Lietuvoje

2021.06.15 17:00

Kritikuoja Tūkstantmečio mokyklų užmojį: ar mokyklai nupirkus naują autobusą ir įrengus sporto aikštyną pagerės vaikų pasiekimai?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.06.15 17:00

Klausimų daugiau nei atsakymų. Taip kalbėdamas apie Tūkstantmečio mokyklų projektą sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Jis pabrėžė, kad savivaldybės laukia ne tiek starto, kiek atsakymų, kad galėtų deramai susidėlioti tai, kas jau nuo jų priklausys. O LRT.lt pakalbintas švietimo ekspertas Ainius Lašas mano, kad siekiant ugdymo kokybės derėtų eiti kitu keliu, tuo, kuriuo pasuko kaimynai estai.    

Vyriausybė tikslą steigti Tūkstantmečio mokyklas yra nurodžiusi savo programoje. Tokių mokyklų tinklo programa bus įgyvendinama savivaldybių lygmeniu. Savivaldybės, norėdamos įsteigti Tūkstantmečio mokyklą, dalyvaus konkurse.

„Tūkstantmečio mokykla – tai pozityvių švietimo pokyčių katalizatorius, geros mokyklos standartas, jo ilgainiui turės siekti kiekviena Lietuvos mokykla“, – taip savo viziją pristato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Pasak ŠMSM, pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ bus pradedama įgyvendinti dar šiais metais. Tokios mokyklos turėtų įsikurti daugumoje savivaldybių, iš viso – 150 mokyklų. Į visa tai numatyta investuoti 210 mln. eurų.

Koks yra ŠMSM planas, galite skaityti šiame interviu ir čia. O čia – ministerijos atsakymai į dažniausiai girdimus priekaištus.

Meras: ar nesukursite elitinių mokyklų?

Tūkstantmečio mokyklų programa reiškia investicijas, savivaldybės jų laukia, bet laukia neramios, mat stinga atsakymų į klausimus. Šitaip padėtį apibrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

„Mes laukiame, kada startuos tokia programa, tokia iniciatyva, bet turime daug klausimų. Kodėl laukiame? Kad ir kokie programos siekiai būtų, akivaizdu, kad nemažai milijonų turėtų būti investuojama į švietimą, į švietimo įstaigas siekiant gerų tikslų – kokybės didinimo, įtraukaus ugdymo. Savivalda į tai žiūri kaip į priemonę, kuri leis atnaujinti švietimo įstaigas. Didesnė dalis pinigų bus investuojama į laboratorijų steigimą, įrangos įsigijimą. Tai bus bet kokiu atveju investicija į švietimą“, – aiškino M. Sinkevičius.

Tačiau jis pabrėžė, kad savivalda turi nemažai klausimų.

„Mes ministerijos klausiame, kaip bus. Savivaldybėje yra dešimt įstaigų – nuo pradinės mokyklos, progimnazijų iki gimnazijų. Tai ir miestietiškos, ir kaimo mokyklos. Klausiame, kokiais kriterijais vadovaujantis jos galės pretenduoti, kaip bus galima vykdyti selekciją rajone. Tai bus ministerijos reikalavimai ar pati savivaldybė, geriausiai išmanydama, galės atrinkti švietimo įstaigą ar kelias?“ – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis sakė, kad kyla klausimų ir dėl finansavimo, ar bus galima renovuoti patalpas, ar teks lėšas skirti tik technologijoms.

„Klausiame ir kada startuos šis reikalas? Kada teikti paraiškas, kad gautume tuos pinigus. Tokius klausimus pateikiame, bet ne visuomet girdime atsakymus. Girdime, kad Tūkstantmečio mokyklų priemonė yra sudedamoji RRF plano, arba Ekonomikos
gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, dalis. Reikia dar Europos Komisijos pritarimo. Kol to nebus, vadinasi, ir pinigų nebus“, – svarstė M. Sinkevičius.

Jis pabrėžė, kad savivaldybėms rūpi ir kaip bus vykdoma tikslų stebėsena.

„Žiūrėkite: pripirkom laboratorijų įrangos, pakėlėme kompetencijas, gyvenimas verda, o kaip matuosime, ar mums pavyko? Ar tai bus daroma žiūrint į valstybinių egzaminų rezultatus, ar į pagrindinio ugdymo rezultatus, ar pagal įtraukųjį ugdymą? Daug neatsakytų klausimų“, – aiškino asociacijos atstovas.

M. Sinkevičius neslėpė, kad savivaldybėms kyla klausimas ir dėl galimai susiformuosiančio tokių mokyklų elitiškumo.

„Sukuriamas ir prestižas, ir įvaizdis vienoje įstaigoje. Bet su tuo reikia gyventi kitoms, paprastoms, mokykloms. Jei esi paprasta, tai pas tave turbūt niekas nenori, visi veržiasi į Tūkstantmečio mokyklą. Ar nesukursime VIP mokyklų? Ar nesuduosime smūgio kitoms? Girdime ministerijos raminimą, kad negalime į visas investuoti, pradėkime nuo ko nors. Be to, pabrėžiama, kad ir kitų mokyklų mokiniai galės atvykti į Tūkstantmečio mokyklas ir naudotis tuo, kas sukurta“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis sakė, kad prieš įžiebiant žalią šviesą startui savivaldybės norėtų viską žinoti, kad galėtų deramai pasirengti.

Pasak Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, jo rajone Tūkstantmečio mokyklos keliu greičiausiai eis į konsorciumą susibursiančios kelios mokyklos, tarp jų – Senamiesčio gimnazija, kuri jau išsakė tokį norą.

Lašas: turime judantį taikinį, į kurį sunku pataikyti

Skaitmeninių pamokų rengimą, kai Lietuvoje dėl pandemijos startavo nuotolinis mokymas, inicijavusio KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas mano, kad rengiant Tūkstantmečio mokyklų projektą dėmesys sutelkiamas ne ten, kur išties derėtų jį telkti. Be to, jam taip pat kirba begalė klausimų, į kuriuos atsakymo kol kas jis neranda skaitydamas ŠMSM paaiškinimus.

„Manau, kad šis klausimas yra atviras. Mano galvoje jis yra atviras. Pats projektas nuolat evoliucionuoja. Turime judantį taikinį, į jį tikrai sunku pataikyti ir suprasti, kas tai yra.

Priminsiu, kad viskas prasidėjo nuo Tūkstantmečio gimnazijų, kelių gimnazijų kiekvienoje savivaldybėje. O dabar kalbama, kad šis projektas apima visas mokyklas, ne tik gimnazijas. Bet tarsi ir ne visas. Matome, kad yra pirmas etapas, tuomet antras. Man tai kelia nerimą, nes kyla tęstinumo klausimas. Ar mes būsime tikri, kad, atėjus naujai valdžiai, ji ką nors darys, ar bus tęstinumas. Viena didžiausių švietimo problemų yra tai, kad nėra tęstinumo, nuoseklumo, mes nuolat šokinėjame prie vienų ar kitų idėjų. Ateina nauja valdžia su naujomis idėjomis, ką nors įgyvendina, pusiau įgyvendina, o paskui nežinia, kaip bus“, – LRT.lt kalbėjo A. Lašas.

Jam užkliuvo ir užmojis, kad Tūkstantmečio mokykla taptų ekspertų, pagalbos centru aplinkinėms ugdymo įstaigoms.

„Man kyla fundamentalus klausimas – tai projektas visoms mokykloms ar ne visoms? Jei tai apibrėžiama kaip ekspertinė mokykla, akivaizdu, kad jų bus santykinai nedaug, o dauguma bus tos neekspertinės, kurios mokysis iš ekspertų. Čia nesusieina galai.

Jei tai yra ekspertinė mokykla, tai ten bus mokytojai ekspertai? O kaip jie bus surinkti? Iš kitų mokyklų? Jiems bus mokamos kokios nors ypatingos lėšos už tai, kad jie geresni nei kiti? Ką tai reiškia moksleiviams, kurie ten mokysis, jei nebus atrankos? Tie mokiniai bus labiau privilegijuoti? Man čia yra daug niuansų ir detalių.

Manęs toks ekspertiškumo perdavimo modelis neįtikina. Šiais laikais galima kalbėti apie ekspertiškumo perdavimą nuotoliniu būdu, galima kalbėti apie nacionalinį tinklą, kur yra ekspertai, kurie padeda, kur yra intervencijos“, – savo dvejones išsakė A. Lašas.

Jis būtų linkęs taikytis į kitokį tikslą – užčiuopti ugdymo problemas kuo anksčiau, staigiai parengti planą, kaip užlopyti spragas, ir nuosekliai jo laikytis.

„Mano nuomone, viena didžiausių problemų yra tai, kad nėra kitokios sistemos. Tai yra mūsų negebėjimas išgaudyti žinių duobes ankstyvajame ugdyme. Jei mokinio žinios penktoje ar šeštoje klasėje jau šlubuoja per matematiką, jei jis gauna šešetą, bet yra paleidžiamas toliau, į aukštesnę klasę, duobės tik gilėja. Aštuntoje, devintoje klasėje tas šešetas virsta nuliu. Juk jei nėra fundamento, ant ko toliau žinias, gebėjimus statysi? Man atrodo, tai mūsų švietimo sistemos Achilo kulnas“, – aiškino A. Lašas.

Jis priminė Estijos patirtį. Mūsų kaimynė sutelkė dėmesį į silpnuosius ir dėjo visas pastangas juos pakelti bent iki vidutinio lygio.

„Man trūksta tokio intervencinio plano. Man atrodo, kad tai būtų atsakymas. Jei matome, kad po semestro yra vaikų, kurie nepasiekė reikiamo lygio, bent aštuoneto, tuomet kiekviena mokykla sudaro planą konkrečiam vaikui – skiria papildomų pamokų, konsultacijų, didelį dėmesį, kad jie pasivytų. Tai gali būti vasaros atostogų metu, tai gali būti popamokinė veikla. Reikia, kad kiekvienoje mokykloje įsijungtų toks mechanizmas“, – kalbėjo A. Lašas.

Anot jo, kol kas tai, kas siūloma Tūkstantmečio mokyklų programoje, to negarantuoja.

„Šiuo atveju to nematau, matau daug investicijų į infrastruktūrą, į naujus aikštynus, laboratorijas, o realiai neišgaudome problemų penktoje, šeštoje klasėje. Gali turėti aukščiausio lygio laboratorijas, bet jei neturi sistemos, laboratorijos ir aikštynai tikrai nepadės“, – reziumavo A. Lašas.

Targamadzė: neišvengiamai programuoja konfliktą

Ketvirtadienį kritikos Tūkstantmečio mokyklų programai išsakė ir socialdemokratai.

Anot Lietuvos socialdemokratų frakcijai Seime priklausančios Vilijos Targamadzės, valdančiųjų pristatytai Tūkstantmečio mokyklų programai stinga aiškumo.

Pasak jos, Tūkstantmečio mokyklų programa neišvengiamai programuoja konfliktą.

Seime surengtoje konferencijoje „Tūkstantmečio mokyklų programa – ar pigūs politikų dividendai, o gal nerimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų ateities?“ V. Targamadzė vardijo Tūkstantmečio mokyklų programos neaiškumus: kokie mokyklos parinkimo kriterijai, kokia bus tinklaveika (pristatymuose pateikiami trys variantai), kaip tai bus siejama su kokybės krepšeliu, kuris jau įgyvendinamas, kaip mokykla veiks patį bendrojo ugdymo mokyklų savivaldybės tinklą.

„Mokyklų kultūros plotmėje, kurią teko nemažai tirti, galima sulaukti labai liūdnų pasekmių. Išdraskyti mokyklos kultūrą ir sukurti, suformuoti naują nėra taip paprasta. Čia yra ir vertybės, ir nuostatos, ir taisyklės. Galų gale mes dažniausiai žiūrime tik išorinės kultūros, o tai yra tik ledkalnio viršūnė“, – sakė ji.

Cesiulis: ar, įrengus aikštyną, pagerės vaikų pasiekimai?

Savivaldybės ne sykį yra išsakiusios nuomonę, kad stinga informacijos iš pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Konferencijoje dalyvavęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigė, kad informacijos apie Tūkstantmečio mokyklų programą tenka ieškoti internete, nes ministerija, pasak jo, su regionais nesitaria.

Jis pabrėžė, kad savivaldybėse jau kyla nerimas, kad dalį mokyklų išvis teks uždaryti.

„Kalbėdamas su Alytaus rajono meru išgirdau jo nuogąstavimų, kad praktiškai visos mokyklos Alytaus rajone turėtų būti uždarytos. Kaip čia atrodys, kokia bus sistema? Ir ar švietimas bus priartintas arčiau žmonių, arčiau vaikų, ar švietimas atitols?“ – svarstė N. Cesiulis.

Pasak mero, pasigendama aiškių kriterijų, kaip bus atrenkamos Tūkstantmečio mokyklomis galinčios tapti ugdymo įstaigos.

„Kalbame apie 80 proc. savivaldybių, kuriose bus investuojama. O tose 20 proc. savivaldybių jau viskas yra gerai, ar į jas nebus investuota? Ar ten dirba ne tos partijos merai?“ – stebėjosi jis.

Pasak N. Cesiulio, vien investicijos nepadės pagerinti ugdymo kokybės.

„Ar, mokyklai nupirkus naują autobusą, įrengus sporto aikštyną ir sutvarkius tuos kabinetus, pagerės vaikų pasiekimai?“ – klausė meras.

Jis atkreipė dėmesį, kad kils ir mokytojų stygiaus problema, nes regionuose daug mokytojų yra vyresni.

Kacilevičius: projektas turi šansą padėti savivaldybėms

Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius sakė, kad kategoriškai teigti, kad Tūkstantmečio mokyklų programa bus arba nebus sėkminga, kol kas negalima.

Jis teigė manantis, kad programa turi šansą padėti savivaldybėms, tačiau nuogąstavo, kad jo rajone gali nelikti nė vienos gimnazijos.

„Ten su žvaigždute išimtis daroma rajono centre esančiai gimnazijai, bet ta gimnazija neguminė, atrankos nedarant ten netilptų visi vaikai“, – sakė V. Kacilevičius.

Jis viliasi, kad savivaldybės bus išklausytos ir išgirstos.

„Ir jeigu būsime išklausyti, jeigu bus daroma ne vien politikuojant, ne vien galvojant apie būsimų rinkimų rezultatus, o apie mūsų ateitį, vaikų išsimokslinimą, kokybę ir lygias starto pozicijas visiems, aš manau, kad šie skiriami pinigai bus panaudoti tinkamai“, – sakė jis.

Galkutė: mokykla – tai ne pastatas

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė Laima Galkutė pabrėžė, kad švietimo sektorius nėra atsietas nuo savivaldybės raidos.

„Savivaldybės Lietuvoje yra labai skirtingos ir jų planai, strategijos skirtingi. Negalime pamiršti, kad kiekviena savivaldybė turi savitą kryptį ir švietimas nuo jos negali būti atsietas“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė.

Ji priminė, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti visapusišką išsilavinimą.

„UNESCO požiūriu mokykla yra ne tik institucija, bet ir tam tikra bendruomenė, kurioje yra svarbūs jos gyvenimo aspektai, svarbios mokinių patirtys, kurios ateina iš santykio su mokytojais, su vietos bendruomene. Tai tam tikri valdymo principai“, – aiškino L. Galkutė.

Ji pabrėžė, kad apie mokyklą negalima kalbėti kaip apie pastatus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.