Lietuvoje

2021.06.14 21:37

Viceministrė Simonaitytė apie tai, ko galime tikėtis: net jei karantinas bus naikinamas, su ribojimais dar teks gyventi

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.14 21:37

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigia – net jei karantinas bus naikinamas, su ribojimais dar teks kurį laiką gyventi. Savo ruožtu profesorius Vytautas Kasiulevičius pažymi, kad, nors galime tikėtis sąlyginai ramios vasaros, reikia rimtai žiūrėti į plintančią indiškąją koronaviruso atmainą – vienas neramių pavyzdžių – Rusijoje. „Į tuos dalykus reikia atsižvelgti, ypač vertinant tranzitą iš Rusijos teritorijos į Lietuvą“, – sako profesorius.

„Dienos tema“ – apie laisvėjantį karantiną ir tolesnį pandemijos valdymą. Laidos svečiai – sveikatos apsaugos viceministrė Ž. Simonaitytė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius V. Kasiulevičius.

Dienos tema. Simonaitytė: „karantinas“ galbūt mūsų neberibos, bet su ribojimais kurį laiką dar teks gyventi

– Ponia Simonaityte, ar gyvename paskutines karantino dienas ir jis gali būti atšauktas dar iki birželio pabaigos? Kokia situacija turi būti, kad karantinas būtų atšauktas pirma laiko?

Ž. Simonaitytė: Turbūt svarbiausias dalykas, kad mes su žodžiu „karantinas“ tapatiname turbūt visus veiklų ribojimus, gyvenimo ribojimus. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad net jeigu karantinas bus naikinamas, Vyriausybė, tikėtina, nuspręs, kad skelbiama ekstremali situacija būtent dėl kovido, ir dalis ribojimų bet kokiu atveju išliks. Pats žodis „karantinas“ galbūt mūsų neribos, bet su ribojimais, tikėtina, dar kurį laiką teks gyventi.

– Kokia situacija turi būti, kad nebūtų karantino?

Ž. Simonaitytė: Turbūt labai priklauso nuo to, kokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kiek mes norime taikyti vienų ar kitų priemonių. Tarkime, kalbant apie tas pačias pavojingas mutacijas. Kiek priemonių, ribojimų mes norime taikyti, kad tos mutacijos, netgi jei Lietuvoje situacija bus visiškai gera, nepatektų į Lietuvą, kad neišplistų ir nesukeltų pablogėjimo. Be abejo, kitas labai svarbus dalykas yra vakcinavimas. Šiuo metu beveik 42 proc. žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę. Tikrai norėtume, kad tas procentas būtų didesnis. Tad tas rodiklis irgi yra labai svarbus ir mums neramu žiūrint į Didžiąją Britaniją, kur nemaži vakcinavimo procentai, bet išplitus pavojingai mutacijai pastarosiomis savaitėmis matome labai smarkiai augantį – iš esmės tris kartus išaugusį – atvejų skaičių.

– Pone Kasiulevičiau, nebus ribojamas restoranų, kavinių, naktinių klubų, kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas. Jūsų manymu, ar mes jau esame pasiruošę tokiam atsivėrimui?

V. Kasiulevičius: Atsižvelgiant į šiandienos epideminę situaciją ir vyraujančias atmainas Lietuvoje, mes galime būti santykinai saugūs. Tai yra šią vasarą tikiuosi atvėrimų, bet turėkime galvoje, kad reikia atidžiai stebėti situaciją dėl atmainų. Pavyzdžiui, Rusijoje gana intensyviai plinta indiškoji atmaina ir sukelia nemažą protrūkį. Maskvoje savaitgalį buvo 6,7 tūkst. naujų susirgimo atvejų. Tiek atvejų ten nebuvo nuo gruodžio mėnesio. Į tuos dalykus reikia atsižvelgti, ypač vertinant tranzitą iš Rusijos teritorijos į Lietuvą.

– Ponia Simonaityte, nuo šiandien prasideda ir vaikų nuo 12 metų vakcinacija. Jeigu tėvai nenori, kad vaikas būtų skiepijamas, o pats paauglys nori, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti leidimą skiepui?

Ž. Simonaitytė: Šeimos gydytojas turėtų kreiptis į gydytojų konsiliumą – sprendimą priima ne vienareikšmiškai šeimos gydytojas, bet pagal Pacientų teisių ir žalos įstatymą tokia galimybė yra.

– Pone Kasiulevičiau, esate šeimos gydytojas. Ką darysite, jeigu į jus kreipsis 12 metų vaikas dėl skiepo?

V. Kasiulevičius: Be abejo, mes pirmiausia su to vaiko tėvais svarstysime tą klausimą ir, aišku, didžiąja dauguma atvejų šeimos gydytojai turbūt patars skiepyti, nes Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad ypač tarp vaikų smarkiai išplito indiškoji atmaina ir ji iš tiesų plinta mokyklose. Būtent todėl yra prasmė skiepyti tos amžiaus grupės vaikus.

– Bet vaikas kreipiasi į šeimos gydytoją tuo atveju, jeigu tėvai nenori, kad jis skiepytųsi. Jūs bandysite įtikinti tėvus leisti vaikui skiepytis, patys nepriimsite sprendimo?

V. Kasiulevičius: Aš manau, kad be tėvų sutikimo jokio skiepijimo gydytojai neatliks, nes vis dėlto tėvai yra atsakingi už savo vaikus. Šeimos gydytojai neatsako už vaikus tiek, kiek atsako tėvai.

– Ponia Simonaityte, tą patį sako ir teisininkai: kad už vaiką iki 14 metų visiškai atsako tėvai. Tad ar nepasmerkta žlugti ši nauja tvarka, ar nereikia jos persvarstyti?

Ž. Simonaitytė: Tvarka tikrai nenauja, ji yra seniai priimtame įstatyme ir reglamentuota mano jau minėtame įstatyme. Čia turbūt reikėtų koncentruotis ne į tuos pavienius atvejus, kurių gali atsirasti ar neatsirasti. Mes tikime, kad didžioji dalis tėvų ir vaikų norės skiepytis, norės skiepyti savo vaikus, ir tiesiog suprantame, kad efektyviausias būdas kovoti su virusu ir plintančiomis mutacijomis yra vakcinacija. Ypač jeigu mąstoma apie keliones į užsienį, apie saugesnes atostogas, tai tie tėvai, kurie gali paskiepyti savo vaikus, gali jiems užtikrinti saugesnį kelionių būdą, saugesnį ir buvimo čia, Lietuvoje, būdą, todėl pasirinks jį, o ne naudosis retai taikoma, bet, beje, Lietuvos praktikoje jau taikyta išimtimi.

– Taigi dabar numatytos tvarkos nekeisite – paliksite skiepus nuo 12 metų?

Ž. Simonaitytė: Na, mes ir negalime keisti tvarkos. Įstatymus priima Seimas, o tas įstatymas yra priimtas gana seniai. Ši tvarka yra numatyta mano minėtame Pacientų teisės ir žalos atlyginimo įstatyme, tad ne, kol kas šio įstatymo keitimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos, iš Vyriausybės pusės nenumatoma teikti.

– Profesoriau, vertinant šį aptariamą atvejį ir apskritai – kiek, jūsų akimis, veiksminga vakcinavimo strategija Lietuvoje?

V. Kasiulevičius: Strategija yra nebloga, nes jeigu pažiūrėtume paskiepytų žmonių procentą Europos Sąjungoje, tai mes esame vieni iš lyderių, neskaitant Jungtinės Karalystės, kuri jau išstojo iš Europos Sąjungos. Tai nėra bloga strategija. Mums reikia pasiekti, kad abiem dozėmis būtų paskiepyta bent 60 proc. gyventojų, kaip šiuo metu yra Izraelyje, ir tada matysime visiškai kitokius skaičius. Ten dabar susirgimų skaičius – vos keletas atvejų milijonui gyventojų. Jau maždaug du mėnesius Izraelis pasiekęs 60 proc. paskiepijamo dviem dozėmis rodiklius ir turi stabilią situaciją. Deja, Jungtinė Karalystė tokios situacijos nėra pasiekusi – ji pasiekusi virš 40 proc. paskiepijamą dviem dozėmis, nes atidėjo antrąją dozę. Galbūt tai irgi susiję su tam tikromis problemomis, kurių jie dabar patiria.

– Ponia Simonaityte, kas norėjo, tas pasiskiepijo ir skiepijasi toliau, bet kaip pasiekti tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, sako: kodėl aš turėčiau skiepytis, jeigu man nieko neduoda?

Ž. Simonaitytė: Turbūt tai matėme ir kiekvienoje grupėje – ir pagal amžių, ir pagal profesiją. Turbūt 40 proc. žmonių tikrai nori skiepytis, veržiasi skiepytis, tad tą procentą ir esame pasiekę. Dabar turime iki maždaug 60 procentų – tą turėjome ir kiekvienoje grupėje – žmonių, su kuriais reikia papildomai dirbti. Tos papildomos priemonės – nebūtinai ko nors davimas. Tai tiesiog vakcinos priartinimas prie žmogaus: daugiau vakcinavimo vietų, galimybės vakcinuotis arčiau namų, mobiliųjų komandų vykimas tiesiai pas žmones į namus ir siūlymas vakcinuotis namuose, daugybė kitų priemonių.

Nors galbūt mums savame burbule atrodo, kad informacijos tikrai daug, dar nemažai žmonių kyla įvairiausių klausimų ir į juos mums reikia daugybę kartų atsakyti, kad žmonės jaustųsi ramiai ir užtikrintai dėl pasirinkimo. Tad mes suprantame ir pagal savo sociologinius tyrimus žinojome, kad pasiekę 40 procentų ribą turėsime tą santykinį sulėtėjimą, nes pereiname nuo tos grupės žmonių, kurie sakė, kad tikrai skiepysis, į tą grupę žmonių, kurie sakė, kad greičiausiai skiepysis.

– Ponia Simonaityte, toliau sklinda įvairių kalbų apie „AstraZenecos“ vakciną. Ar jos gali būti visai atsisakyta?

Ž. Simonaitytė: Lietuva yra įsigijusi „Vaxzevrios“ vakcinos tiek, kiek yra įsigijusi. Šiuo metu vakcinacija šia vakcina vyksta, ji yra patvirtinta Europos vaistų agentūros. Mes nematome priežasčių, kodėl reikėtų atsisakyti šios vakcinos, bet jei žmogus mano, kad jam ši vakcina netinkama dėl įvairiausių priežasčių, ir nori rinktis kitą vakciną, jis gali rinktis kitą vakciną. Aš pati rinkausi kitą vakciną tik dėl to, kad tuo metu „Vaxzevrios“ nebuvo Vilniaus mieste man patogiu laiku.

– Pone Kasiulevičiau, kai kurie Europos vaistų agentūros pareigūnai sako, kad reikia dėti „AstraZenecą“ į šalį, jeigu yra kitas pasirinkimas. Kiek rimtai reikėtų vertinti tokias kalbas?

V. Kasiulevičius: Mokslininkai nuolat diskutuoja, čia yra įprastas dalykas ir reikia suprasti, kad mes sprendžiame dar iki šiol nebuvusią pandemiją, bandome ją valdyti turbūt pirmą kartą žmonijos istorijoje. Tam tikrų rizikų, susijusių su vakcinomis, pasitaiko ir, be abejonės, mes nuo pat pradžių kalbėjome, kad „AstraZenecos“ vakcina yra šiek tiek susijusi su didesne krešulių susidarymo rizika jaunesniame amžiuje. Kalbama apie žmones iki 40 metų, ir tai gali nutikti tiems žmonėms, kurie turi tam tikrų lėtinių ligų, kraujo krešumo ligų. Įvertinus šias rizikas, aišku, rekomenduojamas skiepijimas. Bet vakcina yra gera, efektyvi, tačiau taip yra medicinoje, kai kurios vakcinos – dabar yra kelios vakcinų platformos – laimi konkurencinę kovą.

Didelė tikimybė, kad didžiausią perspektyvą turės mRNR vakcinos, vadinamosios informacinės RNR vakcinos, tokios kaip „Pfizer“, „Moderna“, „CureVac“, kuris šį mėnesį turėtų būti registruotas, ir kitos vakcinos, na, greičiausiai baltymo subvieneto vakcinos „Novavax“ turėtų pasirodyti. Vektorių vakcinos – tiek „AstraZeneca“, tiek „Sputnik“, beje, plačiai parduodama Rusijos ir kitų posovietinių šalių erdvėse – perspektyvoje turbūt užleis vietą, bet tai nereiškia, kad žmonės, kurie pasiskiepijo „AstraZeneca“, padarė klaidą. Jie iš tikrųjų turi patvarų imunitetą, pagaliau jie gali atlikti antikūnų tyrimą ir tuo įsitikinti.

– Ponia Simonaityte, klaidos nepadarėme pasiskiepiję „AstraZenecos“, tarkim, pirmu skiepu, bet yra didelis laiko tarpas iki antro skiepo. Ar neatsitiks taip, kad gali pritrūkti šios vakcinos, jeigu bus nuspręsta jos atsisakyti ir ją keisti kita?

Ž. Simonaitytė: Ne, tikrai ne. Jokiu būdu vakcinos nepritrūks ir visiems žmonėms, kurie turi būti vakcinuojami antra doze, jos užteks.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.