captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos politikos komentatoriai apie D. Trumpo pareiškimą: Reaganas kape apsiverstų

Ketvirtadienį dienraštyje „The New York Times“ paskelbtas interviu su respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą Donaldu Trumpu tapo signalu Baltijos valstybėms. Į Baltuosius rūmus nusitaikęs verslininkas pareiškė, kad Rusijos agresijos atveju suteiktų pagalbą tik toms NATO sąjungininkėms, kurios vykdė savo įsipareigojimus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tai jau ne pirmas kartas, kai D.Trumpas pabrėžia, kad JAV vidaus politika ir interesai bus aukščiau už įsipareigojimus sąjungininkėms.

Ekspertų teigimu, tokie kandidato į JAV prezidento postą pasisakymai yra jo asmeninė nuomonė, į kurią nederėtų žvelgti pernelyg rimtai.

L. Kojala: Reakcija iš mūsų pusės nebūtų naudinga

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala teigė, kad geriausias atsakas būtų kryptingo kontakto su D.Trumpo komanda paieška.

 „Žinau, kad buvo kalbamasi su jam artimais žmonėmis, mūsų diplomatai tai bandė daryti ir gavo patikinimus, kad (pasisakymai) yra rinkimų kampanijos dalis. Reakcija iš mūsų pusės nebūtų naudinga. Manau, kad mūsų vadovai laikysis pozicijos, kad reikia laukti rinkimų rezultatų ir tada dirbti su tuo, kuris laimės rinkimus“, – pabrėžė jis.

„Bėda yra ta, kad Trumpas nėra politikas, kuris turėtų aiškiai apibrėžtą komandą, kuria pasitikėtų. Nėra žmonių, su kuriais Lietuvos atstovai tiesiogiai galėtų kalbėtis jau dabar“, – sakė L. Kojala, primindamas, kad D.Trumpas užsienio politikoje daugiausiai remiasi savo „geromis smegenimis“.

Politologo teigimu, D. Trumpo pasisakymai menkai atspindi respublikonų partijos poziciją.

„Apskritai, sunku jį laikyti respublikonų partijos dalimi, nes jis niekada nebuvo vienos iš jos krypčių ar ideologijos atstovas.

Kita vertus, jei vertintume partijos raidos perspektyvą, tai visada matėme vieną respublikonų partijos dalį, kuri labiau pritardavo izoliacionistinėms idėjoms, tarkime Randas Paulas, kurie kalbėjo apie tai, kad amerikiečiai tikrai turėtų mažinti įsipareigojimus, turi per daug vidaus problemų, yra per daug ekspansionistiniai, pamiršta savo pačių žmones. Ši idėjinė linija nebuvo stipri, bet visada turėjo savo atstovavimą“, – teigė politologas.

L.Kojala nesureikšmina plojimų, skambančių D. Trumpui respublikonų suvažiavime Klivlande. Jo manymu, tai yra galimybė pademonstruoti vienybę ir D.Trumpo komanda daro viską, kad sudarytų tokios vienybės įspūdį.

„Nežinia, kiek ta vienybė išties egzistuoja. Matėme ir Tedo Cruzo kalbą, kurioje jis aiškiai atsisakė išreikšti paramą Trumpui, tai, matyt, ir to nepavyksta padaryti. Tad tai nėra mąstymo kryptis, kurią galėtume vadinti respublikoniška“, – kalbėdamas apie D.Trumpo ir partijos pozicijos vieningumą, minėjo ekspertas.

RESC vadovas pabrėžė, kad daryti aiškių išvadų iš D.Trumpo pareiškimų nereikėtų, nes jie labiau primena atskirus fragmentus.

„Jie labiau susiję su kažkokiais savaitės ar dienų įvykiais ar emocija, o ne kažkokia kryptinga linija. Pavyzdžiui, jei kalbame apie Turkiją ir nesikišimą, ar tai ženklas Rusijai – jis pasakytų viską taip pat, bet kaip tai virstų politika, negalėtume vertinti. Paradoksalu tai, kad jo pareiškimas skamba taip, kaip 9-jame dešimtmetyje kalbėjo Zbigniewas Brzezinskis. Kai įvyko perversmas Turkijoje, jis irgi sakė, kad neturėtume kištis, mokyti Turkijos, kad ji sprendžia savo vidaus problemas“, – priminė L. Kojala.

„Manau, kad toks D.Trumpo pareiškimas nesąmoningai atspindi strateginę JAV politikos kryptį, kad Turkija yra be galo svarbi sąjungininkė ir be jos mums nepavyks išspręsti visų problemų. Todėl ir ta kritika dėl režimo veiksmų visada būna tokia subalansuota – ieškanti balanso tarp demokratinių vertybių gynimo ir kartu supratimo, kad be Turkijos spręsti Vidurio Rytų problemų nepavyktų taip sėkmingai“, – sakė politologas.

Jo teigimu, D.Trumpo pozicija po šio partijos suvažiavimo nesustiprės. „Jis bando teigti, kad respublikonas kandidatas yra tikrai geriau nei dar keturi ar aštuoni metai demokratų valdymo. Šis žaidimas emocijomis gal šiek tiek pasitarnaus partijos sutelkimui, bet yra tam tikras segmentas partijos narių, kurie balsuos už Clinton arba išvis nebalsuos, kad nebūtų išrinktas Trumpas. Abejoju, ar jo žinutės, suvažiavimo pompastika, žmonos pasisakymas ar užsienio politikos komentarai galėtų tą 20-25 proc. partijos narių priversti persigalvoti ir visgi palaikyti Trumpą“, – darė išvadą L. Kojala.

K. Girnius: Atsakas turėtų būti tyli diplomatija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius pabrėžė, kad Baltijos valstybėms reikėtų praleisti šį D.Trumpo komentarą negirdomis, mat bet kokia reakcija tik dar labiau paveiktų kandidatą į JAV prezidento postą.

„Atsakas turėtų būti tyli diplomatija. Ką reikėtų daryti, tai paveikti pačius respublikonus, kad jie ragintų Trumpą pergalvoti savo nuomonę. Jei staiga Baltijos šalys iššoks ir sakys, kad mes norime, kad Trumpas darytų kitaip, tai padėties nepagerins“, – sakė K. Girnius.

„Respublikonai istoriškai buvo labiausiai antikomunistiška partija Amerikoje, jie labiausiai reikalavo didinti išlaidas gynybai. Išeiviai iš Baltijos valstybių palaikė būtent respublikonus, nes manė, kad jie palaiko kiečiausią užsienio politiką. Nemažai naujosios krypties konservatorių irgi yra respublikonai, tad Trumpas yra išimtis. Ta izoliacinė politika nėra įsigalėjusi. Čia yra vienas žmogus, kuris neturi didesnės patirties ir kartais nusišneka“, – darė išvadą politologas.

„Reikia prisiminti, kad prieš kokius tris, keturis mėnesius jis pasiūlė, kad Japonija ir Pietų Korėja įsigytų branduolinius ginklus ir pačios apsigintų. Dabar nuo to atsiribojo, nes jam, matyt, kažkas paaiškino, kad pasaulis netampa saugesnis, jei jame atsiranda daugiau branduolinių valstybių. Manau, kad ir šituo klausimu galima paveikti jo nuomonę. Tai nėra nukreipta prieš NATO ar Baltijos šalis, tai labiau įsitikinimas, kad daugelis šalių išnaudoja JAV ekonomine, karine prasme ir tai turi liautis, o NATO tai tik pavyzdys“, – pažymėjo jis.

K.Girnius priminė, kad D.Trumpo nusišnekėjimai neatėmė jo populiarumo nei vienoje rinkimų stadijoje.

„Trumpas yra nemėgstamas, bet taip pat nemėgstama yra ir Hillary Clinton. Niekada istorijoje nebuvo taip, kad susitiktų du nemėgstamiausi kandidatai. Daugelis žmonių balsuos prieš Trumpą ar prieš Clinton, tad klausimas toks – kas sugebės mobilizuoti daugiau savo rinkėjų“, – sakė politologas.

Jo manymu, trečiosios partijos atstovai pavėlavo reaguoti, nemanydami, kad situacija respublikonų ir demokratų partijose bus tokia sudėtinga.

„Daugelis žmonių metų pradžioje, kai buvo galima sukurti trečiąją partiją, tarkime buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas galvojo kandidatuoti, delsė ir kai buvo galima registruoti kandidatūrą, jau buvo per vėlu. Tad daugiau žiūrima ne į trečiąsias partijas, o tikimasi, kad tos dvi partijos keisis iš vidaus“, – pažymėjo K. Girnius.

„Ilgą laiką buvo laukiama, kad Trumpas žlugs. O dėl Clinton, tai patys demokratai gali gailėtis. Jei jie būtų išrinkę Bideną ar kokį kitą kandidatą, tai būtų lengvai laimėję rinkimus, bet jie jautėsi skolingi Clinton“, – teigė ekspertas.

L. Donskis: Kovingo politikos analfabeto reakcija

Filosofas, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras Leonidas Donskis patikino, kad Lietuva gali ramiai sutikti tokius pareiškimus.

„Tai yra žmogus, kuris dalyvauja savo rinkimų kampanijoje ir niekaip nėra atsakingas už JAV tarptautinius susitarimus, įsipareigojimus Aljansui. Jo nuomonė yra kandidato retorika. Jei kalba eitų apie ką tik išrinkto prezidento nuomonę, kuri galėtų revizuoti tarptautinius dokumentus ir įsipareigojimus, mes turėtume skubiai siųsti diplomatines žinias. Dabar mes tiesiog reaguotume į kandidato, apie kurį turime savo nuomonę, poziciją. Jei jis, neduok Dieve, taptų Amerikos prezidentu, tada bendrauti tektų kitaip, gerbiant Amerikos piliečių politinę valią“, – pastebėjo L. Donskis.

Filosofas teigė, kad ji stebina nebent D.Trumpo nuoseklumas ir kartojami tie patys užsienio politikos teiginiai.

„Į NATO jis žvelgia vadybininko akimis. Lygiai taip pat jis žiūri ir toliau. Tai siunčiama žinia JAV politikos elitui, NATO administracijai, Amerikos gynybos personalui, kad šis žmogus nesuvokia, kas yra NATO. Tai ūkvedžio žvilgsnis – jei moki du procentus, tai lyg ir padarei namų darbus. Įsivaizduokite, iki kokio absurdo yra nusikalbėta, jei ketinama pradėti žiūrėti ekonominius rodiklius realios karinės grėsmės situacijoje. Jau vien tai rodo šio žmogaus neadekvatumą“, – sakė L. Donskis.

„Jei įvyktų tokia nelaimė ir taip mąstantis žmogus taptų JAV prezidentu, būtų įjungti visi saugikliai, iniciatyvą perimtų ekspertai, nes Amerika netekti NATO, mano supratimu, nenori taip pat, kaip mes nenorime netekti Aljanso teikiamo saugumo“, – prognozavo jis.

D.Trumpo pasisakymą L. Donskis tiesiai šviesiai vadina „kovingo politikos analfabeto reakcija“.

„Tokių politikų yra daug visame pasaulyje. Rinkimų taktika konstruojama ne į politiką išmanantį žmogų, o į nepatenkintą status quo žmogų. Tas nepatenkintas žmogus žiūri į Trumpą kaip į kandidatą, kuris sako: Amerika visų pirma. Jis kalba apie naudingus ir nenaudingus sprendimus. 800 milijardų JAV dolerių, naudojamų užsienio valstybių gynybai, jam atrodo ekonominis absurdas. Kitaip tariant, šis žmogus matuoja dalykus, kurie nėra ekonomiškai išmatuojami, o toks supaprastintas požiūris natūraliai sulaukia palaikymo“, – teigė L.Donskis, pabrėždamas, kad rinkimų kovoje dar gali laukti daug absurdiškų pasisakymų.

Filosofo teigimu, alternatyvos politinėje erdvėje trūkumas byloja apie amerikiečių visuomenės pasimetimą.

„Donaldo Trumpo tapimas respublikonų kandidatu byloja apie gilią partijos krizę. Ne mano reikalas naujiesiems konservatoriams skaityti paskaitas ar auklėti, bet man atrodo, kad net Tedo Cruzo pasisakymas rodo, kad nėra jokio partinio solidarumo. Šitie žmonės supranta, kad tai yra politinė katastrofa partijoje. Man atrodo, kad kape apsiverstų Ronaldas Reaganas ir panašūs respublikonų prezidentai“, – teigė jis.

„Tai, kad neatsirado kito žmogaus, kuris būtų priimtinas, būtų paskutinės minutės kandidatas – tai didelis simptomas. O Clinton ir demokratų problema ta, kad amerikiečiai nemėgsta dinastijų. Hillary yra buvusio šalies lyderio žmona, buvusi valstybės sekretorė, dirbusi su Obama, įsivėlusi į elektroninio pašto skandalą. Ji pasiekė ne tokią lengvą pergalę prieš Bernie Sandersą, teko įdėti daug pinigų ir pastangų, todėl niekas dabar nepuls naikinti jos kaip kandidatės, kuri turi vesti į pergalę. Viltis ta, kad demokratai vieningiau palaikys partijos viduje Clinton, nei respublikonai Trumpą“, – dėstė L. Donskis, pabrėždamas, kad demokratai turės ir didesnį finansinį palaikymą.

„Daug ką lems ir rinkėjų aktyvumas. Mano viltis, kad afroamerikiečių, moterų ir imigrantų balsai bus lemtingi ir jeigu jie balsuos, tai Trumpas šansų neturės. Jis šias socialines grupes atstūmė kampanijos metu. Vis dėlto, šėtonas slypi detalėse, tad klausimas, ar jie ateis balsuoti, išlieka“, – sakė filosofas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...