Lietuvoje

2021.06.16 15:19

Vyriausybė Seimui teikia Referendumo konstitucinį įstatymą

Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2021.06.16 15:19

Vyriausybė trečiadienį pritarė Referendumo konstitucinio įstatymo svarstymui Seime.

Kaip nurodo Teisingumo ministerija, įstatymas parengtas po pernai liepą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo.

Teismas tuomet paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis.

Pernykštis KT nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas šių metų liepos 1 dieną, nuo tos datos nustos galioti dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas ir Lietuvoje nebus galima inicijuoti referendumo.

Kaip Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, įstatymo pagrindą sudaro galiojančio Referendumo įstatymo nuostatos.

„Daugumos (nuostatų) nesiūloma keisti, nes užtikriname ir tvarią teisėkūrą. Juolab, kad referendumai, manytina, veikia neblogai, bet kartu yra tam tikrų pakeitimų“, – kalbėjo ministrė.

Projekte atsiranda nuostatos, susijusios su karantino ir panašiomis situacijomis, todėl siūloma nustatyti, kad ekstremalios situacijos ar karantino atveju, kai nustatomi kokie nors ribojimai, balsuojantieji aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, įrengiamos papildomos balsavo patalpos apylinkėse, turinčiose daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų. Saviizoliacijoje esantiems rinkėjams numatoma galimybė balsuoti namuose.

Siekiant užtikrinti referendumų skaidrumą ir viešumą, siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, nurodant papirkimo asmenų duomenis.

Patikslintos nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo teksto kokybišką parengimą, numatant, kad grupės pateiktam referendumo sprendimo tekstui parengti teisinę pagalbą teikia Seimo kanceliarija.

Taip pat numatyta galimybė ateityje referendumus vykdyti internetiniu balsavimu.

„Šios nuostatos įsigaliojimas yra siejamas su įstatymo, reglamentuojančiu balsavimą internetu, įsigaliojimą. Kitaip tariant, jeigu Seimas nuspręstų, kad toks įstatymas atsiranda, atitinkamai ir referendumas galėtų vykti internetiniu būdu“, – kalbėjo ministrė.

Priešingu atveju ši nuostata bus negaliojanti.

Ministrė sakė, kad projekte išlieka galimybė parašus referendumui rinkti elektroniniu būdu. Tuo metu į referendumo kartelės mažinimo siūlymą atsižvelgta nebuvo.

„Buvo girdėti pasiūlymų dėl referendumo kartelės mažinimo. Tai atkreipsiu dėmesį, kad rinkėjų sąrašuose esančių piliečių pokytis nėra toks drastiškas, kitaip sakant, nelabai pastebimas. Jeigu žiūrėtume, pavyzdžiui, į Latvijos pavyzdį, tai ne mažiau kaip 10 proc. rinkimo teisę turinčių piliečių gali inicijuoti referendumą. Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos pavyzdį, tai šiandien nustatyta 300 tūkst. asmenų kartelė sudaro net 12 procentų. Tai manytina, kad tokiam pokyčiui pagrįstumo nebūtų“, – sakė ji.

Į KT dėl Referendumo įstatymo kreipėsi grupė Seimo narių argumentuodami, kad įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis, tai yra už jį turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, o pakeisti jau galėtų ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių.

Toks reikalavimas dėl konstitucinių įstatymų priėmimo įtvirtintas Konstitucijoje.

2018 metais priimant naują šio įstatymo redakciją taikyta įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – įstatymas priimtas Seimo narių balsų dauguma, esant kvorumui. Už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo du, 18 susilaikė. Įstatymas priimtas tuometinių valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių balsais.

„Turbūt viso šito galėjo nebūti, jeigu anas Seimas nebūtų nusprendęs gudrauti ir priiminėti ne konstitucinio įstatymo naują redakciją, o paprasto įstatymo. Buvo akivaizdu, kad ši problema kils. Aišku, gal KT paliktas laikas įgyvendinimui nebūtinai buvo visiškai optimalus, turint mintyje rinkimus, bet manau, kad ministerija dirba, projektą teikiame Seimui. Jeigu kitų nuomonių nėra, ir tikiuosi, kad Seimas galės jį apsvarstyti ir jau priimti tvarkingai kaip priklauso“, – posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubos pilietybės įteisinimui. Įstatymas buvo priimtas 2018 metų gruodį.

Dauguma įstatymo pakeitimų tuomet suderino referendumo organizavimo procedūras su nustatyta bendra rinkimų tvarka, taip pat sudarė galimybę šalia tradicinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.