Lietuvoje

2021.06.16 18:33

Seime – karštas balsavimas dėl KT pirmininko: kai kuriems parlamentarams klausimų kelia kandidatės požiūris į Rusiją

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.06.16 18:33

Valdančiosios koalicijos frakcijų gretose – abejonės dėl kandidatės į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus Danutės Jočienės. Dalis konservatorių ir liberalų tvirtina nesantys patenkinti teisėjos nuomone dėl sankcijų Rusijos KT teisėjams. Parlamentarų teigimu, nors D. Jočiene turi pakankamai patirties ir žinių, jos vertybinės pozicijos kelia ne vieną klausimą.

Pagal įstatymą, Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu. Prezidentas Gitanas Nausėda į KT pirmininkus siūlo šio teismo teisėją D. Jočienę. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi KT pirmininke.

D. Jočienė 1994 m. baigė Vilniaus universtiteto (VU) Teisės fakultetą, po penkerių metų tame pačiame universitete apsigynė daktaro disertaciją.

1994–2003 metais D. Jočienė dirbo VU Teisės fakultete. 2003–2004 metais ji ėjo Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pareigas, 2004–2013 metais buvo EŽTT teisėja.

Nuo 2014-ųjų D. Jočienė dėsto Mykolo Romerio universitete. Daugiausiai dėmesio savo mokslinėje veikloje ji skyrė žmogaus teisių, tarptautinių sutarčių, tarptautinių organizacijų teisei ir tarptautinės teisės principams.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 m. kovą.

Jei D. Jočienė bus patvirtina KT pirmininke, teismui ji vadovautų trumpiau negu dvejus metus.

Atskirosios nuomonės

Peržvelgus KT nutarimus nuo 2014 m. kovo, tai yra nuo tada, kai KT pradėjo dirbti D. Jočienė, galima pastebėti, jog teisėja nevengia skelbti atskirąją nuomonę įvairiose bylose, nepritardama bendrai KT pozicijai.

2017 m. D. Jočienė kartu su kitu KT teisėju Gintaru Goda paskelbė atskirąją nuomonę dėl KT nutarimo, kuriuo konstatuota, kad įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvoje pripažintų religijų dvasininkams būti atleistiems nuo karo prievolės atlikimo neatitinka Konstitucijos.

Teisėjų manymu, šiuo nutarimu KT nepagrįstai prisiėmė įstatymo leidėjų vaidmenį ir gautą prašymą išnagrinėjo per plačiai. D. Jočienė ir G. Goda pažymėjo, kad buvimas dvasininku yra neatsiejamas nuo minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės, todėl galėtų pateisinti visų dvasininkų atleidimą nuo privalomosios karo tarnybos.

2020 m. kovą KT nutarimu paskelbė, kad Teismų įstatyme numatytos teisėjų neliečiamybės ribos – draudimas atlikti kratą pas teisėjus – yra platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja. KT teisėja D. Jočienė šioje byloje paskelbė atskirąją nuomonę, kurioje pažymėjo, kad gali pasitaikyti atvejų, kai teisėjo gyvenamosios vietos ir jo paties kratos atveju gali būti apribota asmens laisvė, pavyzdžiui, kai teisėjas būtų įpareigotas likti tam tikroje patalpoje ir vietoje. Tad, anot D. Jočienės, vienareikšmiškai nustatyti ribą, kada teisėjų imunitetas yra per platus, nėra paprasta.

2021 m. D. Jočienė vėl nesutiko su KT, kuris pripažino, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Teisėja, pateikusi atskirąją nuomonę, pažymėjo pasigendanti objektyvių ir konstituciškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių toks sprendimas galėtų būti priimamas.

Neigia abejojanti sankcijomis Rusijos institucijoms reikalingumu

LRT.lt šaltinių teigimu, D. Jočienė kitiems KT teisėjams nepritardavo ir dėl klausimų, kurie teisme buvo svarstomi neviešai. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kai buvo okupuotas Krymo pusiasalis, KT prabilo apie Rusijos KT vaidmenį šiuose procesuose. Tuometinis KT pirmininkas Dainius Žalimas siūlė tarptautines sankcijas taikyti ir Rusijos KT, kuris priėmė sprendimą, kuriuo „įteisino“ Krymo aneksiją. Šaltinių teigimu, vienintelė D. Jočienė iš tuometinių KT teisėjų abejojo šia iniciatyva.

Pati D. Jočienė iš pradžių atsakyti į LRT.lt klausimus atsisakė. Vėliau ji vis dėlto patikino neabejojusi KT iniciatyva siūlyti sankcijas taikyti ir Rusijos KT.

„To nebuvo“, – raštu atsakė D. Jočienė.

Apie teisėjos požiūrį į sankcijas Rusijai trečiadienį buvo paklausta opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje. Kandidatė į KT pirmininkus, reaguodama į klausimus, teigė matanti mėginimus sukompromituoti ją.

Teisėja tvirtino palaikanti Lietuvos KT poziciją dėl sankcijų Rusijos teisėjams, tačiau kartu pridūrė, kad minėta KT pozicija nėra oficiali.

„Vertinimas dėl sankcijų (Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams – LRT.lt) yra absoliučiai vienareikšmiškas – mes visi smerkiame tiek Rusijos veiksmus, tiek Baltarusijos veiksmus. Aš pati dėstau žmogaus teises, dėstau Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto praktiką studentams.

Kaip jūs ir žinote, bylos yra iš Baltarusijos, susijusios su saviraiškos laisvės pažeidimais, su tuo pačiu mirties bausmės netaikymu. [...] Aišku, kad aš tikrai smerkiu visus šituos veiksmus. Lygiai tą patį daro ir profesorius D. Žalimas, aš tikrai palaikau oficialią KT poziciją, nors tokia oficialiai ji niekur neegzistuoja“, – aiškino D. Jočienė.

Konservatorius neramina nuomonė apie požiūrį į Rusiją

LRT.lt kalbintas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pirmasis pavaduotojas, parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma neslėpė, kad konservatorių frakcijos susitikime su D. Jočiene kolegos pateikė daug kritiškų klausimų.

„Galiu spręsti apie frakcijos narių nuotaikas pagal tai, kad jų formuluojami klausimai buvo su tam tikra kritiška gaidele. Bet, koks bus frakcijos sprendimas, paaiškės ketvirtadienį“, – sakė J. Razma.

Anot jo, TS-LKD daugiausiai klausimų kilo dėl D. Jočienės atskirųjų nuomonių, dėl darbo EŽTT. Taip pat, pasak J. Razmos, Seimo nariai klausė kandidatės į KT pirmininkus ir jos nuomonės apie sankcijas Rusijos KT.

„Aš supratau jos kaip daugiau nusišalinimo nuo tos temos poziciją, ji teigė, kad KT dalyvavimo ji čia nemato. Man labiau patiktų kažkokia aktyvesnė pozicija, kurią demonstravo buvęs KT pirmininkas D. Žalimas“, – pažymėjo J. Razma.

Pasak jo, akivaizdu, jog konservatorių frakcijoje yra abejojančių D. Jočienės kandidatūra, tačiau, kaip teigė J. Razma, galbūt savo atsakymais teisėja tas abejones išsklaidė.

Kitas konservatorių atstovas parlamente, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad dėl D. Jočienės kompetencijų, patirties ir žinių jokių klausimų TS-LKD gretose nekyla. Jis tvirtino nieko blogo nematantis ir tame, kad, jei D. Jočienė bus paskirta KT pirmininke, teismui vadovaus trumpiau negu dvejus metus.

„Nematau problemos, kodėl aš turėčiau kandidatūrai nepritarti. KT teisėjai yra lygūs. Yra nerašyta taisyklė, kad KT pirmininkauti siūlomas teisėjas, kuris teisme bent jau trejetą metų yra padirbęs, nes juk reikia įsipiešti į procesą, į procedūras, tai ir šiuo atveju taisyklė nėra laužoma – siūlomas žmogus, kuris dirba KT jau kurį laiką.

Aišku, susiklostė tokia situacija, kad vadovauti galėtų mažiau negu dvejus metus. Bet ir čia nematau problemos – po dvejų metų, manau, operatyviai, greitai bus paskirti kiti teisėjai, kitas pirmininkas“, – komentavo S. Šedbaras.

TTK pirmininkas ragino nesureikšminti KT pirmininko vaidmens pačiame teisme. Pasak S. Šedbaro, net jei ir žmogus dažniau turi kitokią nuomonę negu likusieji teisėjai, tai nereiškia, kad būtent vadovo nuomonė dominuos teisme.

Yra nerašyta taisyklė, kad KT pirmininkauti siūlomas teisėjas, kuris teisme bent jau trejetą metų yra padirbęs, nes juk reikia įsipiešti į procesą, į procedūras, tai ir šiuo atveju taisyklė nėra laužoma – siūlomas žmogus, kuris dirba KT jau kurį laiką.

S. Šedbaras

„Tai (atskiroji nuomonė – LRT.lt) yra žmogaus nuomonė. [...] Tai rodo, kad vyksta diskusija, kad teismas nėra kažkoks monolitas, kad diskutuojama teisme. Jeigu nesutinki, išsakai savo argumentus. Galų gale, sakyčiau, kad tos diskusijos yra labiau skirtos mokslinei minčiai, nes KT teisėjai yra profesūra dažniausiai. Taigi nematau problemos, kad žmogus išsakė savo nuomonę, kuri skiriasi nuo kitų“, – aiškino konservatorius.

S. Šedbaras antrino J. Razmai, patvirtindamas, kad TS-LKD frakcijos susitikime su D. Jočiene kandidatė į KT pirmininkus sulaukė klausimų apie jos požiūrį į sankcijas Rusijai. Pasak TTK pirmininko, D. Jočienė pateikė nuomonę, kad KT neturėtų imtis iniciatyvos taikyti kažkokias sankcijas kitų valstybių institucijoms ar inicijuoti jas.

S. Šedbaras neslėpė, kad kandidatės į KT pirmininkus pozicija sankcijų Rusijai klausimu daliai kolegų nėra iki galo aiški. Tai esą gali turėti įtakos apsisprendimui dėl D. Jočienės slaptame balsavime.

„Ji (D. Jočienė – LRT.lt) savo poziciją pasakė, kad ne Konstitucinis Teismas turi taikyti sankcijas. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas labai teisingai pasielgė dėl vienos priežasties. Buvo Lietuvoje pasaulio Konstitucinių Teismų konferencija ir manau, kad teisingai pasielgė KT pirmininkas ir visas likęs teismas, kad nekvietė Rusijos į konferenciją, nes jie ne kartą pasirodė ne kaip Konstitucinis Teismas, o kaip Vladimiro Putino tarnai. Šitoje vietoje Konstitucinis Teismas turi būti nepriklausomas ir demonstruoti tą nepriklausomumą.

Šia prasme klausimas yra, klausimas yra ir mums visiems, gal ir man, bet tai jau yra politinis klausimas. Kiekvienas, balsuodamas slaptai, turės tai įvertinti“, – teigė parlamentaras.

S. Šedbaras neslėpė, kad vis dėlto D. Jočienės kandidatūrą parems toli gražu ne visi TS-LKD nariai.

„Tikrai bus abejojančių. Koks skaičius, sunku pasakyti, tačiau abejojančių tikrai bus. Bijau, kad tai gali būti ne vienetais skaičiuojamas skaičius“, – akcentavo jis.

Liberalai neslepia balsuosiantys skirtingai

Valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio – frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad frakcija susitiko su kandidate į KT pirmininkus. Jo teigimu, jau dabar akivaizdu, kad kolegų nuomonės, balsuojant dėl D. Jočienės, išsiskirs.

„Akivaizdžiai matau, kad bus skirtingas balsavimas. Tuo labiau mes ir neformulavome bendros frakcijos pozicijos. [...] Bus skirtingas balsavimas, o kuri dalis bus mažesnė, kuri bus didesnė, atsiprašau, nežinau“, – LRT.lt sakė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas neslepė, kad daliai kolegų kilo abejonių dėl D. Jočienės požiūrio į Rusiją.

„Matyt, buvo klausimų dėl labai mažos likusios (vadovavimo KT – LRT.lt) trukmės, dėl vertybinių daykų, tai yra dėl santykių su Rusija, Baltarusija. Tai tikrai nėra patvirtinti dalykai, pagrįsti faktai. Buvo ir tokių klausimų. Kiekvienas Seimo narys turi teisę turėti visokių abejonių arba net nesiklausęs, gali pasakyti: „aš balsuosius už arba aš balsuosiu prieš, nes nepatinka ir viskas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kita valdančiosios koalicijos dalis – Laisvės frakcija – taip pat neužtikrinti dėl D. Jočienės kandidatūros. Kaip LRT.lt teigė Laisvės frakcijos parlamente seniūnės pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius, frakcijos susitikimo su kandidate į KT pirmininkus metu daugiausia kalbėta apie žmogaus teises.

„Kalbėjome apie tai, kad gerbiama teisėja pasižymi tendencija pareikšti atskirąsias nuomones, priimant sprendimus tiek EŽTT kontekste, tiek ir KT. Teismo pirmininko prerogatyva vis tiek yra telkti konsensusą KT, tai mes klausėme, ar polinkis į atskirąją nuomonę jai bus kliūtis, ar privalumas“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Anot jo, D. Jočienės pozicija dėl partnerystės suderinamumo su Konstitucija Laisvės frakciją tenkina.

„D. Jočienė teigė, kad būtina Lietuvoje sureguliuoti partnerystės teisinius santykius, o tie santykiai vienareikšmiškai turi apimti ir tos pačios lyties poras. Ji taip atsakė į klausimą, remdamasi savo ankstesniais sprendimais“, – prisiminė parlamentaras.

D. Jočienė teigė, kad būtina Lietuvoje sureguliuoti partnerystės teisinius santykius, o tie santykiai vienareikšmiškai turi apimti ir tos pačios lyties poras.

T. V. Raskevičius

Vis dėlto T. V. Raskevičius teigė negalintis patvirtinti, kad D. Jočienė sulauks Laisvės frakcijos paramos.

„Mūsų frakcija visus kandidatus vertina laisvės dvasia“, – sakė Seimo narys.

„Valstiečiai“ ir socdemai tiki, kad Jočienei pasiseks

Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė LRT.lt tvirtino teigiamai vertinanti D. Jočienės kandidatūrą į KT pirmininkus.

„Tai yra viena iš KT teisėjų, kuri turi didžiausią patirtį tiek KT teisme, tiek ir kituose teismuose. Nepamirškime, kad ponia D. Jočienė buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, o tai yra milžiniška patirtis. Šiuo atveju dėl kvalifikacijos jokių abejonių man nekyla, dėl reputacijos – taip pat“, – pabrėžė TTK narė.

A. Širinskienė neslėpė, kad jai kritika D. Jočienei dėl to, kad ši, jei būtų patvirtinta KT pirmininke, teismui vadovautų tik mažiau nei dvejus metus, skamba keistai.

„Man tikrai atrodytų didesnė problema matyti žmogų, kuris neturi jokios patirties, tarkime, ką tik paskirtas į KT teisėjus ir tampa pirmininku. Tas būtų keista. D. Jočienė juk žino teismo virtuvę.

Žinant, kad KT pirmininko kadencija yra didžiulė, tai šiuo atveju gal ir yra privalumas, kad pirmininkai dažniau rotuosis, nesuaugs su postu ar pareigomis. Nematau dažnesnės rotacijos kaip kažkokio minuso. Juo labiau, kad kažkokių ilgalaikių reformų iš KT niekas nesitiki. Tikisi, kad bylos bus operatyviai nagrinėjamos, kad pirmininkas užtikrins darbo tvarką ir tam užtikrinimui reikia daugiau patirties, o ne labai ilgo darbo pirmininko poste. Tą patirtį ponia D. Jočienė turi“, – dėstė A. Širinskienė.

„Valstietė“ teigė nesuprantanti priekaištų D. Jočienei ir dėl jos pozicijos sankcijų Rusijai klausimu. Anot A. Širinskienės, teisėjai tokiais klausimais komentuoti iš viso neturėtų.

„Mano galva, teisėjai turėtų nekomentuoti tokių dalykų. Paprastai to laikomąsi ne tik Lietuvos, bet ir kituose Konstituciniuose Teismuose. [...]

Sankcijos irgi gali tapti bylos objektu, jeigu kažkokie subjektai pasiskųstų. Gali Seimas kreiptis, gali būti individualus skundas. Teisėjui vis dėlto normaliose, civilizuotose Europos valstybėse – nekalbu apie Baltarusiją – keliami tam tikri kriterijai, kad jis turėtų susilaikyti nuo komentarų“, – dėstė A. Širinskienė.

Ji vis dėlto teigė negalinti pasakyti, ar visi LVŽS frakcijos nariai palaikys D. Jočienės kandidatūrą į KT pirmininkus, tačiau pabrėžė tikinti, kad teisėjai pasiseks.

„Kai žmonės slaptai balsuoja, tai kažką prognozuoti sunku, bet tikiuosi, kad parama bus. Juo labiau, kad teismui reikia pradėti dirbti su nuolatiniu pirmininku“, – komentavo „valstietė“.

Socdemų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas ketvirtadienį po frakcijos susitikimo su D. Jočiene sakė, kad socialdemokratai kandidatės atžvilgiu nusiteikę pozityviai. Tiesa, garantuotos paramos jai parlamentaras nedrįso pažadėti.

„Yra geranoriškas nusiteikimas jos atžvilgiu, bet kadangi bus slaptas balsavimas, tai nežinau, negaliu įlįsti į kiekvieno Seimo nario sielos kertelę, juo labiau, kad yra laisvas mandatas. Bet tikėčiau, kad ji turėtų tapti KT pirmininke“, – tvirtino A. Sysas.

Jis tvirtino, kad socdemai turi priekaištų kandidatei į KT pirmininkus dėl potencialiai trumpos kadencijos šiose pareigose. Anot jo, frakcijoje kilo abejonių ir dėl D. Jočienės požiūrio į Rusijos vykdomą politiką. Vis dėlto A. Sysas kartojo tikintis, kad teisėja bus paskirta KT pirmininke.

„Taip, laikas per trumpas. Nukando D. Žalimas jai visus metus, bet ką padarysi. Ji supranta, kur eina, supranta, ką daro. Tai yra tikrai žmogus, turintis patirties. O Maskvos ranka mūsų gyvenime kasdien jaučiama vis tiek“, – aiškino socdemų frakcijos seniūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.