Lietuvoje

2021.06.09 21:48

Petrauskas kviečia valdžią bendrauti su universitetais: galime ieškoti atsakymų į Baltarusijos geopolitinį iššūkį

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.09 21:48

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge Vilniaus universitetas pakilo į 400-ąją poziciją. Vilniaus Gedimino technikos universitetas šiemet reitinge – aštuntame šimtuke, Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas yra reitinguojami tarp 800–1000 pozicijų. „Dienos temoje“ apie tai kalba Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

– Prisijungę Šiaulių universitetą ėmėte ir pakilote per dvidešimt kelias pozicijas. Tai gal dar ką nors reikėtų prisijungti ir gauti dar geresnį reitingą?

R. Petrauskas: Man atrodo, tai dar nebuvo vertinama, nes oficialiai Šiaulių universitetas mūsų dalimi tapo 2021 metais. Bet reaguojant į jūsų pasakymą, tai, be abejo, plataus masto konsolidacija visose srityse, ne vien tik švietimo, iš tiesų yra svarbus mūsų valstybės dalykas, mes turime daug išblaškyto potencialo ir tikrai manau, kad čia toks pagrįstas klausimas. Dar nežinau, kaip atsilieps mūsų reitingui šitas prisijungimas, bet ilgalaikėje perspektyvoje, manau, bet kuri apgalvota konsolidacija turi padėti eiti į priekį.

Dienos tema. VU rektorius apie universiteto šuolį pasauliniame reitinge: tai Lietuvos aukštojo mokslo įvertinimas

– Jeigu vertintume iš tikrųjų rimtai, ar matytumėte vietos ir pagrindo didesniam arba aktyvesniam universitetų stambinimui, kas Lietuvoje nebūtinai kiekvieną kartą sutinkama džiugiai?

R. Petrauskas: Tas pats klausimas visąlaik grįžta į darbotvarkę. Egzistuoja didelis mokslo institutų potencialas, kuris tikrai gali ir toliau likti tik toks, tačiau aukštojo mokslo srityje sinergijos tikrai turėtų būti daugiau. Aš manau, kad šitas Vilniaus universiteto pasiekimas, be abejo, dabar mes kalbame apie mus, iš tiesų yra Lietuvos aukštojo mokslo įvertinimas. Be abejo, mes dirbame universitete ne dėl reitingo ir reitingas yra toks išorinis rodiklis, kuris tik atspindi daugiau tarptautiniu lygiu nacionalinio aukštojo mokslo.

Situacija, kai mes galime pasigirti universiteto vieta, yra gerai, kita vertus, pagrindinė universiteto žinia, kad mes visų pirma esame tam, kad būtume kritinio, mokslinio žinojimo ir kritinės refleksijos centras. Pagrindinis mūsų tikslas yra būti tarptautiškai atpažįstamiems, bet kartu ir keisti mūsų šalį, pozityviai keisti Lietuvą.

– Reitingai gali būti įvairiai vertinami. Ir, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas po Vilniaus universitete vertinimo parašė, kad KTU pagal mokslinę produkciją ir cituojamumą yra įvertintas aukščiau už Vilniaus universitetą. Taip pat jis pastebi, kad viena svarbiausių galbūt klaidų – kad Vilniaus universitete vienam darbuotojui tenka dešimt su trupučiu studento, o KTU vienam akademiniam darbuotojui – vienuolika su puse. Kitaip tariant, ar šita metodika arba reitingui skaičiuoti pateikiami duomenys kelia ginčų ir abejonių, ar nebūtinai?

R. Petrauskas: Kiekvieną metodiką galima kvestionuoti. Beje, dėl cituojamumo mes patys turėjome didelių klausimų, turbūt būtume dar aukščiau pakilę pirmą kartą ir toks ženklus nukritimas. Ir mes negalėjome, neturėdami prieigos prie „Scopus“ bazės, to patikrinti, tai tikrai kitiems metams sužiūrėsime tuos skaičius, manau, jie tikrai yra kitokie. Šiaip man atrodo, kad vertinant universitetus reikia žiūrėti į visumą, tai yra, be abejo, mokslo, studijų lygis, tarptautiškumas, dėstytojų, studentų skaičius. Labai svarbus aspektas, kur mes tikrai šiemet pakilome, yra akademinė ir darbdavio reputacija. Tad, aišku, reitingai visuomet gali būti skaičiuojami įvairiai.

Tiesiog yra toks parametras, mes galime stebėti savo pažangą. Neužmirškime, kad čia yra ne vienų metų darbas, mes daugiau kaip prieš 10 metų pradėjome žiūrėti, kokia maždaug mūsų vieta tarptautinėje universitetų, globalioje konkurencijoje. Ta vieta iš pradžių buvo gana kukli, septintame šimtuke. Dabar, sakyčiau, per gana trumpą laiką įvyko šuolis. Neužmirškime, kad visai neseniai buvo beveik svajojama, kad nors vienas Lietuvos universitetas į 500-tuką patektų. Visų pirma, manau, ne tiek apie konkurenciją turime kalbėti, šiuo atveju gal šiandien šiek tiek pasidžiaugti ta 400-ąja vieta ir paskui galvoti, kaip įgyvendinsime Vyriausybės programą. Iki 2030 metų Vyriausybė kelia ambicingą užduotį bent vienam patekti į 300-tuką. Todėl turime galvoti, kokių prielaidų reikia.

– Kaip tik galime ministrės paklausti, ar Vyriausybė tikrai kelia užduotį, kokiam universitetui labiausiai taiko šį tikslą ir ar gerai supratau, kad jūs neturite priėjimo prie „Scopus“ bazės?

R. Petrauskas: Ministrė žino tą dalyką ir sprendžia, tiesa pasakius, bet tuo metu, kai visuomet leidžiama pasitikrinti tą rodiklį, nesugebėjome prisijungti.

– Taigi, ministre, kaip ketinate padėti ne tiktai Vilniaus universitetui, bet ir kitoms aukštosioms mokykloms, kad ir tiems patiems reitinguojamiems Gedimino technikos universitetui, Kauno technologijos universitetui?

J. Šiugždinienė: Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, nes reitingai yra tiktai vienas būdų įvertinti universitetų aukštojo mokslo kokybę. Yra ir kitų instrumentų, bet tikrai šiandien raginčiau visus pasidžiaugti, nes matome, kad tam tikrose srityse – studijų kokybės, akademinės reputacijos – Vilniaus universiteto situacija tikrai pagerėjo. Ką tai reiškia? Visų pirma reiškia, kad mes turime galimybių prisitraukti daugiau studentų ir turime galimybių išlaikyti daugiau Lietuvos studentų Lietuvoje, nes studentai seka reitingus. Kaip bebūtų, juos pasižiūri ne tik studentai, bet ir mokslo institucijos. Manau, apskritai čia viso aukštojo mokslo prestižo klausimas ir tuo reikia džiaugtis. Aišku, visi žinome, kad reitingai yra kritikuojami, daug priklauso ir nuo universitetų dydžio, ir nuo biudžeto dydžio, tačiau tai yra džiugu.

Kaip rektorius ir minėjo, dabar tikrai turime ambicingą planą. Pirmiausia mūsų tikslas yra kokybė. Jeigu kalbame apie studijas, tai mes labai akcentuojame ir jau ėmėmės veiksmų, kaip stiprinti studijų kokybę. Šiuo metu svarstome tam tikrus pakeitimus ir reikalavimų valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms suvienodinimą: tai ir skatinimas už studijų kokybę, šiuo metu mes skatiname už mokslo rezultatus. Mes manome, kad tikrai reikia vertinti studijų kokybę ir skatinti už studijų kokybę, taip pat peržiūrime mokslo finansavimo modelį.

Planuojame didinti mokslo finansavimą, nes visi suprantame, kad mokslas brangiai kainuoja. Kad galėtume išlaikyti talentingus mokslininkus ir pritraukti talentų, mes tikrai turėtume stiprinti finansavimą. Taip pat, kaip rektorius ir minėjo, resursų koncentracija per įvairias programas, vadinamasis RRF. Mes taip pat skatinsime mokslo resursų koncentraciją prioritetinėse ekonomikos ir valstybei svarbiose srityse. Šiandien mes tikrai turime labai fragmentuotą mokslą ir tyrimus dažnai finansuojame labai fragmentuotai – atskiros tyrėjų grupelės, tai čia irgi galima didžiulė konsolidacija, būtent finansuojant mokslo tyrimus.

– Ar galėtumėte, ministre, įvardyti, kokios yra prioritetinės valstybės sritys? Mes kiekvienais metais apie jas kalbame, bet nelabai iki galo ir koncentruojamės.

J. Šiugždinienė: Šiuo metu mes esame gana aiškiai išsiskyrę: tai yra sveikatos technologijos ir biotechnologijos, informacinės technologijos, pažangi gamyba. Mes sakome, kad negalime užmiršti visų kitų sričių, bet Lietuva yra labai maža. Tam, kad Lietuva pasiektų pažangą, tam, kad mes judėtume aukštos pridėtinės ekonomikos link, mes turime fokusuoti savo išteklius. Mes turime aiškiai pasakyti, kur esame stiprūs, kur matome perspektyvą, na, ir pirmieji mūsų žingsniai, resursų koncentracija turi būti būtent šiose srityse.

– Šiame reitinge neatsispindi pandeminių metų rezultatai. Kaip prognozuojate, koks bus vertinimas kitais metais?

R. Petrauskas: Manau, visi universitetai vienaip ar kitaip susidūrė su pandemijos iššūkiu. Vieni geriau tvarkėsi, kiti – blogiau. Labai sunku įvertinti, manau, kalbėdamas apie pandeminę situaciją, už reitingų ribų norėčiau šitą dalyką svarstyti, tačiau yra du aspektai. Aišku, neigiamas – didžiulė krizė, mes tikrai turime pripažinti, kad tai nebuvo normalūs semestrai, normalūs studijų metai, kaip būna universitetuose. Kita vertus, žodžiai apie išmoktas pandemijos pamokas nėra tušti. Tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įgyvendinama, sunkiai pasiekiama, dabar, pasirodo, visiškai paprastai funkcionuoja. Pritraukti užsienio dėstytojų į universitetą nuotoliniu būdu, taip sutaupant pinigų, to žmogaus laiko ir taip toliau, – visiškai normalus instrumentas ir tokių galimybių atsirado daug daugiau. Aš manau, kad turbūt visi universitetai adaptuosis, išmoks tas pamokas, bet, aišku, tokia ilgalaikė krizė, tikėkimės, eina į pabaigą, ji negali nepaveikti universitetų ateities.

– Pasaulio universitetai nevienodai reagavo į postpandeminius metus: vieni nusprendė tęsti nuotolinį darbą, kiti grąžino studentus ir dėstytojus į auditorijas. Kodėl VU renkasi labiau dirbti auditorijose?

R. Petrauskas: Esu įsitikinęs, kad universitetas visuomet gyvuoja dėl gyvo kontakto tarp dėstytojo ir studento, jau nekalbant apie tokias vietas kaip laboratorijos, bibliotekos, kur apskritai tiktai taip tas mūsų mokslas gali funkcionuoti. Ta krizinė situacija gal net dar labiau išryškino atotrūkį tarp dėstytojo ir studento, ko mes netekome per šitą laikotarpį.

Tad mano ir žinia, ir kvietimas dėstytojams, studentams, administratoriams – kuo greičiau vakcinuotis, pasinaudoti mokslo pasiekimais, kad galėtume grįžti į daugiau mažiau normalų universitetinį gyvenimą, nes tai yra gyvas kontaktas. Universitetinis gyvenimas nesibaigia auditorijose, laboratorijose. Jis yra išplečiamas, komentuojamas, persikelia į kitas erdves. Žmonių pasaulyje tai yra neišvengiama. Pandemija nutraukė tas papildomas galimybes ir gana drastiškai. Ir dabar, žvelgdami atgal, tikrai matome, ko netekę, ir, aišku, norisi tai sugrąžinti.

– Kritikai sako, kad šitame reitinge Baltarusijos valstybinis universitetas per metus irgi pakilo, nepaisant to, kokia yra jo reputacija ir vertinimas pasaulyje. Ką atsakytumėte jiems?

R. Petrauskas: Tiesą pasakius, net nesidomėjau Baltarusijos universiteto reitingo vieta. Sunku pasakyti, kokia jų dabartinė situacija. Viena vertus, mes patys žiūrėdami į šitą baltarusišką aspektą, manau, turime pasakyti kai kuriuos dalykus. Vis dėlto universitetai kažkuria prasme taip pat yra geopolitiniai žaidėjai. Mes, reaguodami į įvykius Baltarusijoje, įsteigėme LDK stipendiją ir pasinaudodami Vyriausybės pagalba buvome pajėgūs priimti gana didelį studentų iš Baltarusijos skaičių. Tai yra reakcija į šitą dalyką, tad kažkuria prasme tą baltarusišką aspektą universitete norėčiau matyti per šitą prizmę.

Mes iš tiesų esame labai arti jų ir tai labai svarbi šalis mums, kažkuria prasme mes turime suformuluoti, kaip reikia elgtis su Baltarusija. Nesu įsitikinęs, kad mes universitete ir valstybėje esame iki galo aiškiai susivokę. Ir čia dar viena pandemijos pamoka, bet kur, jeigu ne iš universiteto Vyriausybė gali gauti patarimų, kaip elgtis šioje situacijoje? Tad iš tiesų labai nuoširdžiai ir toliau kreipiuosi į viešąją valdžią kviesdamas kreiptis į universitetus ir bendrauti, ieškoti atsakymų į iššūkius, kad ir šiuo atveju į šitą geopolitinį Baltarusijos iššūkį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt