Lietuvoje

2021.05.21 09:13

Iš Blinkevičiūtės lūpų – kritika Armonaitei dėl galimybių paso ir užsitęsusioms rietenoms, kam iš vadovų vykti į Briuselį

atnaujinta 09.40
Margiris Meilutis, BNS, Gailė Jaruševičiūtė, ELTA2021.05.21 09:13

Ginčas dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – prezidentas ar ministrė pirmininkė, yra per ilgai užsitęsęs ir visiškai nereikalingas, sako išrinktoji socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

„Aš iš tikrųjų galvoju, kad tas ginčas, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Tarybai – prezidentas ar premjerė, yra per ilgai užsitęsęs ir visiškai nereikalingas, mano supratimu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė ji.

„Sakyčiau, kad sureikšmintas dalykas, kuris nėra toks reikšmingas“, – teigė europarlamentarė.

Išrinktoji Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė teigė nesuprantanti, kodėl sudėtingu pandemijos laikotarpiu šis klausimas yra keliamas kaip vienas pagrindinių.

„Iš tikrųjų, niekas nedraudžia prezidentui dalyvauti EVT posėdžiuose ir man labai keista, kad konservatoriai taip įsikibę ir jau vos ne pusę metų – tiek, kiek dirba, tą klausimą iškelia kaip vieną pagrindinių. Ir dabar, pandemijos laikotarpiu, kai yra begalės problemų, šitą klausimą kelti kaip vieną pagrindinių, man tikrai yra nesuprantama“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji pabrėžė mananti, kad prezidentas Gitanas Nausėda EVT tinkamai atstovauja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos interesus.

„Todėl, kad jis yra išrinktas žmonių, todėl, kad jis žino tas problemas, kurios Lietuvoje yra. Ir lygiai taip pat, pasitardamas, pasikonsultuodamas, įsigilindamas, gali labai produktyviai atstovauti“, – tvirtino ji.

Taip pat ji pažymėjo, kad dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje turėtų susitarti premjerė Ingrida Šimonytė ir G. Nausėda, tačiau, siekiant susitarimo, dialoge negali būti pikto tono ir nepagarbos.

„Man visiškai yra nepriimtinas tonas, kokiu tonu konservatoriai kalba su šalies prezidentu. Tikrai nelinkėčiau taip daryti valdančiajai partijai, o ieškoti sutarimų, susitikimų, kartais – kompromisų“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Konservatoriams ji palinkėjo susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms.

„Paklauskim Lietuvos žmonių ir jie tikrai pasakys, kad yra svarbesnių dalykų Lietuvoje, kuriuos turi spręsti Vyriausybė ir Seimas (...) begalės problemų ir jas pirmiausia reikia spręsti“, – teigė LSDP pirmininkė.

Premjerė I. Šimonytė šią savaitę pranešė raštu informavusi šalies vadovą apie savo poziciją dėl atstovavimo šaliai EVT. Ji teigė besilaikanti nuomonės, kad prieš kiekvieną tarybą vertinant darbotvarkę reikėtų susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės.

Susitarti dėl atstovavimo artimiausioje taryboje prezidentą ir premjerę trečiadienį paragino ir Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti, laimėję Seimo rinkimus.

Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.

Blinkevičiūtė apie galimybių pasą: demonstruoja ministrės Armonaitės nebrandą

Naujai išrinkta Lietuvos socialdemokratų pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė mano, kad nuo pirmadienio įsigaliosiantį galimybių pasą tiksliau būtų vadinti „Nelygių galimybių pasu“, nes, pasak politikės, šis pasas diskriminuos šalies gyventojus. Todėl socialdemokratų lyderė įsitikinusi, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, inicijuodama galimybių pasą, nepakankamai įvertino situaciją ir taip pademonstravo savo „nebrandą“.

„Aš įžvelgiu tam tikrą diskriminaciją. Ne visi žmonės yra pasiskiepiję, turime pirmu skiepu (paskiepytų – ELTA) tik apie 30 proc., su abiem – gal 16 proc. Matysime, kada ateis tas laikas, kada bus pasiskiepiję apie 70 proc.“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kitas dalykas, ar tas galimybių pasas apsaugos nuo koronaviruso – aš labai abejoju. Tikrai niekas negalėtų pasakyti“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad į galimybių pasą įtraukti koronaviruso testai, už kuriuos mokės valstybė, nėra geriausias sprendimas. Ji akcentuoja, kad rizika užsikrėsti koronavirusu išauga ir dėl to, kad vaikams iki 16 metų, Vyriausybės sprendimu, nebus privaloma testuotis.

V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad galimybių pasas šalies gyventojus suskirstys į dvi grupes: turinčius ir neturinčius platesnių galimybių.

„Vėlgi čia turėčiau paminėti Laisvės partiją ir tą norą žmones kažkaip suskirstyti: vieni turi tas galimybes, kiti neturi tų galimybių. Aš, būdama socialdemokratė ir žmogus ilgą laiką dirbantis ir tose socialinėse sferose, kur yra žmonės iš tikrųjų su įvairiomis galimybėmis iki šiol, tai tikrai matau didelį žmonių nepasitenkinimą“, – atkreipė dėmesį V. Blinkevičiūtė.

„Aš laikau, kad tai yra tokia nebranda ir ministrės Aušrinės Armonaitės, kadangi reikėjo daugiau įsigilinti ir įvertinti situaciją Lietuvoje“, – pažymėjo ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt