Lietuvoje

2021.06.13 23:32

Ministerija svarsto visuotinį šaukimą į karinę tarnybą, bet pasirengimas galėtų užtrukti dešimtmetį

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.13 23:32

Krašto apsaugos ministerija (KAM) atlieka tyrimą, ar šalyje reikalingas visuotinis šaukimas į kariuomenę – aiškinamasi visuomenės nuomonė, skaičiuojama, kokios infrastruktūros, kokių žmogiškųjų resursų reikėtų. Gynybos specialistai sako, kad, nusprendus įvesti visuotinį šaukimą, pasirengimas tam gali užtrukti apie dešimtmetį – tam reikėtų parengti  seržantų, karininkų, pastatyti naujų kareivinių.

Rimgailė Karaliūtė prieš kone trejus metus gyvenimą Danijoje iškeitė į Lietuvos kariuomenės uniformą.

Panorama. Nors skurde gyvena beveik dešimtadalis visuomenės, socialines pašalpas pernai gavo vos 2 proc. gyventojų

„Dar gyvenant Danijoje, grįžau į Lietuvą ir buvo Vasario 16-osios minėjimas Gargžduose, su mama nuėjome ir, giedant Tautišką giesmę, man užstrigo guzas gerklėj, pasipylė ašaros, ir aš supratau, kad viskas – laikas grįžti į Lietuvą“ – sako Civilių ir karių bendradarbiavimo specialistė R. Karaliūtė. Ji iš pradžių savanoriškai tapo šauktine, po to ir liko kariuomenėje. Dabar pati dirba su šauktiniais.

Šalies institucijos prieš kelis mėnesius pradėjo rengti visuotinį valstybės gynimo planą. Į j įeis ir ginkluota gynyba, ir kitų institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. Valdžia svarsto, ar aštrėjant geopolitinei situacijai Lietuvai nereikia visuotinio šaukimo. Šiuo metu atliekama analizė, vertinami resursai ir visuomenės nuomonė.

„Mūsų tikslas – kuo plačiau integruoti visuomenę į šalies gynybą, (...) tai ar ginklu ar ne ginklu, bet prioritetas – turėti kuo didesnį žmonių skaičių, kurie įgytų karinį parengtumą. Dėl to galimai visuotinis šaukimas galėtų prie to prisidėti“ – sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Viceministras sako, kad sprendimas, ar reikalingas visuotinis šaukimas, gali būti priimtas per porą metų. Visgi jo įvedimas gerokai užtruktų. Gynybos ekspertas Darius Antanaitis skaičiuoja, kad tam gali prireikti ir dešimtmečio.

„Lietuvos geopolitinė padėtis tokia, kad vargu ar galima tikėtis ramių laikų – kaip ir dabar, taip ir ateityje, tačiau apie visuotinį šaukimą galbūt kalbėti dar anksti, nes visuotinis šaukimas turi stiprią sąsają su infrastuktūros vystymu, tokiu kaip kareivinių naujų statybos. Papildomai, kad šauktinius galima būtų apmokyti, reikalingi seržantai ir karininkai – tai nėra vienerių, dvejų ar net penkerių metų klausimas“ – sako atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ant jo, visuotinį šaukimą būtinai reikėtų įvesti, jei nebūtume NATO nariai, o dabar galime kliautis bendromis Aljanso jėgomis.

Buvusi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad užsienio lietuviai galėtų labiau prisidėti prie pasirengimo krašto gynybai, jei žinotų apie galimybes. Šauktiniai gali atlikti ir alternatyviąją tarnybą be ginklo, kai dirbamas visuomenei naudingas darbas. Taip tarnauti galima ne tik Lietuvoje.

„Norint atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi jaunuolis kreiptis Vyriausybės leidimo į vidaus reikalų ministeriją ir su leidimu atlikus tarnybą NATO ar ES valstybėse narėse galima kreiptis į kariuomenės vadą dėl įskaitymo“, – sako D. Asanavičiūtė.

Šiuo metu per metus į šauktinių kariuomenę pakviečiama apie 4000 jaunuolių. Dauguma jų būna savanoriai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.