Lietuvoje

2021.05.18 08:01

Darbo inspekcijos atstovė apie gaunamus skundus: kai kurie mobingu įvardija ir raginimą skiepytis

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.05.18 08:01

Anksčiau po vieną ar kelis skundus per metus dėl mobingo gaudavusi Darbo inspekcija pernai jų sulaukė 34-ių, šiemet iki gegužės pradžios – 10. Tarp dažniausiai besikreipiančių – gydymo įstaigų, švietimo, mažmeninės prekybos, transporto darbuotojai, tačiau įrodyti tokį reiškinį sudėtinga, dažnai pritrūksta duomenų ir kolegų patvirtinimo, LRT RADIJUI sakė Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Macė.

Jos teigimu, 2019 m. kreipimųsi dėl psichologinio smurto darbe, įvardijamo kaip mobingas, buvo tik vienas, 2018 m. sulaukta dviejų skundų, tačiau pastaraisiais metais jų padaugėjo.

„Daugiausia skundų sprendžiama taikos sutartimi, kuomet atsisakoma visų reikalavimų iki posėdžio arba jo metu, tai reiškia, kad šalys susitaria ir bylos nutraukiamos. Tam tikras bylas atsisakoma nagrinėti dėl praleistų kreipimosi terminų, dėl atmetimo nesant mūsų kompetencijai, bet daugiausia – taikos sutartys“, – laidai „Ryto garsai“ sakė V. Macė.

Be registruotų rašytinių skundų į Darbo inspekciją dažnai skambinama, teiraujamasi laiškais, ar situacija darbe atitinka mobingo kriterijus, dalis žmonių yra neapsisprendę, ar tikrai nori ieškoti išeities Darbo ginčų komisijoje, dvejoja, ar situacija nepablogės.

„Gauname labai daug skundų žodžiu, tiesiog pranešimų, kai žmogus nėra apsisprendęs, ar kreiptis pagalbos, ar nesikreipti, tiesiog teiraujasi. Tokių skundų labai daug ir jie tikrai nėra tik iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Labai daug skundų yra iš švietimo įstaigų, slaugos centruose dirbančių asmenų, yra skundų iš mažmeninės prekybos, transporto įmonių. (...) Labai sudėtingas paties mobingo įrodinėjimas. Darbuotojas grindžia parodymus savo subjektyviu pojūčiu ir surinkti objektyvius duomenis, kuriais galima būtų vadovautis, nėra lengva“, – sakė LRT RADIJO pašnekovė.

V. Macės teigimu, tikimybę išspręsti ginčą darbuotojo naudą padidėja, kai turimi įrodymai, pavyzdžiui, susirašinėjimų įrašai, kai esama kolegų patvirtinimo, tačiau pastarasis atvejis yra itin retas. Pasak jos, kartais ir darbuotojai psichologiniu smurtu įvardija tai, kas juo nėra.

„Kai kurie tokį dalyką kaip raginimą skiepytis vertina mobingu, tačiau tai tikrai nepanašu į tai – na, žiūrint, koks raginimas. Sudėtingų užduočių skyrimus, kai darbuotojas gali tai įrodyti dokumentais, vidiniais įsakymais. Gali būti išsakomi kažkokie priekaištai dėl blogo darbo – vieni tai traktuoja kaip mobingą, kiti – kaip kritiką. Riba yra labai plona ir viskas yra subjektyvu, mes rekomenduojame rinkti SMS žinutes, kurios gaunamos iš tiesioginių ar kitų vadovų, elektroninius laiškus – visada raginame bendrauti elektroninėje erdvėje, kad būtų koks nors rašytinis įrodymas. Ir, žinoma, visais atvejais labai svarbus yra kitų darbuotojų, dirbančių šalia, liudijimas, jeigu žmogus apsisprendžia eiti į Darbo ginčų komisiją, pripažinti mobingo faktą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuomet liudytojai yra labai svarbūs, tačiau daugeliu atveju jų nėra, nes dėl tos pačios baimės prarasti darbą nenorima liudyti ir asmuo paliekamas vienas, kas tikrai gali sukelti ir emocinių problemų taipogi“, – sakė V. Macė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.