Lietuvoje

2021.06.12 13:25

Paviešintas Pavilionio pokalbis priminė 2013-uosius: tuomet prezidentė skaudžiai nubaudė du ambasadorius

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.06.12 13:25

Triukšmas, kilęs po to, kai internete buvo paviešintas parlamentaro Žygimanto Pavilionio pokalbis su Rusijos provokatoriais, priminė prieš aštuonerius metus nutikusią panašią istoriją. Tuomet paviešinti dviejų Lietuvos ambasadorių pokalbiai jiems kainavo postus. Tiesa, politologas mano, kad jei ši istorija nutiktų šiandien, jos baigtis būtų kitokia.

Savaitės pradžioje internete pasirodė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio pokalbis su Rusijos provokatoriais. Nors pokalbis buvo iškarpytas, o ekspertai ragino į provokaciją nereaguoti, netruko pasipilti reakcijos – parlamentinė opozicija kreipėsi į etikos sargus, prabilta apie reikalavimus pašalinti Ž. Pavilionį iš einamų pareigų, savo poziciją pareiškė ir prezidentūra.

Kilęs triukšmas ne vienam priminė 2013-aisiais vykusią istoriją, kuomet buvo paviešinti tuomečių Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje Renato Juškos ir Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko pokalbiai. Prieš aštuonerius metus kilusio skandalo baigtis diplomatams nebuvo palanki – prezidentė Dalia Grybauskaitė juos atšaukė iš pareigų.

Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sakė manantys, kad nors Ž. Pavilionio ir ambasadorių situacijos yra panašios, jos nėra tapačios. Visgi, anot jų, prieš aštuonerius metus kilęs skandalas turėjo Lietuvą nemažai pamokyti apie Rusijos provokacijas, o tai galėtų lemti ir kitokią Ž. Pavilionio istorijos baigtį.

Dėl pokalbių neteko postų

Skandalas dėl ambasadorių R. Juškos ir A. Žurausko pokalbių kilo 2013-ųjų vasarą, kai vaizdo įrašų peržiūros platformoje „YouTube“ buvo paskelbti telefoninių pokalbių įrašai. Kaip tuomet nurodyta, pokalbiuose dalyvavo Lietuvos diplomatai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, verslininkas.

Iš viso buvo paviešinti trys pokalbiai, kuriuose buvo dalijamasi nuomonėmis apie Armėnijos ir Azerbaidžano santykius dėl Kalnų Karabacho, neva buvo išsakyta parama armėnams. Taip pat teigta, kad diplomatai kalbėjosi apie vidaus situaciją Turkmėnijoje, laidė replikas apie valstybės vadovus, dalijosi tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus vizito į Sankt Peterburgą detalėmis, aptarė kitus klausimus.

Tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad paviešinti diplomatų pokalbiai – provokacija, nukreipta prieš Lietuvą ir jos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Portalas LRT.lt primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkavo nuo 2013-ųjų liepos 1-osios iki tų pačių metų gruodžio 31-osios.

„Aš vertinčiau dvejopai šią situaciją. Pirmiausia – kaip provokaciją, nes viešoje erdvėje pasirodė pokalbiai, kurie nebuvo vieši. Tai iš tiesų provokacija prieš Lietuvą ir prieš mus, kaip pirmininkaujančią ES valstybę, kuri rengia Rytų partnerystės susitikimą, o joje (Rytų partnerystės programoje) kaip tik dalyvauja viena iš valstybių, kuri ten buvo aptariama. <...>

O iš kitos pusės šiuos pokalbius vertinčiau kaip labai neprofesionalius ir kaip diplomatinės tarnybos nebrandumą“, – tuomet tvirtino šalies vadovė. Tada Vyriausybei vadovavęs A. Butkevičius, kilus skandalui, išreiškė nepasitikėjimą ambasadoriais.

Tuomet Azerbaidžano ambasadoriaus pareigas ėjęs A. Žurauskas pats kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl jo atšaukimo iš pareigų. Paskutinėmis 2013-ųjų vasaros dienomis buvo pranešta, kad D. Grybauskaitė priėmė sprendimą dėl abiejų ambasadorių atšaukimo.

P. Auštrevičius: mes tikėjome savo žmonėmis

Kitokios nuomonės nei valstybės vadovė tuo metu laikėsi parlamentinis Užsienio reikalų komitetas (URK). Kaip prisiminė tuo metu komitete dirbęs Petras Auštrevičius, URK laikėsi nuomonės, kad R. Juška ir A. Žurauskas neturi būti baudžiami atšaukimu iš tarnybos. P. Auštrevičius sakė besitikintis, kad Lietuva išmoko pamokas ir nesiims panašių veiksmų prieš Ž. Pavilionį, kaip buvo imtasi 2013-aisiais.

„Provokacijų esmė yra kiek kita. 2013 metais prieš R. Jušką ir A. Žurauską buvo padaryta tikrai žvalgybinio pobūdžio provokacija ir juos norėta kompromituoti labai tikslingai, ypač R. Jušką, jis buvo sekamas.

Ž. Pavilioniui buvo bandoma iškrėsti vadinamąjį pokštą, kuris yra paplitęs šiuo metu, – tokie netikri, apsimetant kitais, inicijuojami pokalbiai ir pan. Bet esmė, matyt, tokia pati – norima kompromituoti, sukurti tokį nepatikimumo ženklą asmeniui“, – portalui LRT.lt kalbėjo šiuo metu Europos Parlamente dirbantis P. Auštrevičius.

Tikiuosi, kad šį kartą gal kai kas buvo išmokta ir Ž. Pavilionio atveju nebus imamasi tokių akcijų.

P. Auštrevičius

Pasak jo, situacijos yra kartu ir skirtingos, ir gana panašios, tačiau, kaip pabrėžė buvęs parlamentaras, labiausiai šokiruoja tai, kad po 2013-ųjų metų situacijos nebuvo išmoktos jokios pamokos, o tų pamokų stygius, P. Auštrevičiaus manymu, labiausiai matomas Lietuvos valdžios koridoriuose.

Kaip dėstė politikas, ambasadorių atveju, ypač prieš R. Jušką, buvo imtasi kone baudžiamojo pobūdžio akcijų. Tačiau, pasak jo, Lietuvos valdžia tuo metu nereagavo į sufabrikuotus, paviešintus, nusikalstamu būdu įrašytus telefoninius pokalbius.

„Pakako argumento, kad neva prieš valdžią ne taip jau pagarbiai ir klusniai buvo kalbėta ir jie tiesiog buvo nubausti. Tikiuosi, kad šį kartą gal kai kas buvo išmokta ir Ž. Pavilionio atveju nebus imamasi tokių akcijų. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, galime turėti ir kritinių pastabų apie vieną ar kitą asmenį.

Neteisėti veiksmai neturėtų sukelti liguistos valdžios reakcijos ir bandymo visą kritiką ar veiksmus nukreipti į tuos, kurie, iš esmės, yra nukentėję, o ne į tuos, kurie visa tai inicijavo ir ėmėsi, mano manymu, neteisėtų veiksmų“, – komentavo P. Auštrevičius.

Paprašytas prisiminti, kokios diskusijos dėl paviešintų ambasadorių pokalbių tuomet vyko Seimo Užsienio reikalų komitete, jo nariu buvęs P. Auštrevičius pasakojo, kad komiteto nariai suprato, kokia yra situacija, ir, kaip sakė europarlamentaras, jie „tikėjo savo žmonėmis“.

„Savo pareigūnais, Lietuvos pareigūnais, diplomatais, kurie paaiškino visą tą situaciją. Jie, kiek pamenu, gal ir pripažino, kad vienas ar kitas žodis buvo ne vietoje pasakytas, neteisinga prasme pavartotas. Bet jie pripažino, kad juos sekė ir viskas buvo sufabrikuota, sudėliota taip, kaip nepatogiausia jiems, kad juos parodytų kaip nekompetentingus ar kalbančius nesąmones. Mes tą aiškiai pasakėme“, – prisiminė P. Auštrevičius.

Nežinau, kada Lietuvos valdžia supras, kokio informacinio karo aplinkybėmis mes gyvename.

P. Auštrevičius

Tačiau tuometė šalies vadovė, jo teigimu, nekreipė dėmesio į komiteto poziciją. Europarlamentaras sakė, kad ambasadorių atšaukimas buvo didžiulė klaida, nes provokatoriai būtent tokių veiksmų ir tikėjosi, kitaip tariant, – savo tikslą jie pasiekė.

„To tikimasi ir Ž. Pavilionio atžvilgiu, kad imsimės kapoti galvas. Nežinau, kada Lietuvos valdžia supras, kokio informacinio karo aplinkybėmis mes gyvename“, – portalui LRT.lt sakė Europos Parlamento narys, kurio patarėju nuo 2014-ųjų dirbo R. Juška, 2019-aisiais iškeliavęs anapilin.

Dabar sprendimas būtų kitoks

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas portalui LRT.lt kalbėjo, kad Lietuva jau geriau supranta, kokias provokacines priemones naudoja Rusija. Politologo manymu, Ž. Pavilionio situacija turės kitokią baigtį nei R. Juškos ir A. Žurausko istorija.

„Mes jau turime žymiai didesnę patirtį ir suvokimą, kokiais metodais Rusija gali naudotis ir kaip tos provokacijos gali būti nukreiptos prieš politikus, diplomatus. Šia prasme, aišku, reakcija gali būti jau kitokia, atsižvelgiant į visą patirtį“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Politologas kalbėjo, kad nors atvejai ir panašūs, jie nėra visiškai tapatūs. Kaip teigė T. Janeliūnas, skiriasi ne tik istorijose minimų asmenų statusas, bet ir laikmetis bei kilusios reakcijos.

Pasak T. Janeliūno, tikėtina, kad jei skandalas dėl nutekintų ambasadorių pokalbių kiltų šiandien, jo baigtis būtų kitokia nei prieš aštuonerius metus.

„Aš manau, kad taip. Šiuo metu jau galima kitaip reaguoti, galbūt aiškiau atskirti, kur yra provokacijos, skirtos žalai per diskusijas ar reakcijas į paskelbtus pokalbius padaryti. <...> Manau, kad dabar ir patys mūsų diplomatai yra gerokai atsargesni, vargu ar tokie atvejai galėtų visiškai identiškai pasikartoti.

Bet, kita vertus, ir politinės reakcijos gali būti kitokios. Į Rusijos provokacijas reikia ir žiūrėti būtent kaip į provokacijas, o ne kaip į mūsų atstovų netinkamus pasisakymus ir paskui juos naudoti tarpusavio politinėms batalijoms“, – aiškino VU TSPMI politologas.

Anot T. Janeliūno, tokios situacijos ir po jų kylantis triukšmas politikams turėtų būti priminimu, kad reikia provokacijas atpažinti kaip įmanoma anksčiau. Politologo teigimu, geriau yra būti atsargiems, nei vėliau apgailestauti.

Mes jau turime žymiai didesnę patirtį ir suvokimą, kokiais metodais Rusija gali naudotis ir kaip tos provokacijos gali būti nukreiptos prieš politikus, diplomatus.

T. Janeliūnas

Nors panašu, kad Ž. Pavilionio istorija turės gerokai kitokią baigtį nei 2013-aisiais viręs skandalas, T. Janeliūnas sako, kad natūralu, jog šia situacija naudojasi opozicija, jau prakalbusi apie tai, kad Ž. Pavilionis neturėtų toliau vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Toks spaudimas iš opozicijos pusės yra natūralus, jie visada naudosis silpnybėmis, kurias pademonstruoja politiniai oponentai. Iš tos pusės nieko nuostabaus. Bet tai yra ne tik spaudimas politikui, o ir savotiška bausmė. Vis tiek viešumoje apie tai kalbama, yra nelabai malonu vienaip ar kitaip būti svarstomam. <...>

Bet manau, kad pagrindinis sprendimas yra bendras tiek visuomenės, tiek politikos institucijų. Ir jų yra pasirinkimas, kiek mes reaguojame į tokias provokacijas ir ar mes kaltiname provokacijos auką, ar pačius provokatorius“, – portalui LRT.lt komentavo VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.

Kalbėjo ir apie prezidentą

Portalas LRT.lt primena, kad žinia apie paviešintą Ž. Pavilionio pokalbį su Rusijos provokatoriais pasirodė antradienį, o pats pokalbis vyko kiek anksčiau – pavasarį. Iškarpytame pokalbyje URK pirmininkas kalba apie demokratijos siekį Rusijoje, Baltarusijoje, paramos telkimą Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje ir panašius klausimus.

Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė Ž. Pavilionio žodžiai apie prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Tu nekreipk dėmesio. Mes dabar Vyriausybė. Ingrida (Šimonytė – BNS), mano premjerė, galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes pati didžiausia partija, pas mus parlamentinė respublika, o prezidentas – simbolinis. Ir viskas“, – iškarpytame pokalbyje sako Ž. Pavilionis.

Nors ir politikai, ir ekspertai teigė, kad tai yra provokacija, kurią pastarieji ragino ignoruoti, į URK pirmininko pasakytus žodžius prezidentūra visgi sureagavo. Iš pradžių prezidentūra paskelbė, kad tokiais pasisakymais bandoma iškreipti Konstitucijoje apibrėžtą prezidento statusą, o taip silpninamos Lietuvos tarptautinės pozicijos.

Kiek vėliau G. Nausėdos vyr. patarėja Asta Skaisgirytė LRT RADIJUI teigė, kad pokalbio turinys yra nuviliantis. Be to, ji abejojo, ar pokalbio turinys, kurį ekspertai ragina ignoruoti, yra iš tikro iškreiptas.

„Tai pamoka visiems politikams ir ne tik politikams, kad turime labai būti atsargūs ir bent jau bandyti atskirti, patikrinti, su kuo kalbamės net ir videoryšiu. Tačiau tai niekaip neatmeta to pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas <...> ir, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – dėstė šalies vadovo patarėja.

Parlamentinės opozicijos atstovas Giedrius Surplys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų Ž. Pavilionio pasisakymus. Opozicija prakalbo ir apie tai, kad Ž. Pavilionis neturėtų toliau vadovauti komitetui.

Konservatorių partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad paviešinti pokalbiai yra akivaizdi provokacija, o Ž. Pavilioniu jis ir toliau visiškai pasitiki. Pats Ž. Pavilionis sakė, kad Rusijos režimas jaučia jiems kylantį pavojų dėl formuojamos Vakarų politikos, todėl siekia diskredituoti tai darančius asmenis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.