Lietuvoje

2021.06.14 19:07

Nuo liepos referendumai negalės vykti – kaltę turi prisiimti ir dabartinis, ir buvęs Seimas

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.14 19:07

Metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda išsakė norą lengvinti galimybę piliečiams inicijuoti referendumą. Tai esą galima padaryti ilginant parašų rinkimo terminą bent trimis mėnesiais ir leidžiant pasirašyti elektroniniu būdu. Dėl šios galimybės prieštaraujančių nėra, tačiau siūlymą ilginti parašų rinkimo terminą kai kurie vadina populizmu. Esą visuomenei tokias idėjas girdėti patinka, tik dalyvauti referendumuose – ne.

Bet kuriuo atveju, dabar svarbiausias klausimas – ne parašų rinkimo terminas, o reali grėsmė iš viso negalėti referendumų rengti.

Savaitė. Ar Lietuvoje reikia ilginti parašų rinkimo terminą referendumui surengti?

Pernai liepą Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad referendumo įstatymo priėmimas prieštarauja Konstitucijai, Seimas turėjo metus naujam įstatymui priimti. Terminas baigiasi liepos 1-ąją, įstatymo Seime – kol kas nėra.

Naujajame valstybės archyve be kitų dokumentų saugoma ir visa nepriklausomos Lietuvos rinkimų istorija. Nuo prezidento, Seimo, savivaldos rinkimų iki referendumų protokolų. Čia galima rasti ir pirmojo oficialaus 1992-ųjų referendumo dėl Konstitucijos priėmimo dokumentus.

Nuo tada šalyje surengta 11 referendumų, bet tik du iš jų vyko žmonių iniciatyva, surinkus reikiamus 300 tūkst. piliečių parašų. Tiesa, bandymų rinkti parašus buvo daugiau, bet dažniausiai – nesėkmingai. Vieniems reikalingų parašų kartelė atrodė per aukšta, kitiems – per mažai laiko. Prezidentas G. Nausėda šią savaitę išreiškė norą situaciją keisti.

„Sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume. Tam turėtume pailginti, taip, gerbiamieji, tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį“, – sakė šalies vadovas.

Šiuo metu 300 tūkst. parašų surinkti reikia per pusmetį. Prezidentas siūlo leisti tai padaryti per 9 mėnesius, sudarant galimybę pasirašyti ir elektroniniu būdu.

„Referendumas yra puikus būdas atsiklausti žmonių nuomonės ir tikrai prezidentas mano, kad per kiekvienus rinkimus galėtų vykti ir referendumo iniciatyvos. Ta prasme valstybei nuo to tikrai blogiau nebūtų“, – dėstė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Ši prezidento idėja sutikta nevienareikšmiai. Tiek politikai, tiek konstitucinės teisės ekspertai sutinka dėl būtinybės leisti pasirašyti elektroniniu būdu, bet abejoja dėl parašų rinkimo termino ilginimo. Pasak buvusio KT pirmininko Dainiaus Žalimo, įteisinus elektroninio parašo galimybę, dabar nustatytas pusmečio terminas būtų visiškai pakankamas, gal net per ilgas.

„Vienas iš politinio populizmo bruožų yra labai dažnas apeliavimas į tautos valią, į visuomenės nuomonę. Tai vėlgi – žvelgiant į procesus ir vidurio, ir rytų Europoje, kur labai dažnai stengiamasi eskaluoti referendumų temas, referendumų net tokiais, sakyčiau, nelabai reikšmingais, bet gana emocingais klausimais, temas – tai yra dažniausiai visuomenės nukreipimas nuo svarbesnių, esmingesnių klausimų“, – teigė D. Žalimas.

Politologės Jūratės Novagrockienės vertinimu, termino ilginimas ne tiek populistinis, kiek beprasmis žingsnis. Esą tais atvejais, kai problema visuomenei iš tiesų rūpi, surinkti parašus ne problema. Bet jei tai padaryti yra problemiška, tuomet klausimas, ar tai iš tiesų svarbu plačiajai visuomenei.

„Kai atsiranda kažkokia aktualija, ji labai iš karto išryškėja, išeskaluojama. Įvairios pusės – tiek žiniasklaida, tiek visuomenės kažkokios grupės, tiek patys politikai – gali vienaip ar kitaip ją pūsti ir aktyvinti aktualumą jos. Tačiau problema yra ta, kad labai greitai pasimiršta. Ir gali būti tai, kas buvo prieš pusmetį aktualu, po pusės metų pasidaryti visai neaktualu“, – mano Lietuvos karo akademijos politologė J. Novagrockienė.

Klausimas ilgiau ar trumpiau leisti rinkti parašus netrukus gali tapti iš viso nebeaktualus, nes nuo liepos 1-osios surengti referendumą gali būti paprasčiausiai nebeįmanoma. 2018-aisiais, ruošiantis referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, Seimas iš esmės perrašė galiojusį referendumo įstatymą, palengvindamas vykdymo procedūras, tačiau įstatymo priėmimo procedūros buvo pažeistos. Referendumo, kaip konstitucinio įstatymo priėmimui būtinas bent 71 parlamentaro balsas. Tuomečiai valdantieji sako to nežinoję.

„Aš labai gerai atsimenu pasitarimą Teisės departamento žmonėms dalyvaujant pas mus komitete. Teisės departamentas tuo metu sakė, kad yra galimas variantas, kad mes jo nepriiminėjame kaip konstitucinio įstatymo. Tai šiuo atveju teisės departamentu buvo ir pasitikėta“, – aiškina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.

„Beveik šaukėm ir komitete, ir Seimo salėje, ir politologai, man atrodo, labai aiškiai pasakė, konstitucinės teisės ekspertai – nedarykim šito. Kadangi Konstitucinių įstatymų sąraše yra referendumo įstatymas ir jeigu mes ne atskirą normą ar dvi keičiam, o visą įstatymą naują priimam, jis turi būti rengiamas, priimamas kaip dėl konstitucinio įstatymo“, – sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

S. Šedbaro ir grupės kitų parlamentarų kreipimosi, Konstitucinis teismas konstatavo, kad referendumo įstatymo priėmimas prieštarauja Konstitucijai ir nurodė jį priimti iš naujo.

„Seimui buvo duoti kone visi metai. Aš manau, kad tai yra tikrai pakankamas terminas bet kuriam įstatymui priimti“, – nurodė D. Žalimas.

Teismo duotas terminas baigiasi už trijų savaičių, bet naujas referendumo įstatymas Seimo dar nepasiekė. Opozicija ir valdantieji toliau baksnoja vieni į kitus. Pasak A. Širinskienės, pernai, artėjant Seimo rinkimams, iš naujo paruošti ir priimti įstatymą buvo paprasčiausiai neįmanoma.

„Aš jau nekalbu, koks būtų kilęs politinis triukšmas, kad rinkimų įstatymai yra keičiami per pačius rinkimus“, – aiškino A. Širinskienė.

Dabartiniai valdantieji atkerta – „valstiečiai“ turėjo laiko bent paruošti įstatymo projektą, tačiau to nepadarė. Esą naujai valdžiai viską reikėjo padaryti nuo nulio vos per pusmetį.

„Mes matėme kaip vieną iš prioritetų. Jau kovo pradžioje mes turėjome pradinį projekto variantą, kuris buvo pateiktas tarp ministerijų derinti. Kovo gale mes turėjome pateiktas pastabas, pagal kurias sutvarkėme projektą. Atitinkamai vėliau pateikta ir Vriausybės teisininkams įvertinimui, gauti pastabas. Atitinkamai šiai dienai įstatymo projektas yra galutinai parengtas ir jau keliauja į vyriausybę artimiausiu metu“, – teigė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Ministrė tikina, kad naujas referendumo įstatymas Seimą pasieks dar šioje pavasario sesijoje. Tik kada galėtų būti priimtas – prognozuoti nedrįsta. Vis dėlto, dėl konstitucinio įstatymo priėmimo specifikos, panašu, kad svarstymas ir priėmimas nusikels bent iki rudens sesijos. Tai reiškia – mažiausiai pusmetį valstybėje nebus galima surengti jokio referendumo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.