Lietuvoje

2021.06.13 22:25

Paradoksali situacija: nepanaudojama 70 proc. išmokoms skirtų lėšų, bet skurstantieji pašalpų negauna

Augustinas Šemelis, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.13 22:25

Pernai savivaldybės nepanaudojo net 70 procentų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms. Didžioji dalis nukreiptos kitoms socialinės apsaugos sritims, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį: Lietuvoje pašalpas gauti gali toli gražu ne visi, kuriems išmokų reikia.

Eilėje prie labdaros valgyklos – ir šiaulietis Vitalijus. Jis norėtų eiti dirbti, tačiau turi negalią.

Panorama. Nors skurde gyvena beveik dešimtadalis visuomenės, socialines pašalpas pernai gavo vos 2 proc. gyventojų

„Aš eičiau, bet aš negaliu. Matot? Viskas. Sunku invalidui. Gaunu invalidumo pašalpą, bet nedaug“, – pasakoja vyras, iš pašalpos išlaikantis ir butą.

„Nu gali sutaupyti, jeigu nesimaudysi, bet nesimaudęs žmogus nebūsi“, – sako Vitalijus.

Nusimaudžius valgyti lieka labdaros valgykloje.

Aš turiu 40 procentų tik darbingumo. Tai paklauskit, kuris dabar už 300, dar jeigu turėdamas butą, ir pragyvena. Tai nepragyvena“, – teigia vyras.

O Lietuvos socialinė statistika paradoksali: nors absoliučiame skurde gyvena beveik dešimtadalis visuomenės, skurdo rizikoje – penktadalis, socialines pašalpas pernai gavo vos du procentai Lietuvos gyventojų.

„Ta problema yra, iš tiesų, tų žmonių turėtų būti, darome prielaidą, gerokai daugiau. (...) egzistuoja tas mitas, kad Lietuvoje klesti pašalpos gavėjai, kad jų yra daug“, – nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Svetlana Kulpina.

Pavyzdžiui Šiaulių savivaldybė pernai panaudojo vos penkiolika procentų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai.

Nepanaudotas lėšas perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims, pavyzdžiui pagalbai vaikams.

„Netgi manyčiau tai yra efektyvesnis lėšų panaudojimas negu išmokėjimas kažkokios nedidelės pašalpos“, – sako Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Alytus iš sumos, skirtos socialinėms išmokoms, pernai panaudojo vos šešiolika procentų.

„Visiems buvo skirtos visos priklausančios išmokos. Kiek buvo pareiškėjų, jų buvo visi prašymai patenkinti. (...) Tiek kiek nepanaudojam, nukreipiam į būstą“, – nurodo Alytaus savivaldybės atstovas Romas Jankauskas.

O pavyzdžiui Panevėžys pernai nė neperskirstė ketvirtadalio nepanaudotų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms. Bet, sako, likutis iš tikrųjų skirtas socialiniams būstams, tik nespėjo jo panaudoti iki metų pabaigos.

„Formaliai lėšos yra panaudojamos socialinėms reikmėms, o statistiškai, ataskaitose taip va ir atrodo“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

„Pagrindinė priežastis yra kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra skiriama šita išmoka“, – sako Vilniaus universiteto (VU) prof. Romas Lazutka. Pasak profesoriaus, pajamų riba asmeniui, iki kurios socialinė pašalpa skiriama, gerokai per maža, todėl finansinę paramą Lietuvoje gauna toli gražu ne visi skurstantieji. Riba, nuo kurios pašalpa nebeskiriama, gerokai mažesnė, nei oficiali skurdo riba.

„O mes žinom, kad visuomenėje požiūris į socialinės pašalpos gavėjus yra sukurtas labai neigiamas. Deja tokia yra atmosfera sukurta, ir todėl netgi politikai, kurie suprastų, kad tą pagalbą reikia daryti adekvatesnę, jie, matyt, nedrįsta išsišaukti vidutinio rinkėjo neigiamo požiūrio, ir atitinkamai tą socialinės paramos sistemą kuklią ar net skurdžią mes turime daugelį metų“ – pabrėžia R. Lazutka.

„Pas mus taip susiklosto dažnai, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Tai nėra brandžios demokratijos požymis“ – sako Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.

Savivaldybės pernai nepanaudojo septyniasdešimties procentų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms. Bet didžiąją jų dalį perskirstė kitoms socialinės paramos formoms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.