Lietuvoje

2021.06.09 08:56

Seimo vicepirmininkas gina balsavimą dėl „Romuvos“: tai etnokultūra, ne religija

Milena Andrukaitytė, BNS2021.06.09 08:56

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako nemanantis, kad Seimas padarė klaidą prieš porą metų nesuteikdamas valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“.

„Aš nemanau, kad Seimas padarė klaidą tada balsuodamas, Seimo priimtas toks sprendimas, Seimas tikrai turi teisę spręsti tuos dalykus. Vėlgi, niekas nieko nediskriminuoja, EŽTT išaiškinime taip pat minimas ne diskriminacijos aspektas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Strasbūro teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Seimas prieš porą metų atmetė „Romuvos “ prašymą suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos prašymą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.

„Aš „Romuvą“ labai vertinu kaip etnokultūrinį reiškinį, kaip istorinę rekonstrukciją, mūsų papročių ir tradicijų puoselėjimą, dar nuo sovietinių laikų, bet atminkim, kad ir sovietiniais laikais „Romuva“ buvo toleruojama dėl to, kad buvo ne religinė bendrija, o etnokultūrinė. Dabar ji pretenduoja į religinę bendriją, bet manau, kad ta pretenzija nepagrįsta“, – teigė P. Saudargas.

„Man keista, kad jie patys to reikalauja, žmonės daro reikalingą darbą ir prasmingą kaip etnokultūrinis būrelis ir istorinės rekonstrukcijos prasme, bet ne religinio švietimo ir sielovados prasme“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.

EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Teismas nustatė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.

„Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki taikydami reguliavimo galias“, – teigė teismas.

2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt