Lietuvoje

2021.06.10 13:13

Klimatologai apskaičiavo – vasariškų dienų skaičius Lietuvoje auga

ELTA2021.06.10 13:13

Po vėsesnės nei įprastai gegužės birželio pirmoji savaitė pradžiugino vasariškomis dienomis. Tačiau kas tos vasariškos dienos ir kiek Lietuvoje jų būna per metus, ar jų daugėja vykstant klimato kaitai. Į visus šiuos klausimus atsako klimatologai, paanalizavę ir suskaičiavę vasariškas dienas mūsų šalyje.

Vasariška diena klimatologai vadina tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių šilumos. Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius, vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių, jau įvardinamos kaip kaitra.

Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. standartinė klimato norma) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime.

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų, kai maksimali oro temperatūra daugiau nei 20 laipsnių, per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai – pajūryje ir Žemaičių aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų, kai maksimali oro temperatūra, per metus būna Pietryčių ir Pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai – vėl pajūryje ir Žemaičių aukštumoje (15−25 dienos).

Kaitros dienos, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, Lietuvoje nėra dažnos, pastebi klimatologai. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių nerijoje, Žemaičių aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).

Tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. standartinę klimato normą.

Vasariškos dienos, kai oras įšyla daugiau nei 20 laipsnių, Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kai maksimali paros temperatūra viršija 20°C, gali būti ir balandžio−spalio mėnesiais.

Vasariškai karštos (Tmax didesnė nei 25 laipsniai) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax daugiau 30 laipsnių) dienos – gegužę−rugsėjį.

Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje, sakoma LHMT pranešime. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax daugiau 20 laipsnių) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų. Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų, Pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.