Lietuvoje

2021.05.18 15:01

Prognozuoja santykių valdžioje aštrėjimą: Nausėda ruošiasi antrai kadencijai, o konservatoriai lengvai nepasiduos

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2021.05.18 15:01

Politologai tvirtina, kad ginčas tarp valdančiosios konservatorių partijos ir prezidento Gitano Nausėdos dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) rodo kovą dėl įtakos. Šalies vadovo kalba, transliuota „Didžiojo šeimų maršo“ metu, pasak politikos žinovų, reiškia, jog G. Nausėda ruošiasi kitai prezidento kadencija, o tai kartu gali reikšti ir dar didesnę konfrontaciją su valdančiaisiais.

Apie tai politologai pirmadienio vakarą diskutavo LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė, paprašyta įvertinti G. Nausėdos kalbą, transliuotą „Didžiojo šeimų maršo“ metu, pažymėjo mananti, kad šalies vadovas mėgino įtikti įvairiai auditorijai, bet, visų pirma – renginio dalyviams. Anot jos, labiau svarbu ne ką G. Nausėda pasakė, o kokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta jo kalba.

„Mes įrašą išgirdome konkrečiame marše, tai nebuvo įrašas Šeimų dienos proga, kuris būtų paskelbtas ryte, nes Šeimų diena prasidėjo ryte, o ne tada, kada mes pamatėme prezidento įrašą“, – teigė R. Urbonaitė.

Be to, politologė neslėpė, kad ją nustebino ir pati G. Nausėdos kalba.

„Panašu, kad prezidentas yra linkęs mėtyti pėdas ir pasilikti sau daug erdvės, ir mes tikrai šiandien, manau, turime nenormalią situaciją, kai ne prezidentas kalba apie savo poziciją, nes ji liko visiems neaiški, o visi visų klausinėja, o tai kaip tu manai. Ne politilogai turėtų pasakyti, kokia yra prezidento pozicija. Aš manau, kad prezidentas yra mūsų visų, mes turime pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad mums bus aiški jo pozicija. Šį kartą tai nebuvo padaryta“, – dėstė R. Urbonaitė.

LRT laidoje dalyvavęs portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis tvirtino, jog jo prezidentas nenustebino. Pasak žurnalisto, G. Nausėda savo kalba įrodė, kad išliko konservatyvių pažiūrų.

„Šioje srityje man jis yra pakankamai nuoseklus. Tai, ką girdėjome (prezidento – LRT.lt) rinkimų kampanijos metu, prieš jam einant į politiką, jo iniciatyvos pasisakant prieš nelietuviškų raidžių rašybą, tos pačios kalbos, būnant ekonomistu, apie šeimą – jis čia yra nuoseklus. Mane net labiau stebina liberalių komentatorių ar liberalių žmonių nuostaba. Aš puikiai suprantu, kad jiems tai nepatinka, bet nėra taip, kad prezidentas būtų buvęs liberalas ir staiga tapo konservatyviu žmogumi“, – tikino V. Beniušis.

Tiesa, V. Beniušis pripažino manantis, kad G. Nausėdos kalbos paskelbimas per „Didįjį šeimų gynimo maršą“ buvo klaida.

„Kalbos paskelbimas tuo metu ir tame renginyje pernelyg sutapatino prezidentą su to renginio organizatoriais, kurie tikrai yra kontroversiški veikėjai, iš kurių lūpų skambėjo ir renginio metu, ir prieš renginį net neapykantos kalba. Tai prezidentas galėjo pasielgti delikačiau ir nesusitapatinti su renginio organizatoriais“, – teigė jis.

Prezidentūra tvirtina, kad šeštadienį „Didžiajame šeimos gynimo marše“ transliuotu šalies vadovo sveikinimu kreiptasi ne konkrečiai į Vingio parke susirinkusius „maršo“ dalyvius, bet į visas Lietuvos šeimas. Taip pat, leidžia suprasti prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą.

Plačiau apie tai:

Mato antros kadencijos siekį

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas ragino prisiminti, kad prezidentas yra politikas ir, panašu, anot politologo, kad jis galvoja apie antrą šalies vadovo kadenciją.

„Prezidentas, visų pirma, yra politikas ir jis, jei turi ambiciją kitai kadencijai, jo veiksmai yra nukreipti ir komunikacine prasme, ir savo pažadų, vertybinių nuostatų laikymosi prasme į antrą kadenciją“, – pažymėjo M. Jurkynas.

Jis G. Nausėdos kalbą pavadino subalansuota. Pasak politologo, nereikia skubėti su vertinimais, kad prezidentas vetuos tos pačios lyties asmenų partnerystę įteisinantį įstatymą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius taip pat teigė manantis, kad G. Nausėdos kalba buvo subalansuota. Jis pritarė M. Jurkyno spėjimui, kad prezidentas ruošiasi antrai kadencijai.

„Jis žiūri į perrinkimą, dabar yra sudėtinga padėtis su Vyriausybe, jis puikiai žino, kad dauguma Lietuvos žmonių yra konservatyviai nusiteikę, tai jis ta prasme išreiškė ir savo nuomonę, ir tą vyraujančią nuomonę“, – dėstė K. Girnius.

Politologas spėjo, kad G. Nausėda pasirašys Partnerystės įstatymą, jei jis bus priimtas tokios redakcijos, apie kokią skelbiamas dabar.

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas pritarė kolegoms, kad G. Nausėda išlieka nuoseklus. Tačiau, anot mokslininko, jo sveikinimas Tarptautinės šeimos dienos proga galėjo būti pateiktas kitaip.

„Jis iš tiesų yra konservatyvių pažiūrių. Manau, kad tik formatas buvo nevisiškai tinkamai parinktas. Jei jis būtų norėjęs tiesiog atkreipti Lietuvos rinkėjų dėmesį į šeimos svarbą, galėjo iš ryto išleisti sveikinimą, šią kalbą ir tokiu atveju būtų pasveikinti visi, kurie domisi šia tema, o ne tik tie, kurie atvažiavo į šį renginį („Didįjį šeimų gynimo maršą“ – LRT.lt). Tas būtų labiau prezidentiška, labiau tiktų valstybės vadovui, kuris iš tiesų nori dialogo ir problemų sprendimo“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

Pasigenda veiksmų plano

V. Beniušis, analizuodamas G. Nausėdos kalbą, paviešintą „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ metu, teigė manantis, jog prezidentas nepalaikytų tos pačios lyties asmenų santuokų, tačiau neprieštarautų, jei šioms poroms būtų suteikta galimybė įforminti gyvenimą kartu. Vis dėlto, anot V. Beniušio, iki galo nėra aišku, kaip šalies prezidentas reaguos į Partnerystės įstatymą, jei Seimas jį priims.

„Neatsakęs galutinai į tą klausimą, prezidentas pasilieka teisę pasirašyti (Partnerystės – LRT.lt) įstatymą ir galbūt vetuoti, bet vetuoti švelniai, su kažkokiais savo pataisymais. Tai prezidentas pasilieka manevro laisvę. Bet kartu verta pripažinti, kad jis žengia tą žingsnelį, kurio, pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė net nebuvo žengus, pasakydamas, kad reikia LGBT santykius reglamentuoti“, – kalbėjo V. Beniušis.

Politologė R. Urbonaitė sutiko, kad į „Didįjį šeimų gynimo maršą“ turėtų sureaguoti ir Vyriausybė, kadangi būtent ji šiam renginyje buvo kritikuojama.

„Mano atrodo, Vyriausybės uždavinys turėtų būti išgirsti tų žmonių problemas, suvokti, kad jos yra kompleksinės ir kalbėti apie būsimus darbus“, – sakė politologė.

VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas antrino, kad Vyriausybė pastaruoju metu nėra linkusi aktyviai reaguoti į rezonansinius įvykius, pavyzdžiui, į jaunos medikės savižudybę Šiauliuose.

Prezidentas, visų pirma, yra politikas ir jis, jei turi ambiciją kitai kadencijai, jo veiksmai yra nukreipti ir komunikacine prasme, ir savo pažadų, vertybinių nuostatų laikymosi prasme į antrą kadenciją.

M. Jurkynas

„To greito reagavimo aš nepastebėjau“, – sakė jis.

R. Urbonaitė savo ruožtu pažymėjo, kad mobingas yra itin gaji problema sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau ministrų kabinetas, jos manymu, į ją reaguoja nepakankamai.

„Reakcijos yra svarbu, bet svarbūs taip pat yra veiksmų planai, ką mes turime padaryti, kad to išvengtume“, – kalbėjo MRU lektorė.

Dėl pandemijos suvaldymo nuomonės išsiskyrė

Politologų nuomonės dėl Vyriausybės pastangų suvaldyti koronaviruso pandemiją išsiskyrė.

VDU profesorius M. Jurkynas tvirtino pastebintis, kad vakcinuotų žmonių skaičius auga, tačiau kartu užsikrėtimų COVID-19 skaičius išlieka aukštas.

„Mes galime sakyti, kad didėjančių (koronaviruso – LRT.lt) atvejų skaičius yra, iš vienos pusės, susijęs su tam tikra politika, kuri neizoliuoja arba neišlaiko reikalingo socialinio atstumo. Galbūt tai yra Vyriausybės problema. Bet galbūt, iš kitos pusės, tas žmonių lūkesčių didėjimas, kai vienu metu Vyriausybė vėlavo su atlaisvinimais, po to pradėjo atlaisvinti, kai pradėjo atvejų didėti, kai ribojo susisiekimus tarp savivaldybių ir, atrodo, tų atvejų vis tiek daugėjo, tas sąmyšis galbūt – čia tik hipotezė – paskatino žmonių laisvesnį elgesį, [...] dėl to tų atvejų padaugėjo“, – svarstė politologas.

Portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius V. Beniušis tvirtino, kad iš pradžių Ingridos Šimonytės Vyriausybė sprendimus dėl pandemijos suvaldymo priiminėjo labai chaotiškai, akis badė ministrų kabineto komunikacija.

„Vakcinavimo procesas iš pradžių buvo tvarkingas – paskiepijame gydytojus, vyresnio amžiaus žmones. Bet, kai atidarė tas prioritetines grupes – nuo universiteto dėstytojų, kurie dirba nuotoliniu būdu, tada teisėjams leidžiama, o advokatams neleidžiama, paleidžiame vadeles ir miestai daro, kaip jie nori, gyvos eilės, negyvos eilės – tai tikrai atrodė, kad procesas ne tik ne į iki galo valdomas, bet ir ne iki galo teisingas“, – kalbėjo V. Beniušis.

Politologas K. Girnius neslėpė manantis, kad Vyriausybei kovoti su pandemija sekasti prastai.

„Vyriausybė buvo pasimetusi. Vietoje to, kad būtų sutelkusi dėmesį į covidą, pradėjo tuos karus su prezidentu ir su kai kuriais kitais. Kitos šalys sugebėjo iš daug blogesnės padėties išlipti“, – dėstė K. Girnius.

VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas savo ruožtu pažymėjo, kad tiek Saulius Skvernelio, tiek ir I. Šimonytės Vyriausybės su pandemija kovoja panašiai. Jo manymu, pasakyti, kad dabartiniam ministrų kabinetui pasisekė suvaldyti pandemiją, būtų dar per anksti.

„Prieš metus Čekija buvo vienos geriausiai besitvarkačių šalių su pademija pavyzdys. Po pusmečio situacija buvo radikaliai kitokia. Dėl to, kol nepasiekėme 70 procentų gyventojų pasiskiepijimo rodiklio, masinio imuniteto, turėtume apskritai atsargiai tuos vertinimus daryti“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Politologė R. Urbonaitė pabrėžė, kad nereikėtų stebėtis, jog nuo pandemijos nukentėję verslai griežia dantį ant Vyriausybės – jie neretai išmokų taip ir nesulaukia.

Ji tvirtino pasigendanti ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždienienės įdirbio, siekiant į mokyklas sugrąžinti 5-11 klasių mokinius.

„Ar tam buvo pasiruošta? Ar buvo strategija, kaip kalbėti su tėvais? Kokius argumentus sakome? Pasakė „atidarykite“, o kodėl koks planas, kokie argumentai – jų nėra. [...] Tai yra Vyriausybės problema“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Prognozuoja didėsiantį priešiškumą

M. Jurkynas, laidoje paklaustas, kokių Vyriausybės ir prezidento G. Nausėdos santykių galima tikėtis ateityje, teigė, kad atsakymas į šį klausimą turėtų tapti aiškesniu po antrojo prezidento metinio pranešimo. Politologas prognozavo, kad jame G. Nausėda negailės kritikos Vyriausybei.

Vyriausybė buvo pasimetusi. Vietoje to, kad būtų sutelkusi dėmesį į covidą, pradėjo tuos karus su prezidentu ir su kai kuriais kitais.

K. Girnius

„Ko gero, už kai kurias problemines sritis atsakomybė teks Vyriausybei. Tai tų kritikos strėlių tikrai bus. Jų bus, manau, ir už veiklą, bet ir dėl politinės konkurencijos, ypač konservatoriams“, – svarstė M. Jurkynas.

Jo manymu, nesnaus ir konservatoriai, kurie jau pradėtą diskusiją dėl to, kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT, veikiausiai plėtos ir toliau.

Politologas R. Vilpišauskas antrino M. Jurkynui, pažymėdamas, kad EVT klausimas gali ir toliau išlikti konservatorių kovos su prezidentu įrankiu.

„Šita tebesitęsianti diskusija parodė bent man, kad Tėvynės sąjungos atstovai Seime, kurie grindžia savo siūlymus tuo, jog Europos Sąjungos reikalai yra ne tik užsienio, bet ir vidaus politikos reikalai, iš tiesų ne taip labai tuo rūpinasi ir ne dėl to nori sutvarkyti šitą sistemą, kad ji veiktų efektyviau, bet čia yra galios žaidimas, norint į nuošalę pastumti prezidentą G. Nausėdą. Kodėl aš taip manau? Todėl, kad jei jie nuoširdžiai tikėtų savo sakomais argumentais, jie persvarstytų ir tai, kaip Lietuvos viduje koordinuojami Europos reikalai, nes dabar už tai atsakinga Užsienio reikalų ministerija“, – aiškino mokslininkas.

K. Girnius pritarė kolegoms, akcentuodamas, kad valdančiųjų konfliktas su prezidentu yra aiškiai matomas.

„Prisiminkime, kad Linui Linkevičiui ir Raimundui Karobliui nebuvo suteiktos ambasados. Yra ir kitų puolimo momentų. Tai manau, kad tai yra galios žaidimai, kurie yra nereikalingi“, – tikino VU TSPMI docentas.

„Jų (konservatorių – LRT.lt) šitas žaidimas yra pakankamai primityvus ir nemanau, kad yra solidus. Reikėtų galvoti ne apie dabartinę kadenciją, reikia galvoti ne apie G. Nausėdą ir I. Šimonytę, reikia galvoti apie prezidento instituciją ir Vyriausybės instituciją“, – pritarė R. Urbonaitė.

V. Beniušis prognozavo, kad arėjant nacionaliniams rinkimams Lietuvoje valdančiųjų ir prezidento santykiai ims vėl aštrėti.

„Manau, kad tie santykiai, artėjant kitiems rinkimams, tikrai vėl ims aštrėti. Ar iki tol bus koks susitarimas, ar kažkokia pauzė, pamatysime, bet akivaizdu, kad konservatoriai ir prezidentas G. Nausėda yra skirtingose politinio spektro pusėse. Ir, artėjant rinkimams, priešprieša tik augs“, – teigė jis.

Parengė Gytis Pankūnas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.