captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pitrėnienė: lietuviška mokykla Karaliaučiuje gali pradėti nuo vienos klasės

Vėl kilus diskusijai dėl lietuviškos mokyklos Karaliaučiaus srityje Rusijoje steigimo, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad ji galėtų pradėti veikti ir nuo vienos klasės, tačiau svarbu garantuoti, kad pradėję lankyti lietuvišką mokyklą vaikai ją galės ir baigti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Karaliaučiaus regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnykas mato tokios mokyklos poreikį, nors atsargiai vertina, ar užtektų vietos lietuvių palaikymo. Tuo metu antradienį su ministre susitikęs Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius aiškina, kad tokia mokykla galėtų sudominti ne tik lietuvių kilmės asmenis.

Pasak A. Pitrėnienės, mokyklos steigimo klausimą Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai per artimiausias savaites aptars su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis ir tada bus rengiamas veiksmų planas. Jos teigimu, tokia mokykla duris galėtų atverti ne anksčiau kaip 2017-ųjų rugsėjį. Jis pabrėžė, kad mokyklos atidarymas būtų „įsipareigojimas ilgiems metams“.

„Žmonės turi pajusti tam tikrą garantiją. Jeigu aš išimu iš vietinės mokyklos savo vaiką, atvedu į lietuviškos mokyklos pirmą klasę, aš turiu turėti garantą, kad jisai baigs tą mokyklą lietuvišką“, – žurnalistams antradienį sakė ministrė.

„Čia yra ne vienos Švietimo ir mokslo ministerijos reikalas, reikia kalbėtis ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su vyriausybe galiausiai. Tai yra užsienio politika, tai yra Rusija, tai nėra taip paprasta, čia ne Europos Sąjunga, kad susitariame ir įgyvendiname. Labai rimtas yra Rusijos klausimas – kaip jie pažiūrės, ką jie galvoja, ar jie gal tiesiog trukdys ir nenorės.

Čia diskusijos ir dialogas turi vykti, mes negalime paimti ir viską padaryti iš vienos pusės. Tai yra ir finansai – kad ir seno pastato renovacija, kad ir po žingsnelį nedidelį pradedant nuo pradinės mokyklos, galbūt tik nuo pirmos klasės (...). Čia yra tikrai ambicingas projektas, tam turi pritarti ir vyriausybė, ir Užsienio reikalų ministerija“, – dėstė ji.

Su ministre susitikęs G. Skamaročius antradienį žurnalistams teigė, jog optimalu būtų turėti 100–150 mokyklą lankančių vaikų.

„Kraštas, kuris mums davė dabartinę lietuvių kalbą, padėjo ją išsaugoti tuo metu, kai didžioji Lietuva buvo lenkmetyje, šiandien neturi lietuviškos mokyklos, tai yra tikrai problema, kurią reikia kuo skubiau spręsti.

Esame praradę viltis, kad tai bus jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, tačiau dėsime visas pastangas, kviečiame ministrę ir kitas įstaigas, ir lietuvių vietines bendruomenes, kultūros įstaigas, kad kitų metų rugsėjo 1 dieną sutiktume kaip minimum su pradine lietuviška mokykla Tilžėje, Ragainėje, Gastose ar kitame to krašto mažesniame ar didesniame kampelyje“, – kalbėjo jis.

G. Skamaročiaus teigimu, tokios mokyklos steigimui galėtų priešintis „fašistuojantys vietos žmonės“, tačiau palaikytų daugelis žmonių, kurie lietuvius laiko draugais.

„Tame krašte yra 1 mln. gyventojų ir apie 30–35 proc. yra žmonės, kurie turi vienaip ar kitaip ryšių su lietuvių kalba, su lietuvių kilme. Kiek iš jų sutiks save laikyti lietuviu arba norinčiu mokytis lietuvių kalbos, sunku pasakyti. Mūsų užduotis tas grupes surinkti.

Galiu tiktai garantuoti, kad ne lietuvių kilmės vaikų taip pat bus daug, šiandien žymios dalies tų, kurie lanko lietuvių kalbos ir kultūros fakultatyvus, nei vardas, nei pavardė nelietuviški. Žmonės iš Kaukazo, Azijos, atkeliavę į tą kraštą, taip pat nori mokytis kaimynų lietuvių kalbos. Visiškai grynų šimtaprocentinių lietuvių tikrai nebus dauguma“, – aiškino G. Skamaročius.

Regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnykas BNS savo ruožtu pažymėjo, kad diskusija apie lietuviškos mokyklos Karaliaučiuje poreikį nėra nauja, ir prisiminė, kad anksčiau pritrūkdavo pačių Karaliaučiaus lietuvių palaikymo.

„Prieš 10 metų mes bandėme steigti, labai ilgas darbas buvo, ir direktorių jau buvome radę, bet neišėjo. Iš Lietuvos pusės viskas gerai buvo, čia ir iniciatyva daugiau Lietuvos buvo, bet vietos lietuviai neaktyvūs buvo. Rusijos valdžios tuo metu pasipriešinimo nebuvo“, – sakė jis.

A. Bartnykas pats mano, kad tokia mokykla reikalinga.

„Čia, Mažojoje Lietuvoje, turi būti lietuviai, yra paveldas, kultūros, raštijos lobynas, tas žodis turi gyvuoti, čia ypatingas kraštas, turėtų čia gyventi lietuviai“, – kalbėjo jis.

Kraštų lietuvių bendruomenių duomenimis, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje gyvena apie 20 tūkst. lietuvių. Ministerija nurodo mažesnį Karaliaučiuje gyvenančių lietuvių skaičių – apie 10 tūkstančių.

Karaliaučiuje nėra formalių lietuviškų mokyklų, tačiau lietuvių kalbos, kultūros mokomasi sekmadieninėse mokyklose, būreliuose po pamokų, be to, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, ir kai kuriose rusiškose bendrojo ugdymo mokyklose vaikai gali pasirinkti lietuvių kalbos ir etnokultūros arba lietuvių kalbos ir muzikos mokomuosius dalykus, kai kur yra klasės, kuriose vedamos lietuvių kalbos pamokos, o Sovetsko vaikų darželyje – visa lietuviška vaikų grupė.

Pagal išvykimo sutartis Karaliaučiaus srityje dirba 17 mokytojų iš Lietuvos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...