Lietuvoje

2021.06.09 11:53

Kol kas nė vienas migrantas negavo prieglobsčio, laikymo vietos šiltnamio sąlygų neprimena

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.09 11:53

Visi prieglobsčio prašytojai, kurių prašymus Migracijos departamentas spėjo išnagrinėti, prieglobsčio negavo, trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje informavo departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Posėdyje taip pat buvo užtikrinta, kad šioje situacijoje Lietuva nėra palikta viena, akcentuota žmogaus teisių užtikrinimo svarba.

Anot Migracijos departamento vadovės, nagrinėjant prašymus buvo taikomi aukščiausi standartai.

„Didžiausios įtampos su apgyvendinimu, nes visos kitos procedūros yra vykdomos. (...) Išlaikome visiškai pilnai aukščiausius standartus, kol kas įtampos nejaučiame, turime pakankamai resursų, ruošiamės didesniam kiekiui pagalbos prašančių žmonių. Pavojaus signalo nespaudžiame“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius posėdžio metu akcentavo, kad migrantams svarbu užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad kol kas, kalbėdami apie procesus, kurie vyksta Lietuvos pasienyje, apie juos kalbame tik kaip apie iššūkį nacionaliniam saugumui.

„Puikiai suprantame, kad išaugusio masto migracijos procesai dažnai signalizuoja apie tam tikrą humanitarinę, žmogaus teisių krizę. Viešojoje erdvėje kai kurie politikai teikė siūlymus šią krizę spręsti nesudarant migrantams šiltnamio sąlygų.

Bet, man atrodo, šiame kontekste labai svarbu suprasti, kad viena yra nedemokratinio režimo elgesys ir vos ne tyčinis migrantų atvežimas prie Lietuvos pasienio teritorijos, ir visai kas kita yra žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių migruoja ir kuriems reikalinga tam tikra pagalba“, – teigė T. V. Raskevičius.

Didesnioji dalis prašo prieglobsčio

Lietuvos Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė taip pat pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti teisę kreiptis dėl prieglobsčio. Pasak jos, šiuo metu didesnioji dalis migrantų prieglobsčio pasiprašo, nėra indikacijų, kad tokia teisė neužtikrinama.

E. Samuchovaitės teigimu, viešojoje erdvėje daug kalbama ir apie ribojimą, tačiau, sakė ji, sulaikymo pagrindai yra aiškūs, sprendimą priima teismas, įvertinęs individualias aplinkybes, vertinamas ir žmonių pažeidžiamumas.

„Jei žmonės yra pažeidžiami, jei yra žmonės su vaikais, jie gali būti sulaikyti tik ypatingais atvejais. Nebus taip, kad žmones uždarysime ir apribosime laisves“, – pažymėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Anot jos, esant reguliariam migracijos srautui, Lietuvoje užtikrinamos ir prieglobsčio procedūros, ir kitos sąlygos. Tačiau tuo atveju, kai migrantų srautas yra didesnis, humanitariniai poreikiai gali būti aštresni.

E. Samuchovaitė išskyrė svarbą užtikrinti geriamąjį vandenį, maitinimą, higienos priemones bei sveikatos poreikius. Specialistės teigimu, šie aspektai turi būti užtikrinami ir galvojant apie palapinių miestelį.

„Lietuva nėra viena“

Padidėjęs atvykstančių į Lietuvą ir besiprašančių prieglobsčio žmonių skaičius verčia dėti pastangas ir žiūrėti į tai, kaip įmanoma padidinti Lietuvos pajėgumus, sakė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Renata Kules.

„Palapinių miestelis – laikina priemonė, kuri turėtų būti naudojama tik išnaudojus visas kitas galimybes. (...) Svarbu stiprinti esančius pajėgumus, bet nekurti kraštutinių atsakų į ekstremalias situacijas, nes visi suprantame, kad palapinių miestelis tikriausiai nebūtų atsakas į šeimų apgyvendinimą ar pažeidžiamų žmonių apgyvendinimą. Tai yra kaip kraštutinė priemonė, bet svarbu žiūrėti į kitus apgyvendinimo būdus ir juos stiprinti“, – akcentavo E. Kules.

Ji antrino, kad migrantų sulaikymas yra ta priemonė, kuri gali būti skiriama kraštutiniu atveju, jei visos kitos švelnesnės priemonės neveikė. Pasak E. Kules, Lietuva taip pat neturėtų manyti, kad yra viena šioje situacijoje.

„Jei situacija tirštės, bus vis daugiau žmonių, o tikrai gera valia paieškotų sprendimų nacionaliniu lygiu nepakanka, yra ir ES Prieglobsčio paramos biuras, kuris teikia pagalbą valstybėms narėms ekstremaliose situacijose, ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, kuris taip pat turi lėšų reaguoti į ekstremalias situacijas“, – kalbėjo E. Kules.

Šiltnamio sąlygų prieglobsčio prašytojų laikymo vietos neprimena

Anot Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro atstovės Faustos Viktorijos Osičnaitės, dar 2016 metais Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba Lietuvą paragino užtikrinti migrantų, prieglobsčio prašytojų teises, įskaitant prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų tobulinimą, jiems reikalingos pagalbos teikimą be diskriminacijos dėl tautybės ar kilmės šalies.

Taip pat rekomenduota edukuoti visuomenę migrantų teisių užtikrinimo klausimais, užkirsti kelią neapykantos kalbos apraiškoms.

„Kiek esame lankęsi užsieniečių registracijos centre, šiltnamio sąlygų prieglobsčio prašytojų laikymo vietos neprimena“, – teigė F. Viktorija Osičnaitė.

Pasak jos, negalima iš anksto preziumuoti, kad visi ar didžioji dalis esamų ar net būsimų migrantų į Lietuvą bando ar bandys patekti neteisėtai, kad realaus prieglobsčio poreikio jie neturi, o dauguma siekia piktnaudžiauti teise į apsaugą nuo persekiojimo.

F. Viktorijos Osičnaitės teigimu, tokie teiginiai, esą įvardintų teisių migrantams suteikti neprivalu, siekis juos atbaidyti nuo prieglobsčio siekimo, Žmogaus teisių biuro nuomone, nėra suderinama su siekiu užtikrinti žmogaus teises visiems be išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos.

Per 8 dienas birželio dienas – 108 neteisėtos migracijos atvejai

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad „pastaruoju metu patiriame spaudimą, galbūt sąmoningą spaudimą iš mūsų kaimyninės šalies padidinti migracijos srautą“. Vis dėlto, sakė jis, turime įsipareigojimų kitoms ES šalims, kurios susiduria su didesniu migracijos srautu.

„Kiekviena šalis ieško savų sprendimų, šiuo atveju Lietuvos situaciją reikėtų įvertinti įvairiais aspektais. (...) Kita vertus, turime ir moralinę, ir juridinę teisę prašyti paramos, tikrai naudojamės tuo“, – tikino jis.

Anot viceministro, nors šiuo metu elgiamės pagal scenarijų A, tikriausiai bus pereita prie scenarijaus B ir bus steigiamas lokalus palapinių miestelis.

„Nemanau, kad pastačius palapines neužtikrinsime vandens, maisto ar higienos paslaugų. Tikrai ne“, – sakė A. Abramavičius.

Kalbėdamas apie migracijos mastus Baltarusijos ruože, viceministras informavo, kad 2019 metais buvo fiksuoti 37 neteisėtos migracijos atvejai, 2020 – 74, per pirmus keturis 2021 metų mėnesius fiksuota 80 tokios migracijos mastų. Per gegužės mėnesį fiksuota 80, o per 8 dienas birželio dienas – 108 neteisėtos migracijos atvejai.

Didžiausias iššūkis – COVID-19

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Aleksandras Kislovas komentavo, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – COVID-19 situacija. 10 dienų migrantai turi praleisti karantine, testuojasi, o tik tada gali apsigyventi kitose vietose.

Vis dėlto, užtikrino A. Kislovas, ir maistas, ir užimtumas, ir žmonių informavimas yra užtikrinama, kiekvienas migrantas gimtąja kalba gauna informaciją apie savo teises.

Anot jo, sprendžiant dėl žmonių apgyvendinimo, bus atsižvelgiama į jų pažeidžiamumą, prioritetas bus skiriamas pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms.

„Tikimės, kad per vasarą srautas bus suvaldytas“, – vylėsi A. Kislovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.