Kaistanti atmosfera pasienyje su Baltarusija – iš arti: migrantai su kūdikiais ant rankų beldžiasi į vietinių namus

Gytis Pankūnas, Justinas Stacevičius, LRT.lt
2021.06.16 05:30

Ir šiandien, ir rytoj, ir po mėnesio bus tų migrantų, sako Ignalinos rajone esančios Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai. Anot jų, situacija šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra eilinė – padidėjus migrantų srautams, patruliuoti prie sienos reikia intensyviau, tačiau be papildomos įrangos tai primena loteriją. Vis dėlto Tverečiaus užkardos pasieniečiai nesikremta ir kliaujasi vietiniais – būtent jie praneša, kai vidurnaktį į namus pasibeldžia lietuviškai nekalbantys atėjūnai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus užkardos pasieniečiai dirba labiausiai į rytus nutolusiame Lietuvos pakraštyje. Ignalinos rajone Tverečiaus užkardos pareigūnai saugo daugiau negu 52 kilometrus Lietuvos sienos su Baltarusija.

Atvykus į užkardą pasigirsta garsus varlių kvarkimas. Pasidairius aplink, galima pamatyti ne vieną kūdrą, tvenkinį. Pažvelgus toliau – miškai, pelkėtos teritorijos.

Trūkstant modernių technologijų, į pagalbą ateina gamta

„Pas mus uodai ne tokie kaip mieste. Kandžioja agresyviau“, – linksmai LRT.lt komandą Tverečiaus užkardoje pasitiko šios užkardos specialistas Arvydas Vilkaitis.

Pasienietis Arvydas Vilkaitis teigia nebijantis Aliaksandro Lukašenkos grasinimų Lietuvai
Pasienietis Arvydas Vilkaitis teigia nebijantis Aliaksandro Lukašenkos grasinimų Lietuvai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pasienietis pasakojo, kad dalis valstybės sienos, kurią turi saugoti Tverečiaus užkardos pareigūnai, yra padengta segmentine tvora, įrengtos signalizacinės sistemos, kameros, tačiau didžioji dalis sienos nėra kontroliuojama naujausiomis technologijomis, tad ją saugoti reikia fiziškai patruliuojant pareigūnams.

„Tvora per sieną driekiasi tik 4–5 kilometrus. Vieninteliu barjeru lieka Dysnos upė“, – teigia A. Vilkaitis.

Kaip pasakojo Vilniaus pasienio bendruomenės pareigūnė Tamara Vilkoitienė, nors Dysna yra tapusi gamtiniu barjeru tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kirsti sieną per ją nėra sudėtinga.

„Upę pereiti nėra sudėtinga, nes vasarą Dysna nuslūgsta, kai kur vandens lygis siekia kelius. Upė nėra srauni“, – kalbėjo pareigūnė.

Tverečiaus užkardos pasienietė Tamara Vilkoitienė pripažįsta, kad kai kurios migrantų istorijos sugraudina
Tverečiaus užkardos pasienietė Tamara Vilkoitienė pripažįsta, kad kai kurios migrantų istorijos sugraudina / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Anot pasieniečių, sienos apžiūrą ir kontrolę apsunkina ir tai, kad Tverečiaus užkardoje nėra kontrolinės pėdsakų juostos – smėliu padengtos atkarpos, kurioje būtų matomi pėdsakai. Vis dėlto pasieniečiai, ieškodami migrantų ar kontrabandininkų pėdsakų, pasitelkia kitas gudrybes.

„Kontrolės pėdsakų juostos su smėliu, kur akivaizdžiai būtų matomi pėdsakai, mes neturime, bet dirbame kitu būdu. Kodėl būtent ryte vykdoma sienos apžiūra? Pėdsakus galime pamatyti, kai ant žolės anksti ryte nugula rasa.

Be to, ties valstybės sienos juosta specialiai nepjauname žolės, paliekame ją aukštą, siekiančią juosmenį, kad kam nors per ją perėjus matytume ruožus“, – aiškino pasienietė T. Vilkoitienė.

Vis dėlto, pasak A. Vilkaičio, net ir šios priemonės negali apsaugoti nuo į Lietuvą iš Baltarusijos pusės plūstančių migrantų.

„Ruožas yra daugiau negu 52 kilometrų ilgio. Pavyzdžiui, šiąnakt dirba penki pareigūnai ir jie turi uždengti visą tą plotą. Įsivaizduokite, eini palei sieną, o tau už nugaros gali kas nors praeiti“, – tvirtino pasienietis.

„Be iš anksto žinomos informacijos ar signalizacinių sistemų migrantų gaudymas patruliuojant prilygsta loterijai. Nebent nuo Baltarusijos atsitvertume Berlyno siena“, – juokėsi A. Vilkaitis.

Tverečiaus užkardos pasieniečiai dirba labiausiai į rytus nutolusiame Lietuvos pakraštyje
Tverečiaus užkardos pasieniečiai dirba labiausiai į rytus nutolusiame Lietuvos pakraštyje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Didžiausia pagalba – vietos gyventojų supratimas ir teikiama informacija

Iš Tverečiaus užkardos mikroautobusu pajudame link pasienio kontrolės punkto. Čia kartu su pasieniečiais darbuojasi ir muitininkai, kurie tikrina į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuojančias transporto priemones.

„Žiūrim, klausom, ar kas viduje nekvėpuoja“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė vilkiką su baltarusiškais numeriais tikrinantis muitininkas.

Pareigūnas mažu plaktuku stuksena į sunkvežimio degalų baką, padangas, kabiną, priekabą.

„Kolega tikrina, ar nėra neplanuotų krovinių“, – muitininko veiksmus paaiškino pasienietis A. Vilkaitis.

Iš kontrolės punkto VSAT visureigiu pajudame link pasienio su Baltarusija. Važiuojant pro vaiduoklių miestą primenančią Didžiasalio gyvenvietę, A. Vilkaitis, kuris vadovauja pasieniečių pamainai, per raciją gauna pranešimą iš kolegų apie įtartiną visureigį, važinėjantį pasienio ruože.

„Važiuoju, netrukus būsiu vietoje“, – trumpai į pranešimą reagavo pasienietis.

VSAT pareigūnų darbe rūkas nėra naujiena, tad vairuoti tokiomis sąlygomis išmokti būtina
VSAT pareigūnų darbe rūkas nėra naujiena, tad vairuoti tokiomis sąlygomis išmokti būtina / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Didžioji dalis Tverečiaus užkardos sienos nėra padengta moderniomis technologijomis, tad pasieniečiams ją saugoti reikia patruliuojant fiziškai
Didžioji dalis Tverečiaus užkardos sienos nėra padengta moderniomis technologijomis, tad pasieniečiams ją saugoti reikia patruliuojant fiziškai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pasieniečiai pasakoja, kad kartais išalkę, pavargę migrantai patys pasirodo pareigūnams
Pasieniečiai pasakoja, kad kartais išalkę, pavargę migrantai patys pasirodo pareigūnams / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Nepaisant kelią paskandinusio tiršto rūko, A. Vilkaitis spustelėjo VSAT visureigio akceleratorių ir vos po kelių minučių atsidūrėme prie įtarimą sukėlusios transporto priemonės – jokių pažeidimų, po pasienio ruožą važinėjo gamtininkai, stebintys paukščius.

Galiausiai, važinėdami miško, pievų keliukais tarp Ignalinos rajone esančių gyvenviečių, pasiekėme A. Vilkaičio kolegas pasieniečius, kurie stebėjo atvirą rūke paskendusį lauką – valstybės sienos atkarpą, kuri nėra kontroliuojama jokiomis moderniomis technologijomis.

„Naudojame termovizorius, naktinio matymo prietaisus“, – apie savo įrangą pasakojo pasieniečiai.

Vis dėlto šie prietaisai nėra pagrindinė priemonė, padedanti susekti į Lietuvą plūstančius migrantus. Tad kokiu būdu pareigūnams pavyksta sulaikyti neteisėtai sieną kertančius migrantus? Pasienietė T. Vilkoitienė tikina, kad didžiausi užkardos padėjėjai yra vietos gyventojai.

„Migrantams „kelionės organizatoriai“, kirtus sieną, pasako: „Jūs sėdėkite miške, jūsų atvažiuos.“ Bet kiek gali miške išsėdėti? Uodai sugelia. Tada migrantai eina pas vietos gyventojus. Užkarda labai bendradarbiauja su vietos gyventojais. Nuolat vykdoma prevencija, važinėjame pas juos. Aiškiname jiems, sakome: „Jei pamatysite ne savo kaimyną, tamsesnio gymio, visą laiką mums skambinkite.“

Pasieniečiai naktį turi būti ypatingai atidūs, mat, anot A. Vilkaičio, neteisėtas sienos kirtimas gali įvykti tiesiog už nugaros
Pasieniečiai naktį turi būti ypatingai atidūs, mat, anot A. Vilkaičio, neteisėtas sienos kirtimas gali įvykti tiesiog už nugaros / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
VSAT pareigūnai, saugodami Lietuvos sieną, fiksuodami pažeidimus, pasitelkia ir naktinio stebėjimo įrangą, termovizorius
VSAT pareigūnai, saugodami Lietuvos sieną, fiksuodami pažeidimus, pasitelkia ir naktinio stebėjimo įrangą, termovizorius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Kaip teigė pasienietis Arvydas Vilkaitis, pastaruoju metu pasienio ruože sustiprinta transporto priemonių patikra
Kaip teigė pasienietis Arvydas Vilkaitis, pastaruoju metu pasienio ruože sustiprinta transporto priemonių patikra / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Mūsų pastangos pasiteisina – vietos gyventojai suinteresuoti mums pranešti apie migrantus. Vietiniai juk nežino, nepažįsta sieną kertančių žmonių. Jis pasibels naktį į duris, paprašys vandens, bet tu juk nežinai, ką jis tau gali padaryti. Daugiausia čia gyvena senyvo amžiaus žmonės, dažniausiai vienišos močiutės vienkiemiuose. Aišku, mūsų pasienio ruože atvejų, kad migrantai užpultų vietinius, nebuvo“, – pasakojo pasienietė.

A. Vilkaitis, paklaustas, ar migrantai, pamatę pareigūnus arba supratę, kad apie juos pranešta, mėgina bėgti, teigė, jog būta įvairių situacijų.

„Tie, kurie nori prieglobsčio Lietuvoje, nebėga. Kiti, kurie nori keliauti dar toliau į Vakarus, bėga nuo mūsų. Tokiems žmonėms Lietuva – ne galutinis kelionės taškas. Dažniausiai jie keliauja į Vokietiją ar dar toliau“, – teigė VSAT pareigūnas.

Tarp sulaikytųjų – šeimos su mažais vaikais

Neteisėtai sieną kirtę migrantai yra sulaikomi ir neretai, kol atliekamos visos reikalingos procedūros – dokumentų (jei tokie yra) tikrinimas, apklausos, vertėjų paieška – gyvena užkardos, kurios ribose yra sulaikomi, patalpose.

Pasienietis Arvydas Vilkaitis grįžta į Tverečiaus užkardą
Pasienietis Arvydas Vilkaitis grįžta į Tverečiaus užkardą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Tverečiaus pasienio užkarda. Pareigūnas Arvydas Vilkaitis planuoja naktinės pamainos darbus
Tverečiaus pasienio užkarda. Pareigūnas Arvydas Vilkaitis planuoja naktinės pamainos darbus / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Kaip pasakojo A. Vilkaitis, neteisėtų migrantų, sulaikomų Tverečiaus užkardos ribose, kontingentas pastaruoju metu ėmė keistis. Anksčiau dažniausiai pasitaikydavo vietnamiečių, čečėnų, dabar daugėja asmenų iš Irako, Sirijos, Libijos. Anot pasieniečio, migrantų amžius yra labai įvairus. Neretai jie keliauja ir šeimomis.

„Sausį sulaikėme migrantus, kurių vienas nešė rankose mergaitę – jai nebuvo nė dvejų metukų. Buvo žiema, sniego – iki kelių“, – prisiminė pareigūnas.

Lietuvos ir Baltarusijos sienos atkarpa ties Lazinkų kaimu šiuo metu tapo vieta, kurioje dažnai sulaikomi neteisėti migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos sienos atkarpa ties Lazinkų kaimu šiuo metu tapo vieta, kurioje dažnai sulaikomi neteisėti migrantai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pasienietė T. Vilkoitienė neslėpė, kad kai kurios migrantų istorijos sujaudina ir, atrodytų, visko mačiusius pareigūnus.

„Buvo sulaikyta tadžikė. Ji buvo su aštuoniais vaikais, turėjo negalią. Pas mus užkardoje su vaikais ji gyveno apie du mėnesius. Pas šią šeimą nuolat važinėjo Raudonojo Kryžiaus atstovai, šeimai kartą per parą buvo tiekiamas maisto, higienos priemonių davinys: vanduo, riešutai, konservai, kava, arbata, muilas ir kitos priemonės. Šeimai stengėsi padėti ir užkardoje dirbančios moterys – rūbų, maisto vežėme. Labai gaila“, – atviravo pareigūnė.

„Pamenu, sulaikyti vyras, žmona, penkerių metų vaikas ir trijų mėnesių kūdikis, maitinamas krūtimi. Regis, dėl streso motinai dingo pienas. Vaikas verkė naktimis užkardoje, motina bandė jį sausainiais su vandeniu maitinti. Aš jai kitą rytą atvežiau pieno mišinėlio. Ji aiškino, kad pagal tikėjimą negali vaiko maitinti mišinėliu, kad turi maitinti tik savo pienu. Bet vėliau sutiko paimti mišinėlį“, – kita istorija pasidalijo T. Vilkoitienė.

Vedlius nustatyti nėra lengva

Švintant iš Ignalinos rajono miškų, besidriekiančių palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną, grįžtame į Tverečiaus užkardą. Dar vienas puodelis kavos ir su pasieniečiu A. Vilkaičiu pajudame prie VSAT apžvalgos bokšto. Iš devynaukščiam pastatui prilygstančio bokšto atsiveria rūke paskendęs pasienio peizažas.

Tverečiaus užkardos pasieniečiai prie valstybės sienos linijos žolės nepjauna specialiai – tai gudrybė, padedanti atpažinti neteisėtų migrantų pėdsakus
Tverečiaus užkardos pasieniečiai prie valstybės sienos linijos žolės nepjauna specialiai – tai gudrybė, padedanti atpažinti neteisėtų migrantų pėdsakus / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Vietos gyventojai yra didžiausi pasieniečių pagalbininkai. Būtent jų suteikta informacija padeda surasti neteisėtai sieną kirtusius asmenis
Vietos gyventojai yra didžiausi pasieniečių pagalbininkai. Būtent jų suteikta informacija padeda surasti neteisėtai sieną kirtusius asmenis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
VSAT pasienio ruožą stebi ir iš devynaukščiui prilygstančio bokšto
VSAT pasienio ruožą stebi ir iš devynaukščiui prilygstančio bokšto / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Išsėdėti miške tokiu metu tokiomis sąlygomis, kažkur pasislėpus, nėra lengva“, – teigė A. Vilkaitis.

Anot jo, neretai pasitaiko, kad migrantai, išalkę, sušalę, išsekę, patys išlenda iš miškų ir specialiai pasirodo pareigūnams.

„Sužinome, kad jie dvi ar tris paras sėdi miške ir laukia kažkokios „stebuklingos“ mašinos, kuri turėtų atvažiuoti ir juos pasiimti. Juk negėręs, nevalgęs nebūsi, tad anksčiau ar vėliau pats pasirodai pareigūnams“, – kalbėjo T. Vilkoitienė.

A. Vilkaitis pasakojo, kad pastaruoju metu pareigūnai įžvelgia tendenciją, jog migrantai Lietuvos sieną kerta su vedlių pagalba. Tiesa, nustatyti juos nėra lengva.

„Ypač dabar, sulaikius migrantus, vedlį išskirti sunku, nes jie neprisipažįsta. Anksčiau būdavo, kad matai čečėną ir šešiolika žemo ūgio vietnamiečių, tai jau iš karto aišku, kas yra vedlys, – kamufliažu apsirengęs barzdotas čečėnas išsiskiria iš plikų vietnamiečių būrio. Kiek teko domėtis, migrantai dažniausiai atskrenda į Rusiją, gauna darbo vizą, ten užsidirba pinigų ir susiradę vedlių per Baltarusiją keliauja į Lietuvą“, – komentavo pareigūnas.

Užlipus į devynių aukštų pastatui prilygstantį pasieniečių apžvalgos bokštą, atsiveria rūke paskendęs pasienio ruožo peizažas
Užlipus į devynių aukštų pastatui prilygstantį pasieniečių apžvalgos bokštą, atsiveria rūke paskendęs pasienio ruožo peizažas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Tverečiaus užkardos pasienietis Arvydas Vilkaitis stebi pasienio ruožą
Tverečiaus užkardos pasienietis Arvydas Vilkaitis stebi pasienio ruožą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Kodėl žmonės nutaria kirsti ne vienos valstybės sieną neteisėtai? Kas juos verčia taip elgtis? Pasieniečiai teigia, kad atsakyti į šiuos klausimus vienareikšmiškai nėra lengva.

Vieni migrantai, svarstė T. Vilkoitienė, tiesiog bėga nuo valdžios priespaudos, kurią patiria gimtinėje. Jie, pasak pasienietės, dažnai parduoda visą savo turtą ir kartu su šeima keliauja ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Moteris tikino, kad kartais Lietuva tokiems žmonėms tampa namais.

„Pamenu, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje irakietis. Jis mokėjo 14 kalbų, išmoko ir lietuviškai. Galiausiai gavo vertėjo licenciją, tapo vertėju versti iš kurdų į lietuvių kalbą. Buvo keista, kai žmogus sugrįžta dirbti į tą užkardą, kurioje buvo sulaikytas“, – pasakojo T. Vilkoitienė.

Tačiau dalis migrantų, kaip teigė A. Vilkaitis, į Lietuvą ar per Lietuvą keliauja tik dėl trumpalaikių tikslų, pavyzdžiui, gauti išmokas, išspausti kuo daugiau naudos iš šalies institucijų ir keliauti toliau į Vakarus. Pasienietis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai tokie migrantai „pamiršta“, kad moka angliškai ar rusiškai.

„Jauni vyrai apsimeta prieglobsčio prašytojais, nors akivaizdu, kad jie yra ekonominiai migrantai, jiems reikia trumpalaikės naudos... Beje, kai patogu, jie moka susikalbėti angliškai ar rusiškai, bet kai nepatogu, tada „nemoka“, – pasakojo VSAT pareigūnas.

Pasieniečiai neslepia besidžiaugiantys, kad vasarą naktys trumpėja, mat dirbti šviesiu paros metu yra lengviau
Pasieniečiai neslepia besidžiaugiantys, kad vasarą naktys trumpėja, mat dirbti šviesiu paros metu yra lengviau / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Santykiai su Baltarusijos pareigūnais pasikeitė

„Mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – gegužės pabaigoje Lietuvai pareiškė Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka.

Tverečiaus užkardos pasieniečiai teigia nesibaiminantys dėl tokių pareiškimų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ misijose dalyvavęs A. Vilkaitis teigė kasdien matęs tūkstančius migrantų, tad pareiškimai apie žmonių antplūdžius jo negąsdina.

„Patirties turime. Nėra ko bijoti“, – tvirtino jis.

Tiesa, pareigūnas pripažino, kad pastaruoju metu Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių santykiai pasikeitė.

Keitimasis informacija su kolegomis, pasak pasieniečio Arvydo Vilkaičio, yra viena svarbiausių darbo dalių VSAT
Keitimasis informacija su kolegomis, pasak pasieniečio Arvydo Vilkaičio, yra viena svarbiausių darbo dalių VSAT / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Rytinė rasa padeda pasieniečiams aptikti migrantų pėdsakus
Rytinė rasa padeda pasieniečiams aptikti migrantų pėdsakus / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Baltarusijos pasieniečių paaiškinimai, kai fiksuojame akivaizdžiai neteisėtą sienos kirtimą, juokina – esą perbėga pas mus ne migrantai, o bebrai, briedžiai, lapės. Seniau, susitikę pasienyje su Baltarusijos pareigūnais, mes pakalbėdavome. Ne apie tarnybą, bet šiaip apie gyvenimą. Dabar ir to beveik neliko. Tik pasisveikiname“, – pasakojo A. Vilkaitis.

Naktinei pamainai besibaigiant, vėl grįžtame į Tverečiaus užkardą. Pakeliui sutinkame kitą pasieniečių visureigį.

„Kolegos Puškų užkardoje naktį sulaikė grupę irakiečių“, – pranešė A. Vilkaitis.

VSAT pareigūnai neslepia, kad Baltarusijos pasieniečių elgesys smarkiai pasikeitė
VSAT pareigūnai neslepia, kad Baltarusijos pasieniečių elgesys smarkiai pasikeitė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.