Lietuvoje

2021.05.25 11:52

Raskevičius prie Partnerystės įstatymo tikisi sugrįžti rudenį, Skvernelis ragina diskutuoti su opozicija

atnaujinta 12.44
Gytis Pankūnas, LRT.lt, BNS2021.05.25 11:52

Seimui po pateikimo nepritarus Partnerystės įstatymo projektui, vienas šio teisės akto rengėjų, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad prie projekto parlamentas sugrįš rudenį. Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pabrėžia, kad partnerystės idėja sulauktų didesnio palaikymo Seime, jei valdantieji apie tai diskutuotų su opozicija.

„Niekada šitiems santykiams Seime nebuvo tokio palaikymo. Turime 63 balsus, mums pritrūko dviejų balsų. Mes grįšime su šituo projektu rudens sesijoje, patobulinę jį, atsižvelgę į Teisės departamento pastabas, taip pat į kolegų išsakytus komentarus, ir aš net neabejoju, kad šito projekto svarstymas rudens sesijoje judės į priekį“, – antradienį Seime žurnalistas sakė T. V. Raskevičius.

Žmogaus teisių komitetui Seime vadovaujantis politikas teigė, kad greičiausiai Partnerystės įstatymo projekte teks koreguoti partnerystės sąvoką, kitus klausimus.

„Žinote, kova už žmogaus teises yra kelionė ir niekas nežadėjo, kad ji bus lengva, bet aš labai džiaugiuosi, kad mes sugebame oriai ir konstruktyviai diskutuoti, ir aš esu įsitikinęs, kad mes judame į priekį“, – pabrėžė parlamentaras.

Laisvės partijos vadovė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė neslėpė, kad po to, kai parlamentas po pateikimo nepritarė Partnerystės įstatymo projektui, nuotaika yra slogi.

„Neapykantos ir dezinformacijos kontekste nepavyko projekto pateikimas“, – liūdnai konstatavo A. Armonaitė.

Ji teigė mananti, kad projekto turinys yra kompromisinis, nekalbama apie partnerių galimybę įsivaikinti, prilyginti partnerystę su santuoka.

„Atsitraukta nuo daugybės raudonų linijų, tai net ir nežinau, kur čia dar galima tuos kompromisus daryti, bet tai ne pabaiga“, – aiškino A. Armonaitė.

Seimo narė, paklausta, ar mato galimybę dėl pritarimo partnerystei įtikinti daugiau kolegų konservatorių gretose, tiesaus atsakymo nepateikė.

„Akivaizdu, kad mes turėtume visai kitokią situaciją, jeigu, pavyzdžiui, Laisvės frakcijos būtų daugiau čia išrinkta. Kol kas jos yra tiek, kiek yra, tačiau kalbėsimės toliau, nes svarbu yra priimti sprendimus“, – dėstė A. Armonaitė.

Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos atstovas S. Skvernelis teigė, kad parlamentas Partnerystės įstatymo projektui nepritarė, nes idėjos autoriai, anot jo, neieškojo jokių kompromisų.

„Valdantieji neieškojo nei kompromiso, nei sutarimo, nei kokio nors dialogo su opozicija, o tik pasitikėjo tais balsais, kuriuos turi. Tai vat parodė realybė, kad tų balsų neturi“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, jei valdantieji nori ir vėl iškelti parlamente partnerystės klausimą, jiems reikia imtis dialogo su opozicija.

„Jeigu nori iš tikrųjų spręsti šituos klausimus, tai reikia sėsti su opozicija. Pasiruošę ir mes diskutuoti, turime konkrečių pasiūlymų ir ieškotume sutarimo. Bet, jeigu nori jie tik tokiu būdu pademonstruoti tą savo gelžbetoninę vienybę, tai matome, kad nepavyksta tie dalykai“, – dėstė S. Skvernelis.

Seimo opozicijos lyderis tvirtino pastebėjęs, kad ir valdančiųjų gretose šiuo klausimu nebuvo vienybės. Tokie įstatymai, kaip Partnerystės, S. Skvernelio teigimu, Seime neturėtų būti stumiami buldozeriu.

Jo teigimu, opozicijai daugiausia klausimų kelia partnerystės sąvokos apibrėžimas, partnerių galimybė rinktis pavardes bei pačios partnerystės fiksavimas. Pasak S. Skvernelio, jei dėl šių trijų klausimų būtų surengta platesnė diskusija, Seimo opozicija galbūt pakeistų savo požiūrį į visą įstatymo projektą.

Landsbergis apie balsavimą dėl partnerystės: reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis

Seimui nepritarus valdančiųjų siūlomam Partnerystės įstatymo projektui, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis ir juos įtikinti.

Jis teigė, kad galbūt kai kuriems netiko projekto formuluotės.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas taip pat teigė, kad jam sunku vertinti balsų pasiskirstymą.

„Sunku man pasakyti, sunku įvertinti. Tai, kas mūsų frakcijoje, yra tikėtina. Labai panašios tos nuomonės visą laiką buvo. Surinkom daugiau balsų negu visi likusieji turbūt sudėjus kartu“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„O kitus, matyt, reikia tiesiog įtikinti. Kalbėtis daugiau su žmonėmis – tos diskusijos daugiau“, – pridūrė jis.

Jis svarstė, kad galbūt susilaikiusiesiems netiko kai kurios projekto formuluotės.

„Manau, kad dabar šiek tiek matosi ir bendras Seimo žemėlapis, kas palaiko, o kas ne, kokios tos nuomonės. Manau, kad galima toliau kalbėtis su Seimo nariais, kurie galbūt neturi griežtos nuomonės šiuo klausimu, gal juos vienos ar kitos formuluotės išgąsdino, sakykime, arba neleido jiems balsuoti. Galbūt su jais pasikalbėjus būtų galima teikti iš naujo ir įtikinti, nes trūko dviejų balsų“, – teigė konservatorių lyderis.

Jis taip pat teigė negalintis pasakyti, ką projekte būtų galima pakeisti, kad jis sulauktų palaikymo Seime.

„Sunku man pasakyt, matot, aš prie projekto pats nedirbau, rėmiau idėjiškai“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Konservatorių vadovas, be kita ko, pridūrė, kad jam nerimą kelia „neapykantos atmosfera“, nes tokiu atveju sunku būtų „susėsti prie vieno stalo“.

„Mane labiau neramina neapykantos atmosfera, kurią kartais bandoma sukurti, ir tada prie vieno stalo susėsti yra labai sunku, jeigu viena pusė pulsuoja ugnimi, tai kitai pusei turbūt nelabai yra erdvės ir išsakyti argumentus“, – teigė TS-LKD pirmininkas.

Antradienį Seime po pateikimo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui, kuriuo siūlyta numatyti, kad partnerystę galėtų sudaryti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenys, jie galėtų paveldėti turtą, gauti informaciją nelaimingo atsitikimo atveju, tačiau negalėtų įsivaikinti, o partnerystėje gimę vaikai būtų traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.