Lietuvoje

2021.06.03 18:40

LRT FAKTAI. Po lėktuvo nutupdymo Baltarusija ėmėsi informacinio karo, bendradarbiauja su Rusija

Liepa Želnienė, LRT RADIJAS, Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.03 18:40

Vos privertęs „Ryanair“ lėktuvą tūpti Minske ir iš jo išsodinęs bei sulaikęs žurnalistą Ramaną Pratasevičių su drauge Sofija Sapega, Baltarusijos režimas ne tik uždarė valstybės sienas ir taip šalyje „įkalino“ kitus opozicijos atstovus, bet ir ėmėsi dezinformacijos kampanijos. Kokius melagingus naratyvus kurpė Aliaksandro Lukašenkos režimas ir kurie jų taikyti baltarusiams, o kurie Lietuvai, aiškinosi LRT faktų komanda.

Jau pusantros savaitės kiekvieną dieną po to, kai Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas, Baltarusijos ir Rusijos valstybiniai žiniasklaidos kanalai trimituoja, esą Lietuva sankcijomis nusibaus pati save, nes neteks pajamų ir turistų. Taip pat prisiminti sovietiniai paruoštukai apie lietuvius fašistus, o trečiadienį purvu apipilti bandyta net kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, daktaras Nerijus Maliukevičius sako, kad propagandos kampanija šalies viduje vykdoma dviem kryptimis.

„Šalia visos atliktos žvalgybų operacijos vyksta informacinis šitos operacijos palaikymas, kurio centrinė ašis yra bandymas diskredituoti patį sulaikytą žurnalistą ir kartu bandymas informacine prasme pateisinti tą operaciją, tą legendą, neva tas lėktuvas ir buvo sulaikytas dėl potencialaus teroro akto“, – komentavo N. Maliukevičius.

„Karo rūkas“ mėginant klaidinti visuomenę

Kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas situaciją taip pat stebi labai įdėmiai. Jis fiksuoja, kad kurdamos melagienas Baltarusija ir Rusija bendradarbiauja.

LRT FAKTAI. Sankcijų sulaukę Baltarusijos ir Rusijos ruporai vėl puola – pasitelkiami naratyvai, esą Lietuvos verslas kentės

„Prie Baltarusijos vykdomos dezinformacijos labai aktyviai prisijungė Rusijos įvairūs kanalai ir tai labai akivaizdžiai matyti jų televizijos kanaluose, jų internetiniuose naujienų portaluose. Taigi, vėl atsirado teritorinių pretenzijų tema, kurią mes matome nuo 2013 m. Paprastai, artėjant „Zapad“ pratyboms, ši linija nuolat primenama, kartojama, kalbama apie Lietuvą, apie Vilniaus kraštą. Bet taip pat yra tam tikrų pretenzijų Latvijai, Estijai. Manau, vėlgi, tai gali būti susiję tiek su šiuo įvykiu, tiek su artėjančiomis „Zapad“ pratybomis“, – teigė Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis.

Pasak kariuomenės specialisto, kuriant įvairialypius naratyvus kuriamas „karo rūkas“, kai visuomenę bandoma suklaidinti, įtikinti, kad nutupdyti lėktuvą nėra nieko neįprasta.

„Pagrindinė versija, kuri buvo plėtojama ir iki šio laiko yra plėtojama, ir labai demonstratyviai, tai yra labai matoma, kad „na ir kas čia tokio? Vakarai elgiasi taip pat.“ Savotiškas toks whataboutizmas, kad Vakaruose tai vyko ne vieną kartą ir jie sau leidžia tai daryti, o štai kada mes taip padarome – taip lyg ir pripažįstama, kad buvo suplanuota skirtingų lygių operacija, – tai jau yra kaltinimai Baltarusijos pusei.

Čia, manau, reikėtų visiems atkreipti dėmesį, kad mes neturėtume pakibti ant šio naratyvo. Visi jų transliuojami atvejai yra kuo nors skirtingi. Jie yra visiškai nepanašūs į šį, labai konkretų atvejį, nes tai buvo skirtingais laikotarpiais skirtingose valstybėse, naikintuvai kariniai buvo neaktyvuojami, norint nutupdyti lėktuvą“, – aiškino T. Čeponis.

Ši jo minima istorija yra skirta būtent demokratinių valstybių gyventojams suklaidinti. O baltarusius bandoma įtikinti, kad R. Pratasevičius nėra tik žurnalistas.

„Visų pirma, žiūrint į tai, kaip bandoma diskredituoti, iš principo, žurnalistą, nėra naudojama nauja technika. Iš principo galima matyti, kaip vėl yra suaktyvinama ta neva nacionalistų-neofašistų tema, yra išmesta į erdvę informacija apie neva jo buvimą Azovo bataliono vienu iš kovotojų, įvairių nuotraukų išmetama į viešąją erdvę.

Tai ne tiek gal svarbu iš tikro ta tikroji istorija, kaip jis buvo žurnalistu tenai Ukrainos konflikto metu, grynai pasinaudojama tuo faktu, ta medžiaga, ta istorija, Baltarusijos režimas bando jį pateikti kaip vieną iš, na, neva fašistuojančių kovotojų“, – dėstė N. Maliukevičius.

Minske kalinamo tinklaraštininko R. Pratasevičiaus tėvai tvirtina, kad Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje išsakomi teiginiai, esą jų sūnus užsienio valstybių papirktas neonacis, yra šmeižikiški. Gindami sūnaus garbę Dmitrijus ir Natalija Pratasevičiai jau ketina kreiptis į teismą.

Sovietinė Kremliaus propagandos taktika

Gintis teisinėmis priemonėmis gali prireikti ir kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui. Trečiadienį Baltarusijos generalinė prokuratūra pranešė pateikusi prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą V. Adamkų kaip liudytoją tariamai tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Buvęs Lietuvos prezidentas visiška nesąmone pavadino Baltarusijos prokuroro pareiškimus, esą jis buvęs baudžiamąsias operacijas Baltarusijos teritorijoje vykdžiusio asmens patikėtinis.

Tačiau N. Maliukevičiui ši istorija juoko nekelia.

„Labai rimtai reaguočiau į šitą dabar vykstančią kampaniją, nes ji yra tęstinė. Jau prieš kurį laiką Lukašenka buvo išmetęs tezę apie neva lietuvių fašistų-kolaborantų žudomus baltarusius per Antrąjį pasaulinį karą. Tai čia yra tęsinys to ir dar bus. Ir panašu, kad visa šita kampanija yra ne vien Baltarusijos valdžios pastangomis kurpiama, nes dabar galima matyti, kaip prie to prisijungia Rusijos valstybinė naujienų agentūra, kiti Rusijos propagandos kanalai.

Panašu, kad telkiamos informacinės pajėgos, čia yra tiek Baltarusijos, tiek Kremliaus. Užtat šita kampanija, man atrodo, žymiai rimtesnė už neva legendą apie „Hamas“ teroristų užgrobtą „Ryanair“ lėktuvą

Tai aš manau, kad paskutinė istorija yra labai toks klasikinis pavyzdys, kuomet bandoma apjuodinti, diskredituoti, aš sakyčiau, valstybės simbolį – mūsų prezidentą, pametant į orą tokias neva insinuacijas apie kolaboracinę arba fašistinę praeitį. Tai yra visiškai sovietinė Kremliaus propagandos praktika ir mes tą matome dabar kaip savotišką tokią jungtinę Baltarusijos ir Kremliaus strategiją“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Pasak jo, nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu informacinės atakos iš Baltarusijos susilpnės. Todėl politologas mano, kad Lietuva turėtų atkakliau komunikuoti, kad „Ryanair“ lėktuvą nutupdžius buvo ne tik sulaikytas R. Pratasevičius su drauge, bet ir sukeltas pavojus Lietuvos piliečių saugumui.

„Aš manau, kas galbūt nepakankamai buvo iškomunikuota, vis tik tai turėjo būti centrinė ašis, kad ta Lukašenkos agresyvi operacija buvo nutaikyta prieš mūsų piliečius, prieš Lietuvos piliečius. Man atrodo, vis tik tai čia turėjo būti centrinė ašis visos komunikacijos ir visų veiksmų iš mūsų pusės, iš Europos Sąjungos pusės“, – sakė N. Maliukevičius.

Iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą A. Lukašenkos režimas perėmė ir Minske nutupdė gegužės 23 dieną. Vakarai pasmerkė incidentą ir jau ėmėsi svarstyti griežtesnes sankcijas Minskui, ikiteisminius tyrimus dėl įvykio pradėjo Lietuvos, Lenkijos, Jungtinių Valstijų teisėsauga.

Ekspertai pastebi, kad Baltarusija ir Rusija bendradarbiauja kuriant melagingus pranešimus. Naudojami Vakarų šalyse lėktuvų nutupdymų pavyzdžiui, tačiau jie yra įvykę visiškai skirtingi nuo „Ryanair“ lėktuvo atvejo gegužę. Taip pat ekspertai mato, kad, pavyzdžiui, V. Adamkaus atveju, naudojamos sovietmečio laikais buvusios taktikos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.