Lietuvoje

2021.06.01 05:30

Buvę VSD vadovai – apie tai, kodėl Lukašenka pagrobė Pratasevičių, o ne Cichanouskają ir ar Lietuvos tarnybos galėjo jį apsaugoti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.06.01 05:30

Lietuvos specialiosios tarnybos negalėjo apsaugoti Baltarusijos opozicionieriaus Ramano Pratasevičiaus nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo, teigia LRT.lt kalbinti buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Gediminas Grina. Anot jų, režimo kritikai, suprasdami savo statusą, turėtų patys elgtis atsargiai. Buvusiems VSD vadovams pritariantis analitikas Marius Laurinavičius mano, kad priverstinis lėktuvo nutupdymas Minske iš esmės yra netiesioginis įrodymas, jog mūsų specialiosios tarnybos dirba tinkamai.

LRT.lt primena, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas gegužės 23 dieną, sekmadienį, perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, kad sulaikytų Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją R. Pratasevičių.

Lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo nutupdytas Minsko oro uoste Baltarusijos oro dispečeriams informavus apie tariamą sprogmenį orlaivyje. Ši informacija vėliau nepasitvirtino. Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą. Tik po kelių valandų iš Minsko lėktuvui buvo leista tęsti kelionę į Vilnių.

Vėliau paaiškėjo, kad A. Lukašenkos režimas sulaikė ir R. Pratasevičiaus merginą, Vilniuje gyvenusią Sofiją Sapegą, kuriai ketinama pateikti kaltinimus.

Pirminiais duomenimis, lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai. Kol kas nėra atskleidžiama, kas konkrečiai, be R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos, išsilaipino Minske.

Dėl orlaivio užgrobimo ir kitų galimų nusikaltimų ikiteisminį tyrimą pradėjusi Lietuvos teisėsauga teigia tikrinanti, ar šiame incidente galėjo dalyvauti Baltarusijos, Rusijos ar kitų šalių specialiosios tarnybos.

Perspėjo, kad saugotis reikia patiems

Migracijos departamentas LRT.lt patvirtino, kad R. Pratasevičius turėjo Lietuvos nacionalinę ilgalaikę vizą, kuri suteikia teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Komentuodamas situaciją, buvęs VSD vadovas M. Laurinkus tvirtina, kad šis statusas iš esmės asmeniui nesuteikia jokių išskirtinių teisių, juo labiau apsaugos. Dėl to, pasak jo, mūsų šalies specialiosios tarnybos nesaugo tokių asmenų.

Pašnekovas teigė manantis, kad pats R. Pratasevičius, žinodamas, kokią įtaką turi A. Lukašenkos režimui, turėjo būti atsargesnis.

„Nebūtinai čia viskas turi būti suversta saugumo tarnyboms. Patiems žmonėms (opozicionieriams, – LRT.lt) reikia galvoti apie saugumą. Aš vieno jų klausiau: „Kodėl jūs taip atsipalaidavę skraidote?“ Atsakė: „Mes Europos Sąjungoje jaučiamės saugūs.“

Taip, galima taip jaustis, bet reikia susimąstyti. Jie juk yra opozicijos atstovai, jie dalyvauja didžiulio masto kovoje prieš režimą, jie dalyvauja tiesiogiai revoliucijoje, jie keičia valdžią. Tai nėra vaikų žaidimas, nes režimo valdžia priešinasi, priešinasi visomis turimomis priemonėmis, o jų valdžia turi daug ir įvairių. Taigi tai nėra pasivaikščiojimas gatvėje“, – LRT.lt kalbėjo M. Laurinkus.

Buvęs VSD vadovas pažymėjo, kad turbūt niekas negalėjo nuspėti, kad A. Lukašenkos režimas dėl opozicijos atstovo priverstinai nutupdys lėktuvą.

M. Laurinkus neslėpė manantis, kad Lietuvoje gyvenantys autokratinių režimų priešininkai turėtų patys kreiptis į VSD, kad būtų instruktuoti, kokių kelionių vengti.

„Neturi mūsų tarnybos eiti ir ieškoti tų, kurie kovoja su režimu, eiti prie jų ir aiškinti apie saugumo klausimus. Patys žmonės turi suvokti ir galbūt net privalėtų kreiptis į tarnybas. Jei jie yra aktyvūs, tai visada tokia tarnyba kaip Baltarusijos KGB stengsis juos sučiupti, susigrąžinti“, – komentavo pašnekovas.

Panašią nuomonę pateikė LRT.lt kalbintas kitas buvęs VSD vadovas G. Grina. Anot jo, žvalgyba dirba ne su opozicionieriais, jų apsauga nėra VSD funkcija.

„Žvalgyba nėra saugos tarnyba. Žvalgyba renka informaciją pagal užduotis. Ar žmogus yra opozicionierius, ar dar kažką veikia, tai nėra svarbu. Labai čia visi nori viską pririšti prie opozicijos. Žvalgybos paskirtis nėra opozicija, žvalgybos paskirtis yra rinkti informaciją apie priešiškas valstybes ir tai yra daroma įvairiausiais būdais“, – aiškino G. Grina.

Jis teigė, kad R. Pratasevičius turėjo labiau saugotis, mat tai, kas maždaug prieš savaitę įvyko Minske – priverstinis lėktuvo nutupdymas – stebinti neturėtų.

„Tai yra jaunatviškas atsipalaidavimas, taip vertinčiau. [...] O manęs tai, kas vyksta Rytuose, niekada nestebina. Pakankamai gerai padaryta operacija, tikslas – pasiektas“, – nedaugžodžiavo buvęs VSD vadovas.

Jie juk yra opozicijos atstovai, jie dalyvauja didžiulio masto kovoje prieš režimą, jie dalyvauja tiesiogiai revoliucijoje, jie keičia valdžią.

M. Laurinkus

Turi kitą nuomonę – mato gero Lietuvos tarnybų darbo įrodymą

LRT.lt kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius pritarė buvusiems VSD vadovams – Lietuvos specialiosios tarnybos neprivalo saugoti agresyvių režimų opozicionierių.

„Mes kartais įsivaizduojame, kad kiekvieno iš Baltarusijos atvykusio opozicijos atstovo saugumu Lietuva turi rūpintis kaip prezidento saugumu“, – stebėjosi M. Laurinavičius.

„R. Pratasevičius savo iniciatyva liko Graikijoje pailsėti. Čia kažkas įsivaizduoja, kad jam vos ne Užsienio reikalų ministerija pirko skrydžio bilietus... Tiesiog Lietuvos tarnybos su tuo nėra susijusios ir nelabai turėtų būti susijusios, nes kitaip tai taptų mums per didele našta“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak M. Laurinavičiaus, atrodo, kad pats R. Pratasevičius galėjo būti atsargesnis, tačiau, analitiko manymu, A. Lukašenkos režimo išpuolis tiesiog buvo labai netikėtas, tad ir jam pasiruošti, jį nuspėti nebuvo galimybių.

„Lengva dabar šnekėti net ir tam pačiam ponui G. Grinai po fakto. Bet įsivaizduokime savaitę prieš įvykį. Būtų kas nors pasakęs, kad A. Lukašenka būtų drįsęs tokį teroro aktą įvykdyti? Manau, ne. Manau, net ir tie, kurie dabar aiškina, kad čia vos ne buvo galima to tikėtis, patys būtų pasakę, kad tai yra nesąmonė, to negali būti“, – dėstė M. Laurinavičius.

Analitikas tvirtino, kad incidentas Minske, kai A. Lukašenkos režimas dėl opozicionieriaus priverstinai nutupdė keleivinį orlaivį, iš tikrųjų, jo manymu, yra netiesioginis įrodymas, jog Lietuvos specialiosios saugumo tarnybos dirba gerai.

„Man tai, kad įvyko toks teroro aktas, yra įrodymas, jog Lietuvos saugumo tarnybos veikia gerai. Nes, logiškai mąstant, Baltarusijos saugumo tarnyboms mažų mažiausiai turėtų atrodyti lengviau padaryti ką nors panašaus Vilniuje, negu sukelti tokią pasaulinę krizę, kuri Baltarusijai tikrai labai brangiai kainuos. Aš manau, jie tikriausiai nesitikėjo, kad taip brangiai kainuos, bet, nepaisant to, manau, kad jie tikrai negalvojo, jog apskritai nebus jokių pasekmių.

Taigi, man tai yra įrodymas, kad Lietuvos saugumo tarnybos veikia gerai. A. Lukašenka, negalėdamas padaryti kažko arba esant per didelei rizikai kažką daryti Vilniuje – mano vertinimu, operacija suplanuota Maskvoje, o ne Minske – vis tiek turėjo savo tikslų. Kadangi A. Lukašenkos saugumo tarnybos arba negali įgyvendinti kažko, arba tą kažką jiems įgyvendinti Vilniuje per brangu, tai A. Lukašenka sutiko su tokiu jam pačiam labai brangiai kainuosiančiu teroro aktu“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Kodėl ne Cichanouskaja?

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė, buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja minėjo pati skridusi tuo pačiu maršrutu, kuriuo skrido R. Pratasevičius. Tad kodėl A. Lukašenkos režimas nutarė nutupdyti būtent šio opozicijos aktyvisto, o ne S. Cichanouskajos lėktuvą?

M. Laurinkus spėja, kad A. Lukašenkos režimas taip pasielgė dėl dviejų priežasčių, kurių viena – veikiausiai R. Pratasevičius šiuo metu režimui yra vertingesnis.

Manęs tai, kas vyksta Rytuose, niekada nestebina. Pakankamai gerai padaryta operacija, tikslas – pasiektas.

G. Grina

„Gali būti dvi priežastys. Viena – S. Cichanouskaja nelabai režimui ir reikalinga. Ką ji gali jiems pasakyti? Nieko ypatingo. O R. Pratasevičius gali daug pasakyti, jis vis dėlto yra žmogus, išmanantis socialinius tinklus, o ši sritis Baltarusijos KGB dabar labai rūpi. Tai rūpi ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai. Juk socialiniai tinklai tokiose didelėse pilietinėse akcijose atlieka didžiulį vaidmenį. Nenoriu pažeminti S. Cichanouskajos, ji atlieka puikų vaidmenį, bet šiuo atveju Baltarusijos KGB reikia kitų žmonių, siekiama kitų tikslų.

Aišku, gali atsirasti tokių faktų, kurie apskritai sugriaus mūsų prielaidas, versijas ir teorijas. Bet kol kas manau, kad yra būtent taip“, – svarstė buvęs VSD vadovas.

M. Laurinavičius savo ruožtu svarstė, kad veikiausiai S. Cichanouskaja, turint omeny, kad ji yra baltarusių pasipriešinimo prieš režimą simbolis, yra saugoma ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių specialiųjų tarnybų. Dėl to esą, pasak pašnekovo, A. Lukašenkos režimas galėjo nedrįsti prieš ją imtis tokių veiksmų, kokių ėmėsi prie R. Pratasevičių.

„Teoriškai sakyčiau, kad, jei tokiam taikiniui, kuris yra saugomas, skirtingai negu R. Pratasevičius, būtų kas nors nutikę, tai būtų galima pradėti galvoti apie tai, kas nepagalvojo apie pavojų. Bet tai yra ne tas atvejis, tai yra visai skirtingi lygiai.

Kad pats R. Pratasevičius nepagalvojo (apie gresiantį pavojų, – LRT.lt), tai yra visiškai natūralu. Jei jis būtų skridęs kokiu nors tranzitiniu reisu ar keliavęs į Rusiją, tada taip, sutikčiau, kad atsipalaidavo. Bet koks paprastas civilis žmogus galėtų tikėtis, kad bus sulaikytas? Sutinku, kad kokie nors Izraelio asmenys neskraido per nepatikimų valstybių teritorijas, aplenkia jas, renkasi kitus reisus. Bet mes kalbame apie civilį žmogų“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Mano, kad nėra saugu ir pačioje Lietuvoje

Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus tikino, kad Lietuvoje esantiems Baltarusijos ar Rusijos opozicionieriams greičiausiai jau nėra taip saugu, kaip buvo anksčiau.

„Jeigu iš tikrųjų pagrobtų kokį asmenį iš Baltarusijos opozicijos Lietuvoje, tai būtų labai didelis smūgis mums“, – perspėjo M. Laurinkus.

Tiesa, jis kartojo: kad taip nenutiktų, opozicionieriai turi neprarasti budrumo, o Lietuvos žvalgyba privalo kooperuotis.

„Manau, kad Lietuvos saugumo tarnyboms reikia kooperuotis su Lenkijos, Latvijos tarnybomis. Vienai pačiai saugumo tarnybai dirbti yra sudėtinga“, – dėstė pašnekovas.

Tai, kad režimų kritikai, opozicionieriai nėra saugūs, sakė ir G. Grina. Jis tvirtino neabejojantis, kad ir Lietuvoje iki šiol darbuojasi ne vienas Rusijos ir Baltarusijos saugumo agentas.

„Aišku, kad jų (kitų valstybių agentų, – LRT.lt) yra. Kaip jų gali nebūti? Jeigu jų čia nebūtų, tai sakyčiau, kad tai (Baltarusijos KGB, Rusijos FSB, – LRT.lt) nerimtos tarnybos. O kad tos tarnybos nerimtos, tai labai abejoju. Jie (opozicionieriai, – LRT.lt) niekur nėra saugūs, net Didžiojoje Britanijoje nėra saugūs. Kas juos čia, Lietuvoje, apsaugos? Jie patys juk žino, ką daro, žino, kam kelia grėsmę, tai, vadinasi, nuo jų reikia saugotis“, – tvirtino buvęs VSD vadovas.

M. Laurinavičius pabrėžė, kad A. Lukašenkos režimas pastaruoju savo veiksmu užgrobiant lėktuvą parodė, jog gali imtis visokiausių manevrų ir kitų valstybių teritorijose.

„Baltarusija prisijungė prie tų valstybių, kurios gali daryti bet ką užsienio valstybių teritorijoje, tai yra teroro aktai, pasikėsinimai – bet kokia įsivaizduojama veikla, kuria jau užsiima Rusija, tarkime, nuodijimai, šaudymai kaip Berlyne, teroro aktai kaip Čekijoje. Taigi, tuo požiūriu saugumo padėtis tapo dar dramatiškesnė“, – perspėjo analitikas.

Dėl to, anot jo, Lietuvos valdžia privalo į tai atkreipti dėmesį ir skirti daugiau lėšų šalies žvalgybai.

„Manyčiau, persvarstant Lietuvos biudžetą, mažų mažiausiai reikėtų numatyti papildomų lėšų šiai situacijai (VSD, – LRT.lt). Nežinau, kiek VSD galėtų įvertinti, kiek jiems to reikia, bet manau, kad tai daryti būtina, nes tai yra Lietuvos saugumo reikalas“, – tvirtino M. Laurinavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.