Lietuvoje

2021.06.08 11:43

Prezidento kalboje apžvalgininkai pasigedo „receptų Baltarusijai“, vidaus politikoje – kritika dėl „cukruotų lozungų“

atnaujinta 14.00
LRT TELEVIZIJA, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.06.08 11:43

Apie 44-ias minutes trukusiame metiniame pranešime Gitanas Nausėda kliovėsi „populistine konstrukcija“, o vietomis jo teiginiai ir raginimai prasilenkė su realia prezidento politine laikysena, sako apžvalgininkas Vytautas Bruveris. LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO kalbintiems stebėtojams pranešime pritrūko ir konkretumo kalbant užsienio politikos, o ypač – Baltarusijos tema.

Antradienį Seime skaitytoje kalboje prezidentas dėkojo visuomenei už kantrybę ir pilietiškumą pandemijos akivaizdoje, gerų žodžių turėjo savivaldai, medikams ir kitų profesijų atstovams, kritikos sulaukė Vyriausybė.

Atnaujinta 14.00 val.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė didelių pokyčių nuo pernykštės prezidento kalbos sakė nematantis, įsiminė noras pozicionuoti save kaip su politinėmis intrigomis visiškai nesusijusį.

„Bendrai jo kalbėjimo tonas yra virš politinių galios žaidimų iškilusio žmogaus tonas, iš dalies tai užkoduota ir mūsų Konstitucijoje, kadangi prezidentas nėra partinis ir jam belieka remtis tik apeliavimu į rinkėjus, nes atramos Seime tarp partijų jis neturi, kita vertus, taip išsikreipia politinis vaizdas, nes prezidentas neabejotinai irgi dalyvauja galios žaidimuose, tiesiog jo galios šaltiniai kitokie. Man atrodo, kai kuriais klausimais tas jo dalyvavimas pernelyg nutylėtas buvo ar slėpėsi už bendro pobūdžio retorinių frazių“, – LRT RADIJUI komentavo TSPMI politologas.

Politinės aktualijos ir pašlijusių santykių su dabartine politine dauguma aidas kalboje buvo ryškūs, R. Vilpišausko išskyrimu, tai ne tik ginčai dėl atstovavimo valstybei Europos Vadovų Taryboje, bet ir „bendro matymo“ nebuvimas tokiais klausimais kaip mokesčių politika.

„Iš to neišvengiamai kyla politinės įtampos ir jos atsispindi šiame pranešime, nors, žinoma, iki griežtos Dalios Grybauskaitės retorikos tai gana toli“, – sakė laidos „Lietuvos diena“ pašnekovas.

Prezidentas kvietė pagarbiai diskusijai, kompromiso nebijojimui, tačiau jog to rastųsi daugiau, mažai tikėtina. Ir paties G. Nausėdos veiksmų logiką ateityje diktuos artėjančių aplinkybės – 2024 m. vyks tiek prezidento, tiek Seimo rinkimai.

„Sutinku, kad įtampų veikiausiai nemažės, nes apie artėjančius rinkimus galvos ne tik Seimo nariai, bet ir pats prezidentas. Jo kritika dėl rinkiminio ciklo svarbos taikytina lygiai taip pat ir jam pačiam“, – teigė R. Vilpišauskas.

Kaip sako V. Bruveris, kai kurios kritinės pastabos valdantiesiems buvo išreikštos konkrečiai, kai kurios – užuominomis, tačiau nesunkiai išgliaudomomis.

„Netrūko [kritikos] tiek kai kuriais atskirais klausimais kaip viešųjų pirkimų reforma, kurią ne kartą jis minėjo savo viešuose pasisakymuose, kad valdžia, suprask, iš kažkokių galimai savanaudiškų ar korupcinių interesų tą reformą esą torpeduoja, tiek bendriau, kai kalbėjo apie „beprasmius politinės galios žaidimus“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vyriausybės premjerės Šimonytės norą kartais irgi nuvažiuoti į Europos Vadovų Tarybos susitikimus“, – sakė „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas.

Pasak jo, G. Nausėdos kalboje įžiūrima „populistinė konstrukcija“, kuria, tiesa, rėmėsi ir pirmtakė D. Grybauskaitė, tačiau darė tai kiek kitokiu stiliumi.

„Mano požiūriu, įdomiausia ir simptomiškiausia, kalbant apie tekstą kaip visumą, yra populistinė linija: esu aš, prezidentas, tiesiogiai kontaktuojantis su tauta ir žinantis jos valią, tiesiogiai išrinktas jos atstovas, yra gera ir teisinga tauta, yra savivaldos lygmuo, kuris arčiau tautos, ir yra centrinė valdžia, kurios politikai daugeliu čia minimų atvejų yra blogi, priima prastus sprendimus, juos nuolatos reikia arba stabdyti, arba durti į nugarą ir raginti“, – dėstė LRT TELEVIZIJOS kalbintas V. Bruveris.

Jo pastebėjimu, net ir tais atvejais, kai galima buvo įžvelgti pozityvumo valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas išskyrė savo nuopelnus.

V. Bruveris sako pasigedęs ir konkretumo besikaupiančių kaimynystės problemų kontekste, nors retorika Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu buvo griežta. Metinis pranešimas buvo puiki proga deklaruoti konkrečius žingsnius, ką Lietuva galėtų padaryti pati ir kokių iniciatyvų imtis galėtų Europos Sąjunga, tačiau „receptų Baltarusijai“ nebuvo, sakė „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas.

Politologė Jūratė Novagrockienė antrina, jog užsienio politika kaip prezidento kompetencijų sritis galėjo nusipelnyti daugiau vietos metiniame pranešime.

„Iš tikrųjų užsienio politika buvo priskirta nacionalinio saugumo klausimams, jie persipynė iš dalies su vidaus politikos problemomis. Bet iš tikrųjų reikėjo, matyt, žymiai daugiau vietos skirti užsienio politikai, kadangi prezidento pagrindinė funkcija yra kartu su kitomis institucijomis vykdyti užsienio politiką“, – sakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė.

Svarbios kalbos tezės – įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, aktyvus bendradarbiavimas su NATO. Ji atkreipė dėmesį į dar kelis, pozityvesnius kalbos aspektus.

„Bent jau buvo gana logiškai sudėliotos kryptys, kuriomis užsienio politika turėtų būti konstruojama nacionalinio saugumo grėsmių kontekste. (...) Lyg ir buvo sugrąžinta Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės kontekste idėja, kuri buvo labai ryški prezidento Adamkaus laikotarpiu ir kurios visai neliko D. Grybauskaitės laikotarpiu, kai ji labiau kreipė dėmesį į bendradarbiavimą su stipresnėmis Vakarų valstybėmis“, – sakė J. Novagrockienė.

Grįždamas prie Lietuvos vidaus aktualijų V. Bruveris pastebėjo, jog G. Nausėdos kalba vietomis prieštarauja realiai jo politinio veikimo linijai.

„Deklaracijos deklaracijomis, cukruoti lozungai tais lozungais ir lieka, nes kai matome gyvenimišką politinę praktiką, prezidentas savo išsakomų lozungų šviesoje atrodo gana ironiškai. Prisiminiau pastarąjį atvejį iš tos aklos kaktomušos ir didėjančios konfrontacijos su Vyriausybe – kaip bežiūrėsi, jis pažemino Vyriausybės vadovę, išmesdamas jos laišką. Pabandykime įsivaizduoti, iki ko mes apskritai prisigyvenome – premjerė rašo laiškus prezidentui prašydama audiencijos, o prezidentas praktiškai išmeta jos laišką pro langą, pareikšdamas, kad nėra apie ką kalbėti, atsakymą paskelbdamas žiniasklaidai. Juolab tos kaktomušos dėl EVT, dėl ambasados ES, kuri vis dar tuščia. Prezidentas labai sąmoningai ir tiesiai eina į konfrontacijas ir kartu kalba apie visuomeninę santarvę pačiais aštriausiais pasaulėžiūriniais vertybiniais klausimais, kur jis vėlgi užima labai aiškią pusę. Ir būtent tą pusę, kuri pati konfrontuoja ir provokuoja, o ne tą pusę, kuri kaltina provokacijomis“, – komentavo apžvalgininkas.

Paklaustas, į kurio iš buvusių šalies vadovų kalbą šioji labiausiai panaši, V. Bruveris išskyrė pačiam G. Nausėdai esą būdingus bruožus.

„Nausėda man panašiausias pats į save, tiesiog daugiau sentimentalaus sacharino, gražių deklaracijų ir frazių. Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi šnekėdavo iš esmės pagal tas pačias populistines schemas, bet dėl savo charakterio savybių ji būdavo griežtesnė, lakoniškesnė, konkretesnė. Gal kiek daugiau kopijuota iš prezidento Adamkaus, kuris dažnai irgi būdavo toks deklaratyvus ir svajingas, bet Nausėda šiame metiniame pranešime labai nausėdiškas, galbūt labiau net negu pirmajame“, – sakė V. Bruveris.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis kalboje išskyrė „pasitikėjimo krizės“ liniją – tarp politinių jėgų, tarp visuomenės ir valdžios ir pačioje visuomenėje.

„Kalbėdamas vidaus ir užsienio politikos aspektais jis darė sąsajas su šia problema – pasitikėjimu vienas kitu, galėjimu bendradarbiauti, mokėjimu įsiklausyti vienam į kitą ir formuoti konstruktyvius dialogus“, – LRT TELEVIZIJAI komentavo profesorius.

Kitas akcentas, kurį pabrėžti stengėsi G. Nausėda, – visuomenės balsas. Prezidentas ragino girdėti visuomenės balsą ir siūlė kelis konkrečius žingsnius, kaip kad referendumui reikalingų parašų rinkimo laikotarpio prailginimas, pasirašymo elektroniniu būdu įteisinimas, palaikymą prezidentas išsakė ir siūlymui nuleisti reikalavimo kandidatų į Seimą amžiui kartelę iki 21-erių metų. Šiuo metu teisę tapti parlamentarais Lietuvoje turi ne jaunesni kaip 25-erių šalies piliečiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.