Lietuvoje

2021.06.13 20:17

Pernai Lietuva kratėsi ES pabėgėlių kvotų, šiemet prašo paramos

Sofija Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.13 20:17

Baltarusijos-Lietuvos valstybinę sieną šiemet neteisėtai kirtusiųjų ir sulaikytųjų skaičius artėja prie pusketvirto šimto. Dėl augančio migrantų srauto prezidentas šį mėnesį šauks Valstybės gynimo tarybos posėdį, Lietuvoje gali būti paskelbta ekstremalioji situacija.

Šios savaitės pabaigoje Pabradės užsieniečių registracijos centre pradėtas statyti palapinių miestelis, nes jau nėra kur apgyvendinti atvykėlių. Liepą prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prisijungs 30 „Frontex“ agentūros pareigūnų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Strasbūre buvo išgirstas jos prašymas – vidaus reikalų komisarė ir ES pabėgėlių agentūros vadovė pažadėjo nedelsdama įvertinti Lietuvos poreikius ir užtikrinti reikiamą finansavimą sienos apsaugai stiprinti bei migracijos srautams valdyti. Nors dar pernai Lietuva kratėsi priglausti pabėgėlius, dabar ieško solidarumo Bendrijoje.

Rūpesčių su migrantais turinti Lietuva prašo ES pagalbos, nors pernai skelbė esanti prieš privalomas pabėgėlių kvotas

Lygiai prieš metus tuometė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kartu su kitų septynių rytinių ES valstybių kolegomis siuntė EK laišką, kuriame patvirtino savo pasipriešinimą privalomoms pabėgėlių kvotoms. Po Seimo rinkimų naujoji valdžia, rengiant naują Europos migracijos ir prieglobsčio paktą, taip pat entuziazmo nerodė.

„Taip, Žmogaus teisių komitete gruodžio mėnesį praėjusių metų svarstant Vyriausybės poziciją dėl Europos migracijos pakto, man teko atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė reiškia pakankamai kritišką poziciją į taikomas solidarumo priemones ES narių valstybių kontekste. Ir visą laiką buvo pasisakoma, kad pabėgėlių perkėlimas yra raudonoji linija ir kad Lietuvos resursai yra riboti. Na ir šiandien mes esame atsidūrę tokioje paradoksalioje situacijoje, kad turėdami pakankamai kritišką požiūrį į solidarumo priemones valdant migracinius srautus ne tik Lietuvos, bet ir visos ES kontekste, mes šiandien atsiduriame šitoje situacijoje, kai mums potencialiai gali prireikti pagalbos“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

„Na, aš nežinau. Vienas dalykas, kad dėl migracijos to solidarumo nėra lengva susitarti Europos lygmenyje, nes yra labai skirtingos pozicijos, ir tą solidarumą reikia demonstruoti, ir, šiuo atveju, ir Lietuva tą daro, ir tos situacijos rodo, kad tu nežinai, kada pats gali atsidurti tokioje situacijoje, kurioje yra šiuo metu kiti“ – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvoje gaji nuomonė, esą atvykėliai iš musulmoniškų kraštų gali būti siejami su terorizmo grėsme. Todėl padaugėjus sulaikomų migrantų, dalis politikų prakalbo apie atgrasymo politiką, kad atvykusiems nebūtų sudaromos šiltnamio sąlygos ir jie siųstų žinią, jog Lietuva nėra svetinga šalis.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tikina, kad valdžios pareiga užtikrinti valstybės sienų apsaugą, tačiau jei žmogus atėjo ir prašo pagalbos, tai turi teisę jos sulaukti.

„Tai yra paprasčiausiai politinis manipuliavimas žmonėmis ir tai yra tikrai neleistina dėl artimo meilės. Sienas reikia apsaugoti dar jiems neatėjus ir čia yra tas užtikrinimas to sienų ištisumo, bet kai žmogus jau yra čia, tai reikia į jį žiūrėti ne kaip į problemą, bet kaip į žmogų ir juo rūpintis. [...] Teroristai nėra tik pagal religiją, tikrai ne pagal religiją, ne pagal tautą. Ir čia mes kalbame, kad negalima diskriminuoti pagal rasę, pagal tikėjimą, pagal lytinę orientaciją, pagal lytį. Mes turime sugebėti matyti kitame žmogų“ – sakė G. Grušas.

Vis dėlto, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius pabrėžia, kad atvykę turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš jų – bendradarbiauti su Lietuvos tarnybomis.

Deja, keturiais lėktuvų reisais per savaitę iš Stambulo ir Bagdado iki Minsko atskridę užsieniečiai vos kirtę Lietuvos sieną dažniausiai tvirtina, kad neturi asmens dokumentų.

„Dokumentų tyčinis, kaip sakant, neišsaugojimas, neturėjimas su savimi, ir pačios prieglobsčio procedūros procese neteisingos informacijos, neteisingų paaiškinimų, klaidinančių pateikimas, jisai trukdo. Ir tai rodo, galbūt iš pačių atvykstančių pusės tą nesąžiningumą, kad priežastys, kodėl jie atvyksta, nėra susijusios su tiesiogine grėsme gyvybei, o daugiau ekonominės priežastys“, – teigė D. Kuliešius.

Atvykėlių duomenų patikra užtrunka pusmetį ir tą laiką jie glaudžiasi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, tačiau čia vietų beveik neliko. Lietuvos kariuomenė laikiniesiems jo gyventojams stato palapinių miestelį. Tokį sprendimą kritikuoja Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR)

„Tai visiškai trumpalaikis, iš bėdos sprendimas. VRM jau koordinuoja savo atsaką, bet galbūt reikėtų koordinuoti ir su daugiau ministerijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri taip pat yra atsakinga ir už prieglobsčio ir migracijos fondą, turėtų pabandyt galbūt įtraukti ir nevyriausybines organizacijas, ir turėti tą tokį koordinuotą atsaką, paieškoti tų kitokių sprendimų“ – sakė UNHCR atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

300 atvykusiųjų Lietuvai dar nėra kritiškas skaičius. Gerosios praktikos Lietuva galėtų pasisemti iš Suomijos.

„Suomija tą klausimą sprendė įtraukdama savivaldą, įtraukdama nevyriausybines organizacijas ir atidarydama laikinus priėmimo centrus“ – teigė Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovė Eglė Samuchovaitė.

Pabėgėlių priėmimas ir integracija – sudėtingas procesas. Nemaža dalis lietuvių įtariai priima kitokius nei jie, nors istorija rodo, kad patys nekart naudojosi tokia parama, sako arkivyskupas Gintaras Grušas

„Reikia prisiminti, kad mūsų žmonės buvo pabėgėliai. Mano tėvas buvo pabėgėlių stovykloje. Juk jie irgi ne iš gero gyvenimo keliauja. Kai kurie dėl karo, kaip ir pas mus, gali būti ir ekonominiai reikalai, žmonės bando atsistoti ant kojų, padėt savo šeimoms, kurios liko kartais ir karo zonose. Labai svarbu pamatyti tai, nes ir mūsiškius lietuvius Vokietijoje ar Sibire priglaudė vietiniai žmonės. Ne visada iš gero gyvenimo, bet visada atveriant širdį kitam žmogui, kuris pakliuvo į bėdą“ – sakė G. Grušas.

Pasak arkivyskupo, šį mėnesį Vatikane dar kartą bus aptartas pabėgėlių klausimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.