsauga vis tiek atidžiai stebi situaciją ir vertina, yra sulaikomi ir apklausiami žmonės, dirba mūsų žvalgybos institucijos. Aš labai tikiuosi, kad nebus, nes čia ir moralinis klausimas. Dabar mes matome tokias tendencijas ir turime informacijos, kad Baltarusijos pareigūnai dalyvauja šiame procese. Turime įrodymų, todėl tuo pagrindu ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, nes matome nusikalstamos veikos požymių, kad per mūsų sieną organizuotai nelegaliai gabenami žmonės.

Dienos tema. Bilotaitė apie situacijos valdymą pasienyje su Baltarusija: svarstome apie fizinės sienos atsiradimą

– Vyti, sakoma, dūmų be ugnies nebūna. Jūs su Baltarusijos pilietine visuomene dirbate daug metų ir visais laikais buvo žmonių be skrupulų, kurie norėjo užsidirbti. Jums yra tekę girdėti ar susidurti su istorijomis, kurios mūsų piliečiams garbės nedaro?

V. Jurkonis: Yra visokių gandų, bet iš to, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad yra schema, yra organizuotas važiavimas. Klausimas, kiek kokių valstybių piliečių dalyvauja, bet turbūt pagrindinis dalykas yra tai, kad yra priimančioji pusė – ar ji yra Lietuvoje, ar kitose Europos Sąjungos valstybėse? Iš Lenkijos pareigūnų ataskaitų atrodo, kad dalis tų atvykstančiųjų važiuoja toliau. Pasienyje, regis, buvo sulaikyti keli Ukrainos piliečiai. Man atrodo, kad tai tarptautinio masto organizuota operacija ir dėl to tikrai reikalingas tyrimas. Manau, būtų labai šaunu, jei prie šito prisidėtų ir tiriamosios žurnalistikos atstovai, nes tai yra ir Vidurio Rytai, ir Baltarusija, ir Lietuvos teritorijoje veikiantys asmenys.

Man atrodo, kad tai tarptautinio masto organizuota operacija ir dėl to tikrai reikalingas tyrimas.

V. Jurkonis

– LRT Tyrimų skyrius kaip tik metų pradžioje surinko duomenis, kad viena iš viešųjų įstaigų, kurios skelbiasi padedančios Baltarusijos pabėgėliams, „Dapamoga“ juos išnaudoja. Kitaip tariant, ima pinigus, nors žada visas paslaugas suteikti nemokamai, ir netgi pasinaudodama humanitariniu koridoriumi vilioja ekonominius migrantus. Ar šita situacija paskatins ištirti ir tokias įstaigas, nes šiuo konkrečiu atveju tyrimas nėra pajudėjęs?

A. Bilotaitė: Situacija yra labai jautri žinant, kas vyksta Baltarusijoje ir ką daro režimas su žmonėmis. Žinodami, kad yra tikslas apskritai diskredituoti pagalbą, organizuojamą Lietuvoje, mes, manau, labai atidžiai ir labai atsargiai turime priimti bet kokius sprendimus, kad nepakenktume žmonėms, kuriems iš tiesų reikia pagalbos. Apskritai kalbant apie situaciją, apie to nusikalstamo proceso organizavimą, kainos yra labai didžiulės – 15 000 dolerių kainuoja vienam žmogui pasiekti savo galutinį tikslą. Mūsų žiniomis, pusė sumos sumokama, kad pasiektų tikslą Lietuvoje, o galutinė suma mokama, kai pasiekiamas galutinis tikslas kažkurioje Vakarų Europos šalyje. Tad akivaizdu, kad Lietuva nėra pagrindinis tikslas, Lietuva yra tranzitinė šalis. Man labiausiai nerimą kelia tai, kad visas tas procesas, ką daro Baltarusijos režimas, yra tam tikra karo prieš mus dalis arba elementas, naudojamas prieš mus. Tai yra nelegalios migracijos instrumentas, kuris sąmoningai, organizuotai, įtraukiant tiek nusikalstamas struktūras, tiek pasienio pareigūnus, naudojamas prieš Lietuvą.

Žinodami, kad yra tikslas apskritai diskredituoti pagalbą, organizuojamą Lietuvoje, mes, manau, labai atidžiai ir labai atsargiai turime priimti bet kokius sprendimus, kad nepakenktume žmonėms, kuriems iš tiesų reikia pagalbos.

A. Bilotaitė

– Vyti, ministrė užsiminė, kad režimo tikslas yra diskredituoti Lietuvą, ir vieša paslaptis, kad tiek Vladimiras Putinas, tiek Aliaksandras Lukašenka yra neprognozuojami autokratai. Bet vėlgi iš savo įdirbio kaip manytumėte, kuris motyvas yra stipresnis – ar tai politinis pažadas užtvindyti Lietuvą migrantais ir narkotikais, ar tiesiog verslas bandant papildyti režimo biudžetą, iš kurio vėliau galima daryti politiką?

V. Jurkonis: Aš manau, yra ir tai, ir tai. Maža to, mes puikiai žinome ir yra tyrimų, kad kontrabandos procese tiesiogiai dalyvauja ir iš to pelnosi režimas, tai yra cigarečių kontrabanda. Tad sakyti, kad to anksčiau nebuvo – buvo ir nelegalių migrantų. Aš manau, buvo tam tikras testavimo laikotarpis, o dabar reikėtų pabrėžti, kad kai mes kalbame apie nelegalius migrantus ir jų srautą, didžiąja dalimi jis susijęs su Vidurio Rytais, ne su Baltarusijos piliečiais. Baltarusijos piliečių ir anksčiau buvo, ir dabar dėl humanitarinės krizės Baltarusijoje yra, tad aš manyčiau, kad nereikėtų suplakti dviejų dalykų. Ta kita dalis – Vidurio Rytai. Iš tikrųjų instrumentalizuojama ir labai sąmoningai veikiama prieš Lietuvos valstybę ir čia režimas šauna sau į koją, aš manau, bent dėl dviejų dalykų: dėl to, kad tai nėra tik Lietuvos dalykas, dėl to, kad tai yra Europos dalykas, kitas dalykas – akivaizdūs dvejopi standartai: jie neatvėrė visų sienų, visų Baltarusijos piliečių jie nepaleidžia, nors tikrai yra žmonių, kuriems reikėtų išvykti, nes gresia represijos, baudžiamoji atsakomybė, politinis persekiojimas ir taip toliau. Baltarusių nepraleidžia, o kitus – prašau, eikite. Lietuvai siunčiamas signalas – norėjote pabėgėlių, norėjoje gelbėti, štai, prašau jums.

– Politinį grasinimą užtvindyti migrantais A. Lukašenka paskelbė prieš mėnesį po neteisėto lėktuvo nutupdymo, kai Europos Sąjunga ėmėsi sankcijų, o štai migrantų per pusmetį Lietuvoje yra keturis kartus daugiau nei per visus pernykščius metus. Tad gal yra ir kitų priežasčių?

V. Jurkonis: Šantažas yra, akivaizdu, tik tas testavimo dalykas, man atrodo, buvo anksčiau. Jau šiek tiek anksčiau, prieš tą pareiškimą, matėme šuolį, o dabar matome, kad po to grasinimo ne dešimtimis, o iš principo šimtais žmonių padidėjo srautas. Bet testavimosi laikotarpis buvo, kas irgi indikuoja, kad Baltarusijos režimas tame dalyvauja.

A. Bilotaitė: Tikrai reikia pasakyti, kad tam tikras tendencijas mes jau stebėjome iki šitų oficialiai paskelbtų grasinimų. Šiuo metu tas skaičius yra penkis kartus didesnis, jeigu lygintume su 2020 metais, tad akivaizdu, kad yra daroma tendencingai, organizuotai, nes, mūsų žiniomis, netgi tie patys lėktuvai, kurie skrenda iš Stambulo, iš Bagdado, dabar yra žymiai didesni, kad, matyt, galėtų atskristi didesnis skaičius žmonių. Žinome, kad yra nemaža irakiečių bendruomenė, šiuo metu gyvenanti Minske, ir turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams. Mes žinome, kad mūsų migracijos sistema nėra guminė, nes mes tokių srautų nesame patyrę, tad dėliojame scenarijus, koks būtų vienu atveju, koks būtų kitu atveju, atkreipiame Europos Sąjungos dėmesį, nes tai ne tik Lietuvos problema. Tų žmonių tikslas, aišku, yra ne Lietuva.

Šiuo metu tas skaičius yra penkis kartus didesnis, jeigu lygintume su 2020 metais, tad akivaizdu, kad yra daroma tendencingai, organizuotai, nes, mūsų žiniomis, netgi tie patys lėktuvai, kurie skrenda iš Stambulo, iš Bagdado, dabar yra žymiai didesni, kad, matyt, galėtų atskristi didesnis skaičius žmonių.

A. Bilotaitė

– Yra koks nors konkretus pagalbos siūlymas iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“?

A. Bilotaitė: Taip, „Frontex“ liepos viduryje atsiunčia mums 30 pareigūnų, nes buvo suformuluotas toks prašymas iš mūsų pasienio. Tie žmonės atvyksta ne tik patys, bet ir su tam tikra technika, o paskui matysime, kokia situacija, nes yra ir kitas scenarijus: jeigu matysime, kad situacija dramatiškai blogėja, jungsime sienos priedangos planą – pasitelksime kariuomenę.

– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo imtis gana drastiškų priemonių – nesudaryti migrantams šiltnamio sąlygų ir Vengrijos pavyzdžiu galbūt net aptverti sieną dviguba tvora. Svarstytumėte tokius pasiūlymus?

A. Bilotaitė: Manau, kad kalbant apie sienos apsaugą reikia žiūrėti kompleksiškai. Vienas dalykas, ką mes jau dabar darome ir šiandien buvo pritarta biudžeto patikslinimui, kad atsirastų sienos stebėjimo sistemos ne kaip dabar yra 38 proc. sienos su Baltarusija, bet visu 100 proc. 11,5 milijono eurų tam skirta. Bet turime kalbėti ir apie kitus dalykus. Dėl fizinės sienos – klausimas, ar mes norime tokios kaip Vengrija, nes tokios sienos kaina būtų 150 milijonų eurų. Na, bet mes tikrai svarstome ir darome galimybių studiją apie fizinės sienos atsiradimą. Ir, matyt, kaina būtų apie 15 milijonų, bet dar turime kalbėti apie detekcines sistemas. Žodžiu, tai visas kompleksas priemonių ir įsivaizduokime, kad tikriausiai nėra įmanoma padengti visos sienos, nes yra gamtinės sąlygos. Bet mes tikrai žiūrime kompleksiškai ir padarysime viską, kad šita siena būtų maksimaliai saugi.

– Sieną su Baltarusija turi ir mūsų kaimynai lenkai, latviai, tačiau bent jau latviai kol kas tokių didelių problemų neturi. Lenkai jau fiksuoja nerimo signalus, latviai tam tiktai ruošiasi. Ar yra koks paaiškinimas – gal jie geriau saugo savo sieną?

V. Jurkonis: Mano paaiškinimas vėlgi labai paprastas – režimo akyse Lietuva turbūt matoma kaip viena aktyviausių dalyvių Europos Sąjungoje, kalbant apie represijas Baltarusijoje, ir tai yra bandymas bausti ir nukreipti dėmesį, trikdyti Migracijos departamento darbą dėl to, kad baltarusių, čia esančių su prašymais gyventi, nacionalinėms vizoms, politinio prieglobsčio, yra gana nemažai, tad iš principo yra [noras] visaip trukdyti Lietuvos institucijų veiklą. Srautai į Latviją yra šiek tiek mažesni, o Lenkijos pajėgumai yra šiek tiek didesni negu mūsų.

A. Bilotaitė: Iš tiesų mes matome tam tikras tendencijas Lenkijoje, tai yra panašias kaip ir Lietuvoje, kad yra veidrodinis principas, todėl mūsų pasienio institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi žvalgybine informacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad Latvijoje tikrai tokios problemos nematome, bet čia galbūt susiję ir su tuo, kad tų žmonių tikslas yra kitos Vakarų, Europos Sąjungos šalys. Jeigu jie patenka į Latviją, jiems vis tiek reikia kirsti Lietuvą, tai galbūt tiesiog iš tų strateginių tikslų, bet galbūt ir politiniai motyvai, ne paslaptis, yra labai reikšmingi.

– Užsiminėte, kad blogiausiu atveju bus pasitelkta kariuomenė. Kas yra tas blogiausias scenarijus?

A. Bilotaitė: Tai dramatiškas situacijos blogėjimas, kai matome, kad dramatiškai išauga nelegalių migrantų skaičius ir kai turime įtraukti ir karines pajėgas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.