Lietuvoje

2021.05.17 18:25

Ką „Šeimų marše“ norėjo pasakyti Nausėda: „vėl aišku, kad niekas neaišku“

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.05.17 18:25

Šeštadienį sostinės Vingio parke praūžęs „Didysis šeimų gynimo maršas“ sulaukė nemažai vertinimų, tačiau daugiausia jų pasipylė dėl renginio metu transliuotos prezidento Gitano Nausėdos kalbos. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai šalies vadovo žinutę vertino nevienareikšmiškai: vieniems atrodė, kad prezidentas pats sau prieštaravo, o kitiems – kad jis visuomenę veda į dialogą.

Dar prieš renginį skelbta, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai kvietimą dalyvauti renginyje išsiuntė ir prezidentui. Kvietime buvo nurodyta, kad jei G. Nausėda norės pasisakyti, turėtų apie tai pranešti iš anksto ir jam bus sudarytos sąlygos kreiptis į susirinkusiuosius.

Gyvai prezidentas ant scenos nepasirodė, tačiau „Šeimų maršo“ dalyviams buvo parodytas nufilmuotas jo sveikinimas. Prezidentūros interneto svetainėje nurodoma, kad tai yra G. Nausėdos sveikinimas Tarptautinės šeimos dienos proga. Visgi šalies vadovo pasakytas tekstas labiau priminė kreipimąsi į renginio dalyvius.

Ką pasakė prezidentas?

Vaizdo įraše, kuris buvo parodytas „Šeimų marše“ bei patalpintas prezidentūros interneto platformose, šalies vadovas kalba, kad privaloma girdėti tautos balsą, o žmonių nereikia bijoti net jei jie yra pikti ir pavargę. Jis taip pat kalbėjo apie prezidentūros organizuotas, bet viešai itin sukritikuotas visuomenės apklausas, sakydamas, kad klausti žmonių nuomonės nėra blogai, o gyventojai nusipelno būti išgirsti.

„Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių šiandien renkasi Vilniuje, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą, paramą jai. Prisipažinsiu, šeimų labui mes vis dar padarėme per mažai. Taip, turime vaiko pinigus, vienkartines išmokas, plačiau atveriame švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams.

Tačiau jaunos šeimos susiduria su milžiniškomis problemomis derindamos darbą ir vaikų auklėjimą, ypač dabar, kai pandemija baigia išgręžti mūsų kantrybę ir jėgas. Valstybė privalo joms padėti“, – kalbėjo prezidentas.

Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių šiandien renkasi Vilniuje, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą, paramą jai.

G. Nausėda

G. Nausėda savo sveikinime kalbėjo ir apie tai, kad reikia teisiškai spręsti to spačios lyties asmenų santykių klausimą. Prezidentas teigė, kad šis klausimas reikalauja teisinio sprendinio, tačiau jis pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl to turi būti laikomasi Konstitucijos 38 straipsnio.

„Kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – savo kalboje Konstituciją citavo šalies vadovas.

Ir tik paskutiniame savo kalbos sakinyje prezidentas nurodė sveikinantis visas Lietuvos šeimas su Tarptautine šeimos diena.

Išgirdo ir pripažinimą, ir abejonę

Partnerystės įstatymo projektą Seime rengęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius portalui LRT.lt teigė, kad prezidento sveikinimą komentuoti plačiau yra sudėtinga. Visgi politikas sakė išgirdęs prezidento šalies vadovo pritarimą partnerystės įteisinimui Lietuvoje.

„Jo pasisakyme aš išgirdau pripažinimą apie poreikius sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius ir Lietuvoje priimti partnerystės įstatymą“, – sakė Seimo narys.

Tiesa, T. V. Raskevičius kalbėjo šalies vadovo kalboje išgirdęs ir abejones, dėl Partnerystės įstatymo suderinimo su Konstitucija.

„Aš, kaip to įstatymo rengėjas, galiu visus patikinti, kad tikrai nė vienas teisės ekspertas nekonstatuotų, kad parengtas Partnerystės įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Veikiau priešingai – ją papildo ir įgyvendina“, – komentavo parlamentaras.

Visgi, kaip teigė T. V. Raskevičius, yra politikų bei organizacijų, kurie kryptingai skleidžia dezinformaciją, teigdami, kad rengiamas projektas prieštarauja Konstitucijai ar nori keisti šeimos instituto sąvoką.

Taip pat skaitykite

„Mes įstatymą viešojoje erdvėje labai aiškiai komunikuojame. Yra parengtas kompromisinis įstatymo variantas, labai tikiuosi, kad jis sulauks palaikymo Seime“, – sakė T. V. Raskevičius ir pridūrė, kad kol kas parengtas Partnerystės įstatymo projektas su prezidento komanda nebuvo diskutuotas.

J. Juškaitė: aišku, kad vėl niekas neaišku

Visgi Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė portalui LRT.lt komentavo, kad G. Nausėdos pasisakymas buvo gana aptakus ir nevisiškai aišku, kokią poziciją prezidentas iš tikro palaiko. J. Juškaitė priminė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus, kuriais apibrėžta, kuo remiasi šeimos samprata ir kad ji yra neutrali lyties pagrindu.

Kaip priminė Žmogaus teisių centro atstovė, 2011 metais KT konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata pirmiausia remiasi tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba bei panašiais ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Kitaip tariant, aišku, kad vėl niekas neaišku

J. Juškaitė

„Teismas taip pat pasakė, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti tapatinama tik su viena iš šeimos formų – santuoka. 2019 metais KT taip pat konstatavo, kad šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu.

Tad cituodamas Konstituciją ir sakydamas, kad šeima yra valstybės pagrindas, prezidentas tarsi siunčia žinutę, kad laikysis Konstitucijos ir sieks užtikrinti visų šeimų lygiateisiškumą“, – sakė J. Juškaitė.

Ji taip pat kalbėjo, kad prezidentas savo kalboje priminė ir tai, kad Konstitucijoje apibrėžtas santuokos institutas yra išimtinai heteroseksualus, kitaip tariant, sudaromas laisvu vyro ir moters apsisprendimu. Anot J. Juškaitės, šį G. Nausėdos kalbos momentą galima traktuoti kaip priminimą ar dalies visuomenės nuraminimą, kad santuoka yra heteroseksuali ir kad niekas neplanuoja keisti Konstitucijos.

„Kita vertus, prieš pat „Šeimų maršą“ viešojoje erdvėje buvo pasirodę klaidinantys opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio teiginiai, esą siūlomas Partnerystės įstatymas iš esmės lygus santuokai. Tad prezidento pasisakymą galima būtų laikyti palaikymu šiai linijai bei pasakymu, kad jis saugos santuokos institutą, todėl nepritars jokiam įstatymui, kuris išplėstų jį ir tos pačios lyties poroms“, – svarstė Žmogaus teisių centro atstovė.

J. Juškaitė taip pat pastebėjo, kad kalbėdamas apie tos pačios lyties šeimas, prezidentas savo kalboje minėjo „bendro gyvenimo klausimus“ ir teisę gauti informaciją „apie partnerio sveikatos būklę“. Kaip teigė pašnekovė, bendro gyvenimo institutas yra itin socialiai konservatyviai mąstančių šeimos narių siūloma priemonė, kuri šeimos santykius reguliuotų verslo teisei būdingomis normomis.

„Būtų galima pagalvoti, kad prezidentas referavo į verslo santykius reguliuojančios teisės taikymą tos pačios lyties porų santykiams, kaip jo numatomą išeitį. Tačiau savo kalboje jis pavartojo ir žodį „partneriai“, kas, atrodo, lyg ir kalba apie partnerystės institutą.

Kitaip tariant, aišku, kad vėl niekas neaišku“, – komentavo Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė J. Juškaitė.

Žinojo, į kokią auditoriją kreipiasi

Filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas portalui LRT.lt sakė, kad prezidentas yra laisvas, kaip politinio gyvenimo dalyvis, dalyvauti ir pasisakyti renginiuose. Visgi keista, anot jo, kad G. Nausėdai, priešingai nei kitiems aukščiausios valdžios atstovams, „Šeimos maršas“ nepasirodė keliantis klausimų ar nebūtinai atstovaujantis geriausioms visuomenės pusėms.

„Man būtų įdomus klausimas, ar jis buvo gerai susipažinęs su tuo, kas yra to mitingo organizatoriai, kokią yra organizatorių motyvacija, dėl ko jie protestuoja, prieš ką protestuoja, kokia yra jų retorika. Internete yra nemažai pasisakymų, kurie atbaidė ne tik Seimo pirmininkę ar premjerę, bet ir atskirus opozicijos atstovus“, – kalbėjo P. Gritėnas.

Kaip pavyzdį jis minėjo Darbo partijos atstovą Andrių Mazuronį, kuris pabrėžė, kad mitingo organizatoriai naudoja agresyvią retoriką, kuri neturėtų būti priimtina viešojoje erdvėje. Tiesa, jo atstovaujama frakcija tokį renginį palaikė ir siūlė Seimui priimti tai numatančią rezoliuciją.

„Prezidentas nutarė sudalyvauti, tik klausimas, kiek jis buvo susipažinęs ir kiek pritarė tam, kas yra sakoma ir, svarbiausia, kaip yra sakoma. <...> Sutikčiau su tais, kurie sako, kad prezidentas ryškiau stojo į kažkurią visuomenėje konfliktuojančią pusę“, – sakė apžvalgininkas.

Anot P. Gritėno, prezidentas, viena vertus, tokiu būdu konsolidavo savo rėmėjų būrį ir išryškino savo pažiūras. O kita vertus, tie žmonės, kurie galbūt manė, kad prezidento pažiūros yra nuosaikesnės ir kad jis nebūtinai pritartų organizatorių retorikai, turėtų kelti klausimus dėl to, ar jis atstovauja visų šalies gyventojų interesams.

Prezidentas nutarė sudalyvauti, tik klausimas, kiek jis buvo susipažinęs ir kiek pritarė tam, kas yra sakoma ir, svarbiausia, kaip yra sakoma.

P. Gritėnas

Kaip kalbėjo pašnekovas, prezidentas žinojo, į kokią auditoriją kreipiasi ir pasiuntė jai žinutę, kad jų nuomonę laiko dominuojančią ir vienu iš argumentų priimant sprendimus. Visgi, pasak P. Gritėno, žmogaus teisių klausimai nėra tie, dėl kurių galutinius sprendimus reikėtų priimti remiantis daugumos nuomone.

„Prezidentas kreipėsi į auditoriją ir jos palankumo sulaukė atliepdamas tai, ką kalba ir kuo tiki jie. Nors, kita vertus, reikia pripažinti, kad toje prezidento kalboje, bent jos pradžioje, buvo siekis pasiūlyti kompromisą. Prezidentas pakankamai ryškiai pasakė, kad visgi reikia įteisinti teisines, ekonomines galias žmonių, kurie gyvena kartu.

Bet čia pat jis save pats paneigė, sakydamas, kad vadovausis Konstitucijos 38-uoju straipsniu, kuris kalba apie šeimą, kaip apie vyro ir moters santuoką. Prezidento žinutė tokia mišri, bet akivaizdžiai suformuota tai auditorijai, kuri klausėsi, o ne tai auditorijai, kur, galbūt, rengė antiprotestus to mitingo pašonėje“, – portalui LRT.lt komentavo P. Gritėnas.

Politologas: prezidentas veda į dialogą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis sakė, kad prezidentas savo sveikinimu pasirinko ne kurią nors konkrečią socialinę grupę, o pasirinko momentą, kuomet didžioji dalis valstybės gyventojų yra susitelkusi į vieną įvykį. Anot politologo, „Šeimų maršas“ nebuvo tik žmonių, turinčių kategoriškas nuostatas, renginys, o visų gyventojųakis pritraukiantis renginys.

„Prezidentas pasinaudojo tuo įvykiu tam, kad galėtų išsakyti savo poziciją. Siūlyčiau prezidento pasisakymą traktuoti taip – tai nei palaikymas, nei nepalaikymas. Tai signalas, ženklas visuomenei, kad išties egzistuoja įvairios pozicijos ir nuomonės. Tai jis labai aiškiai pabrėžė. Pritardami vienam, mes neprivalome kategoriškai neigti kitą poziciją“, – kalbėjo politologas.

Anot L. Bielinio, prezidentas savo pasisakymu signalizuoja įvairias socialines vertybes, iš kurių išplaukia įvairūs moraliniai vertinimai. Visgi politologas teigė, kad G. Nausėda savo pasisakymų siekė dialogo ir įvairovės valstybėje, o ne monolitiško žiūrėjimo į vieną pusę. Dialogo ženklu, pasak pašnekovo, galima laikyti ir tai, kad vienoje kalboje vietos atsirado ir tos pačios lyties asmenims, ir Konstitucijoje įteisintai šeimos sampratai.

„Iš tikrųjų, tam, kad ta įvairovė galėtų darniai bendrai gyventi, reikia labai stipriai diskutuoti teisinius aspektus. Turime aktyvuoti dialogo, diskusijos galimybę – ir specialistų, ir visuomenės. Ta diskusija neturi turėti agresyvaus vaizdinio, nes šis mitingas, nors ir buvo pakankamai taikus, matėme ir agresijos“, – komentavo L. Bielinis.

Prezidentas neužmerkė akių, o pabandė kalbėtis, susikalbėti ir, dar daugiau, bent jau pradėti žengti į susitaikymą, susikalbėjimą tarp skirtingų grupių.

L. Bielinis

Tiesa, G. Nausėda buvo vienintelis iš valstybės vadovų, nors ir vaizdo įrašo formatu, pasirodęs renginyje. Dar prieš „Šeimų maršą“ apie tai, kad neketina dalyvauti jame, pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, planų dalyvauti neišreiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Aukščiausi valstybės vadovai turi suvokti labai paprastą dalyką – visuomenė yra įvairi. Negalima vardan abstrakčių principų atmesti ar ignoruoti pakankamai didelę visuomenės dalį. „Šeimų maršo“ dalyviai ir jų palaikytojai – tai didžiulė visuomenės dalis. Prezidentas neužmerkė akių, o pabandė kalbėtis, susikalbėti ir, dar daugiau, bent jau pradėti žengti į susitaikymą, susikalbėjimą tarp skirtingų grupių“, – kalbėjo VDU politologas L. Bielinis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.