Lietuvoje

2021.06.20 14:49

Karantinas paaugliams – „pusiau pasaulio pabaiga“: apribojimai persekiojo sapnuose, kankino fizinės reakcijos

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.20 14:49

Nors karantiną paaugliai pasitiko su džiaugsmu, emocijos netruko pasikeisti – džiaugsmą pakeitė stresas ir neviltis. Atliktas tyrimas rodo, kad karantino apribojimai moksleivius persekiojo ir sapnuose, o streso metu paaugliai susidūrė su fizinėmis kūno reakcijomis, kai sunku kvėpuoti. „Pusiau pasaulio pabaiga“ – taip viena paauglė apibūdino karantiną.

Vilniaus universiteto (VU) ekspertės atliko tyrimą apie karantino išgyvenimą paauglystėje. Tyrimo metu apklausti 24 paaugliai, mokęsi 6–11 klasėse.

Nors iš pradžių, paskelbus karantiną, paaugliai apsidžiaugė, kad bus galima daugiau laiko skirti sau, paatostogauti, vėliau džiaugsmą pakeitė stresas ir šoko reakcija, neviltis ir sutrikimas, portalui LRT.lt sako tyrimo vadovė, VU Filosofijos fakulteto docentė dr. Asta Adler.

„Paaugliai tarsi džiaugėsi, kad „pagaliau laisvė“. Bet vėliau ateina realybės supratimas, kad tai nėra taip paprasta, kad reikia prisitaikyti“, – tyrimo rezultatus pristato A. Adler.

Anot tyrimo vadovės, bene daugiausia nerimo paaugliams kėlė išgyvenimai dėl mokyklos – buvo nerimo, kaip reikės toliau mokytis, kaip ši situacija paveiks jų ateitį. Pastebėta, kad tiems patiems darbams atlikti per karantiną prireikia daugiau laiko nei iki tol.

„Tai, kas atrodė įprasta, tapo nebeįprasta. Tarsi iš naujo turi sukurti tokius paprasčiausius dalykus kaip rutina, laiko planavimas. Anksčiau žinojai, kada reikia eiti į mokyklą, kada – į būrelį, o kada laisvalaikis. O čia viskas keičiasi“, – kalba VU Filosofijos fakulteto docentė.

Jos teigimu, dauguma paauglių nurodė, kad jautėsi paskendę vienoje veikloje, nesuprasdavo, kada turi nustoti mokytis ar ruošti namų darbus, kadangi atrodydavo, kad tai daro vis per mažai. Moksleiviams taip pat buvo sunku atsitraukti nuo kompiuterio, tai tapo kaip panėrimas į kitą pasaulį.

„Nebegali galvoti, nebegali kvėpuoti“

Per tyrimą išaiškėjo ir stiprios paauglių reakcijos. Pavyzdžiui, vienas tyrime dalyvavęs moksleivis sakė, kad „pasidarydavo labai sunku, tada tiesiog, atrodo, galva užkrauta ir nebegali galvoti, nebegali kvėpuoti“. Pasak A. Adler, tokios fizinės reakcijos rodo ir paauglių sutrikimą, išgąstį, prislėgtumo jausmą.

Vis dėlto tyrimo vadovė nelinkusi prognozuoti, kad „auginame kovidinę kartą“. Ji sutinka, kad toks patiriamas stresas vaikus paveikia, tačiau, pasak jos, stresinėse situacijose ne tik sugniūžtame, bet ir atrandame savo atsparumą bei stipriąsias puses.

Tačiau A. Adler atkreipia dėmesį į tokiomis sąlygomis didėjančią atskirtį: „Tie, kurie turi palaikymą ir sugeba kabintis, stiprėja greičiau. Bet tiems vaikams, kuriems sunku ir su mokykla, sunkumai dar didėja, nes neišeina padėti. Atsiranda daugiau skirtumų, tarsi žirklės tarp tų vaikų, kurie sugeba įveikti sunkumus ir tampa atsparesni, ir tų, kurie palūžta.“

Atsiranda daugiau skirtumų, tarsi žirklės tarp tų vaikų, kurie sugeba įveikti sunkumus ir tampa atsparesni, ir tų, kurie palūžta.

Tokiais atvejais, nesusitvarkydami su emocijomis, kai kurie ieško kitų būdų, kaip spręsti problemas. Dažnai paaugliai imasi vengimo – neina į mokyklą, užsidaro namuose, emocijas bando numalšinti maistu ar destruktyviais savižalos būdais, taip nusiraminti.

Kitas nusiraminimo būdas – prasmės suteikimas savo patyrimams. Anot A. Adler, paaugliai išskyrė, kad suprato gyvo bendravimo prasmę, kalbėjo, kad nors karantinas yra sunkus periodas, bet galbūt jis yra reikalingas, norint tapti tuo, kuo siekiama tapti.

Sapnuose – ir susitikimai su draugais, ir persekiojantis karantinas

Nors iš pradžių vykdavo aktyvus bendravimas internetu, vėliau atėjo nuovargis, kad toks bendravimo būdas nekompensuoja tikrojo, sako A. Adler. Dėl to, jos teigimu, šeima paaugliams turėjo kompensuoti ir mokyklą, ir draugus.

„Jei šeima gali tai padaryti, tai yra resursas, nes patys paaugliai sako, kad atsirado naujas ir kokybiškas ryšys su šeimos nariais. Bet jei šeimoje yra problemų ir sunku išbūti, tada priverstinis artumas tampa išsprogdinančiu“, – dalijasi VU docentė.

Ji pasakoja apie vieną atvejį, kai tėvai buvo ant skyrybų ribos, o per karantiną buvo visi kartu uždaryti. Tokioje aplinkoje paaugliui labai sudėtinga išbūti, tyrėjoms jis sakė be savo draugų tampantis „kaip velnias“, nes neturi, kaip išreikšti savo jausmų ir patyrimų.

„Stokodamas paramos iš socialinės aplinkos, lieki vienas su emocijomis, jas sunku išlieti, tada atsiranda savidestruktyvių būdų. Gali prasidėti bėgimas, karantino taisyklių laužymas. Taip ieškoma būdų, kaip išbūti“, – tvirtina A. Adler.

Bendravimo trūkumą bei jo būtinybę parodė net ir vaikų sapnai. Moksleiviai sapnuodavo susitikimus, draugus, pasakodavo, kad nors naktį sapne buvo susitikę su draugais, sako pašnekovė.

„Sapnuodavo ir tai, kad karantinas žmogaus pavidalu persekioja, kad nuo jo tenka bėgti, o jis persekioja. Grėsmių sapnuose būdavo“, – teigia tyrimo vadovė.

Karantinas – pusiau pasaulio pabaiga

Nauji užsiėmimai ar kitoks laisvalaikio leidimo būdas paaugliams padėdavo nusiraminti. Pavyzdžiui, savijauta pagerėdavo, kai mokinys imdavosi mokytis muzikos kūrinį ar užsiimdavo mėgstamu sportu.

„Tada pradėdavo gerėti savijauta, nes paauglys atsitraukia į kitą veiklą, kur gali ką nors kontroliuoti nekontroliuojamoje situacijoje. Tai toks gebėjimo, kontrolės jausmas nežinomybėje. (...) Viena paauglė apie karantiną sakė, kad tai „ne pasaulio pabaiga – gal pusiau pasaulio pabaiga“.

Kai pusiau pasaulio pabaiga, kurios negali kontroliuoti, norisi gebėti kontroliuoti bent ką nors. Tad išmokti muzikos kūrinį esant pusiau pasaulio pabaigai gali būti labai konstruktyvu“, – sako A. Adler.

Bene dažniausiai paauglių išskiriamas sunkumas – mokyklos reikalai. Jautėsi didelis jautrumas dėl vertinimo, ypač tada, kai moksleiviai jaučiasi sutrikę, įdeda daug pastangų, bet gauna neigiamą įvertinimą, pastebi tyrimo vadovė.

Kiti sakė, kad namuose tiek daug dirgiklių, kad sunku išbūti, daug sunkiau susikoncentruoti.

„Tada taip greitai ir lengvai praranda motyvaciją. Kai kontakto nėra, labai lengva atsitraukti. (...) O patiriant stresą mokytis labai sunku, informaciją įsisavinti sunku, jei vaikai jaučiasi taip, kad negali kvėpuoti, negali sukoncentruoti dėmesio ir prie kompiuterio. Kiti sakė, kad namuose tiek daug dirgiklių, kad sunku išbūti, daug sunkiau susikoncentruoti.

Svarbu galvoti apie naują priėmimą, vertinti ne tik patį rezultatą, bet ir matyti, kiek vaikas ar paauglys įdeda pastangų“, – pažymi A. Adler.

Didesnis atsparumas ir pamokos

Nors karantinas yra sudėtingas laikotarpis visiems, specialistai pabrėžia, kad šis laikas itin sunkus vaikams. Anot A. Adler, paauglystė yra labai didelis pokyčių laikas, kai atsiskiriama nuo šeimos, daug laiko leidžiama su draugais, vyksta savęs tyrinėjimas socialinėje erdvėje ir įvairiose veiklose. Per pandemiją vaikai viso to neteko.

„Išlaikyti tapatumo jausmą, kas esu ir koks esu, per pandemiją, kai paauglys uždarytas namuose, nėra taip paprasta. Paaugliai, kuriems pavykdavo rasti būdų save išreikšti per veiklas, darbus, bendravimą, jautėsi geriau. Bet tiems, kurie užsisklęsdavo, ko nors vengdavo, buvo sunkiau. Lieka arba maistas, arba kitos medžiagos, kurios ramina. Bet tai atneša destruktyvių rezultatų“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Lieka arba maistas, arba kitos medžiagos, kurios ramina. Bet tai atneša destruktyvių rezultatų.

Vis dėlto, anot jos, kiekviena karta turi savo iššūkių, o sunkumai ne tik sugriauna, bet ir padaro stipresnius. Tam reikia supratimo ir paramos, patyrimo įprasminimo, gebėjimo atsitraukti.

„Jei tai sėkminga, paauglio neužstrigdo patyrime, bet veda prie išmokto atsparumo, kad, esant sunkumų, galime juos įveikti, kad susitelkus galima rasti išeitį“, – pasakoja A. Adler.

Paaugliai taip pat išskyrė, kad per karantiną išmoko geriau planuoti laiką, jautėsi atsakingesni už savo gyvenimą, ėmėsi atsakomybės. Moksleiviai pajuto ir mokyklos vertę, sakė, kad kitą kartą būtų jau lengviau, palinkėjo neprarasti vilties.

„Tai susiję su vidiniu atsparumu ir kūrybiškumu“, – tvirtina A. Adler.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.