Lietuvoje

2021.06.13 18:21

Po teismo verdikto klaidą padariusiam chirurgui perspėja – gydytojai dirbs ne ligoniams, o prokurorui

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.06.13 18:21

„Rytoj gali teisti ir mane“ – tokie prierašai socialiniuose tinkluose pasirodė gydytojų socialinių tinklų paskyrose, reaguojant į Kauno apygardos teismo sprendimą chirurgą Žilviną Saladžinską nuteisti dėl neatsargaus pacientės gyvybės atėmimo. Dvejus metus jis negalės verstis profesine praktika, o tai gydytojų bendruomenei atrodo per šiurkšti bausmė, turėsianti neigiamų pasekmių ne tik šiam specialistui, bet ir gydymo kultūrai Lietuvoje.


Po daugiau nei metus trukusio nagrinėjimo teismas paliko lygtinę laisvės atėmimo bausmę Kauno klinikose dirbusiam prof. Ž. Saladžinskui. Kauno apylinkės teismas chirurgą pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda, iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų teismas pacientės gyvenimo draugui priteisė per 9 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą ir 60 000 eurų neturtinę žalą, o sūnui ir anūkui – po 30 000 eurų neturtinės žalos.

Didžiausios kritikos ir apgailestavimo iš kai kurių medikų bei politikų sulaukė teismo sprendimas K. Saladžinskui dvejus metus uždrausti dirbti chirurgu.

„Manau, kad bausmė yra perteklinė. Uždrausti chirurgui operuoti – jis juk praras kvalifikaciją, taigi ir daugiau pacientų praras galimybę gauti kompetentingo, didelę patirtį turinčio gydytojo paslaugas“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Lietuvos medikų sąjūdis taip pat siekia atkreipti teisėsaugos dėmesį, kad tokia bausmė medikams kaip laisvės apribojimas ar draudimas verstis gydytojo praktika dėl padarytos klaidos Vakarų šalyse esą nėra taikoma. Prisiminta ankstesnė chirurgo Mindaugo Žiuko byla – 2019 m. balandį Aukščiausiasis Teismas pripažino jį kaltu dėl paciento klubinės venos pažeidimo operacijos metu, lėmusio ūminį vidinį kraujavimą ir asmens mirtį. Iš gydytojo buvo atimta teisė dvejiems metams verstis mediko praktika, tačiau negalėdamas dirbti Lietuvoje M. Žiukas emigravo į Švediją, kur gali toliau tęsti profesinę veiklą.

Pasak J. Sejonienės, tokie precedentai atsilieps neigiamai.

„Gydytojai bus linkę klaidas ar komplikacijas slėpti, taip skatinamas gynybinis medicinos modelis, mažinamas pasitikėjimas tarp pacientų ir gydytojų. Pacientai ieškos ir bus linkę kaltinti gydytoją, o gydytojas bus linkęs dirbti ne pacientui, o prokurorui“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Tam antrina ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pažymintis, kad naivu būtų manyti, jog klaidų gydytojų darbe nenutinka. Pasak jo, tokia teismų praktika nepadės klaidų taisyti, nebent jas dangstyti.

„Dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pataisas, kurios turėjo atnešti naują kultūrą į sistemą, įgyvendinti žalos be kaltės modelį, – „Aktualijų studijoje“ sakė A. Veryga. Visa ši istorija, kuria prasidėjo mūsų diskusija, vyko anksčiau negu buvo priimtos pataisos, bet principo tai nekeičia. Pataisų reikėjo tam, kaip kolegė Jurgita ir minėjo, kad medikai neslėptų klaidų. Nes naivu būtų sakyti, kad medicinoje neįvyksta klaidų, deja, bet jų įvyksta visur, nepriklausomai nuo to, kiek turtinga yra sistema, kaip gerai yra paruošiami medikai – net ir aukščiausios kvalifikacijos medikas gali padaryti klaidą ir kartais ją padaro. Turbūt sutiksite, kad tikslas yra iš klaidos pasimokyti ir padaryti taip, jeigu įmanoma, kad klaida daugiau nepasikartotų, jeigu įmanoma. O kad taip atsitiktų, medikas turi jaustis saugus ir turi būti nesuinteresuotas slėpti kažkokias aplinkybes. Sistema iš to turi pasimokyti, jeigu reikia, įdėtų saugiklius“.

Ž. Saladžinskui paskirta bausmė, A. Verygos manymu, galėtų būti laikoma proporcinga, jeigu jo veiksmuose būtų matoma tyčia.

„Dabar tai yra tiesiog kenkimas sistemai. Kaip buvo teisingai paminėta, iš savo studijų metų aš taip pat gerai prisimenu dėstytojų pasakymus, kad „ligos istoriją jūs rašote prokurorui“, bet iš to niekas nelaimės – nei pacientai, nei medikai“, – teigė parlamentaras.

Nuteistam Kauno chirurgui dar lieka galimybė teikti kasacinį skundą. Netrukus po to, kai buvo paskelbtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, Ž. Saladžinsko advokatas LRT.lt sakė, jog veikiausiai tai ir bus daroma. „Aktualijų studijoje“ Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sakė tikinti, jog Aukščiausiojo Teismo sprendimas bausmę sušvelnins ir į darbą Ž. Saladžinskas galės grįžti anksčiau nei po dviejų metų.

„Kaip ir mano kolegos, manau, kad tikrai bausmė yra perteklinė ir logiškai niekaip nepaaiškinama. Suprantu, kad yra teisiniai aspektai, kurie leidžia priimti tokį sprendimą, tačiau žmogiškąja prasme ir logiškai nepateisinu tokio sprendimo“, – kalbėjo ji.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius situaciją vertina kiek kitaip.

„Ką daryti, jeigu tai akivaizdus, nusikalstamas aplaidumas? Nemanau, kad civiline tvarka žala galėtų būti kompensuojama“, – laidoje sakė V. Valentinavičius.

Jis sutinka, kad baudžiamoji atsakomybė lemtingos klaidos atvejais turėtų būti taikoma „išskirtinai retai“, kartu atkreipdamas dėmesį, jog prieš priimdamas sprendimą teismas vertina ir situaciją išnagrinėjusių medicinos ekspertų išvadas.

„Visuomenėje negali būti nebaudžiamųjų. Ką dabar girdžiu, tai politikai kalba, kad gydytojai yra tie, kurie gelbėja gyvybes ir jų veiksmai jokiu būdu nesukelia pavojaus gyvybei ir tyčia nedaro klaidų. Galbūt tai yra išskirtiniai atvejai, galbūt tai yra nuovargis ar kažkas panašaus, tačiau yra klaidos, kaip teismas pamini, kurios yra nerūpestingumo atvejai, galima vadinti nerūpestingumo atvejais. Jie atima gyvybes. Ir ką daryti su tais – čia retorinis klausimas, – jeigu gydytojas ir visiškai nerūpestingai atlieka savo pareigas, ar išgėręs, ar perdozavęs, ar neišsimiegojęs, nes naktį kažką kito veikė, nepasiskaitęs ir panašiai“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Per 2015 m. vykusią operaciją chirurgas Ž. Saladžinskas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas. Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog medikas aplaidžiai pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nebuvo iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, o tai lėmė nesėkmingą operacijos eigą.

J. Sejonienei ši situacija kelia klausimų ir atrodo kaip galimas sisteminių problemų, susijusių ne tik su atskiru mediku, bet ir tyrimų kaštais, jų prieinamumu, atspindys.

Ragina koreguoti įstatymą

Kauno apygardos teismui paviešinus nutartį, Ž. Saladžinskas ją LRT.lt pakomentavo trumpai: „Žmogaus gyvenimo pabaiga“.

LRT.lt pavyko susisiekti su mirusios pacientės gyvenimo draugu Zigmantu Dargevičiumi, kuris patvirtino, kad nukentėjusiąją pusę ši teismo nutartis tenkina. Jis atsisakė dalyvauti laidoje, tačiau prieš ją teigė, jog suklydęs gydytojas neatsiprašė, papiktino ir frazė apie „gyvenimo pabaigą“. „Klausimas – o Aldonos (mirusios pacientės - LRT.lt) gyvenimas prasideda?“, – reagavo Z. Dargevičius.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė „Aktualijų studijoje“ sakė, jog prokurorai ir teisėjai „niekada nevertina situacijos remdamiesi savo supratimu apie tai, kaip turėtų būti atliktas mediko darbas“. Kaip ir V. Valentinavičius, ji akcentavo, kad tokiuose ikiteisminiuose tyrimuose ir bylose dalyvauja ir srities ekspertai.

„Visose šiose bylose remiamasi gana gausiais ekspertų duomenimis, išvadomis, kurias parengia tą sritį išmanantys žmonės. Ir tai tik tuo atveju, jeigu ekspertai vienareikšmiai pasisako, kad tuo atveju kalbama apie klaidą, kurios medikas galėjo išvengti. Tokiu atveju tęsiamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau perduodamas teismui ir teismas pasisako“, – sakė E. Martinonienė.

Pasak jos, dažnesniu atveju ekspertų išvada būna palanki medikams – jog nelaimingas atsitikimas negalėjo būti išvengtas, pavyzdžiui, įvykus neprognozuojamai organizmo reakcijai į medikamentus.

„Statistikos tikslesnės, deja, nėra, bet kiek leidžia remtis atmintis, per pastaruosius penkerius metus vienaip ar kitaip su medicinos darbuotojais susijusių ikiteisminių tyrimų būtent dėl profesinės veiklos, nes yra ir kiek kitokių, mes kalbame apie penkis rezonansinius atvejus“, – pridūrė prokuratūros atstovė.

Kai kurie teismus pasiekiantys incidentai – nelaimingi atsitikimai, nepasibaigę taip tragiškai kaip atvejis Kauno klinikose. Pavasarį Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Vičiūnų skyriaus globotinei lūžo koja, kuomet slaugytojo padėjėja kėlė moterį į maudymo kėdę ir koja įstrigo. Tą dieną iš viso skyriuje buvo 45 pacientai, už juos atsakomybė gulė dviem bendrosios praktikos slaugytojams ir trims slaugytojų padėjėjoms. Lietuvos Medikų sąjūdis rinko aukas 600 eurų uždirbančios darbuotojos advokato išlaidoms.

A. Gerliakienės manymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą reikėtų koreguoti panaikinant galimybę teisminiu keliu kaltinti mediką, mat dažniausiai nelaimingų atsitikimų priežastys būna sisteminės.

„Dažnai kaltas lieka tik medikas, suteikęs paslaugas. Mano nuomone, galimybė kaltinti mediką yra labai neteisinga. Sutinku su visais, kurie pasisakė, kad baudžiamoji byla turi būti keliama tyčia atlikus kažkokį veiksmą, sukėlusį žalą sveikatai, tačiau visi iki šiol minėti atvejai yra grynai dėl finansavimo trūkumo, dėl (reikiamų) darbo sąlygų nebuvimo“, – sakė Medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.